Neramumai Radviliškio rajone: kvietė pareigūnus į namus negrįžtančiai žmonai ir pats atsidūrė areštinėje

Anksčiau neteistas ir dirbantis Radviliškio rajono gyventojas Saulius G. esą neapsikentė žmonos tariamos ar esamos neištikimybės, ginčų, vaikų nepriežiūros ir  2022 m. spalio 7 d., apie 21.30 val. savo namuose sukėlė triukšmą bei smurtavo prieš savo žmoną, trijų vaikų motiną. Nors kaltinamasis sakė, kad policiją iškvietė pats, bet pareigūnai tą vakarą į areštinę išvežė ne jo žmoną, o jį. Pasivijo ir baudžiamoji atsakomybė su visomis skaudžiomis netinkamo elgesio pasekmėmis.

Norai nesutapo

Kadangi teismas sprendė klausimą, ar galima bylą užbaigti, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis Saulius G. buvo apklaustas tik ikiteisminio tyrimo metu. Tuo metu jis savo kaltę, sukėlus fizinį skausmą savo žmonai, pripažino visiškai. Jis sakė, kad dėl savo elgesio labai gailisi, norėtų atsiprašyti žmonos ir su ja susitaikyti. Deja, 5 metus, iš kurių tris – santuokoje, kartu su kaltinamuoju gyvenanti G. G. noro taikytis nerodė ir atsakė, kad nepageidauja, jog sutuoktinis, su kuriuo yra pradėtas skyrybų procesas, kartu su ja bei vaikais gyventų. Moteris prašė neleisti kaltinamajam prie jos artintis.

Pykčiai prasidėjo dėl kaimyno

Sutuoktiniai policijos pareigūnams nurodė, kad gyvena nuomojamame bute. Šeimoje auga trys mažamečiai vaikai. Kaltinamasis Saulius G. nurodė, kad jis vienintelis šeimoje dirba ir išlaiko žmoną bei vaikus. Sutuoktinė G. G. iki pat trijų vaikų gimimo niekur nedirbo, nedirba ir dabar. Vaikų pinigus, kuriuos skiria valstybė, gauna jis, o žmona jokių pajamų negauna. Pasak kaltinamojo, jo santykiai su žmona buvo geri iki tol, kol jie pradėjo gyventi išsinuomotame bute. Jis ne tik įtaria, bet netgi yra įsitikinęs, kad žmona pradėjo susitikinėti su šalia gyvenančiu kaimynu. Labiausiai vyrą pykdantis jo moters elgesys – kai jis būdavo darbe, ji išeidavo iš namų ir vaikus palikdavo vienus. Neištikimybę esą rodė žmonos susirašinėjimai su minėtu kaimynu, rasti jos telefone. Nuo to ir prasidėję pykčiai ir barniai. Saulius G. tvirtino niekada anksčiau nesmurtavęs prieš žmoną. Prieita ir iki skyrybų proceso.

Trypė kojomis iš nekantrumo

2022 m. spalio 7 d. į nuomojamą butą Saulius G. iš darbo grįžo apie 18.00 val. Po to visa šeima kartu vyko apsipirkti į parduotuvę. Kadangi su mažais vaikais eiti į parduotuvę žmonai buvo nepatogu, vyras liko su jais kartu mašinoje. Šeima į namus grįžo apie 20 valandą. Vyras žmoną ir vaikus parlydėjo į butą, bet netrukus jam paskambino brolis. Saulius G. tada išėjo į kiemą ir telefonu įvairiomis temomis su broliu kalbėjo apie dvi valandas. Per tą laiką vyras matė, kad jam ištisai žmona rašo SMS žinutes bei skambina, bet jis į tai nereagavo. Žinutėse G. G. rašė, kad vyras kuo greičiau eitų namo, nes ji nori eiti pas draugę kažko atsigerti, kad vaikus paliks vienus namuose, o raktą paliks po kilimėliu. Be to, ji kelis kartus išlėkė į lauką ir apie pusvalandį stovėjo kieme, laukdama, kol gyvenimo draugas pabaigs pokalbį. Ji, būdama lauke, šaukė ant vyro ir jį gąsdino, kad vaikus paliks namuose vienus.

Neiškentusi spruko į gretimą butą

Kai Saulius G. baigė pokalbį ir parėjo į butą, namuose žmonos neberado, o vaikai buvo palikti vieni. Kaip sakė kaltinamasis, jis palaukė 5 minutes ir pabandė žmonai paskambinti. Ši neatsiliepė. Vyriškis supratęs, kad jo moteriškė yra nuėjusi pas kaimyną, nes prie buto durų netgi girdėjosi, kaip ji sakė: „Jau reikia eiti namo, nes tas parėjo“. Saulius G. nusprendė pas kaimyną neiti ir ten žmonos neieškoti. Galop sutuoktinė namo grįžo apie 22 valandą. Prasidėjo priekaištai. Pirmiausia – dėl vienų paliktų vaikų, mat mažajam – vos 1 mėnuo. G. G., visiškai įsitikinusi savo teisumu, atrėžė, kad išėjo tik trumpam į lauką parūkyti, ir dar vyrą, jo žodžiais tariant, vadino necenzūriniais žodžiais. Saulius G. pareiškė, kad susidės savo daiktus ir išeis. Kilo ginčas dėl buto raktų, kurių abiems staiga labai prisireikė. Nuo vyro smurto vėliau nukentėjusi G. G. jį pastūmė ir neleido išeiti iš buto, reikalaudama buto raktų. Kilo kova.

Susirėmė

Kovoje dėl raktų Saulius G. sutuoktinę taip pat pastūmė, o moteris griebė jam už kairiojo žando ir vidinėje pusėje padarė įbrėžimą nagu. Skausmas buvo trumpalaikis ir jo vyras nesureikšmino. Po tokio žmonos elgesio vyras ją pastūmė ir du kartus sudavė į veidą bei apkabino abiem rankomis iš priekio už kaklo, neva norėdamas, kad moteris apsiramintų. Jis pripažino, kad gali būti, jog per stipriai suspaudė kaklą. Moteris rėkė, kad atiduotų raktus, išeitų iš buto, ją paleistų. Pasak kaltinamojo, jis pats žmoną paleido. Dukra atsikėlė iš miego ir, priėjusi prie tėvo, apsikabino jo koją. Sauliaus G. tai nebesustabdė – jis išėjo iš buto.

Nakvoti negrįžo

Saulius G. pareigūnams pasakojo, kad, prieš išeidamas iš buto, girdėjo kaip žmona pasakė, kad išsikvietė taksi ir išveš vaikus pas savo mamą. Pasak Sauliaus G., jis esą jokių sužalojimų ant G. G. veido nematė. Vyras įsėdo į automobilį ir išvažiavo iš kiemo, bet toli nenuvažiavo – liko netoli nuomojamo buto ir sėdėjo mašinoje. Jis matė, kaip atvyko taksi automobilis ir juo žmona su vaikais išvažiavo. Vyras ir toliau liko sėdėti mašinoje. Praėjo pusvalandis ir G. G. kartu su dukra grįžo į namus. Matėsi, kad jos nuėjo į butą, bet po valandos ten nuėjęs kaltinamasis nieko nerado – žmonos ir dukters nebuvo. Tada vyras skambino žmonai telefonu. Kalbėdama su juo, žmona atrodė neblaivi. Telefonu sutuoktiniai „koliojosi“ ir žmona su dukrele tą naktį į namus nakvoti negrįžo. Saulius G., suprasdamas, kad žmona galimai nuėjo pas kaimyną, ėmė ir iškvietė policiją. Pasak kaltinamojo, policiją jis kvietė dėl to, kad G. G. būtų nustatytas girtumas. Deja, viskas gavosi ne taip ir jį patį policija sulaikė ir išvežė į areštinę. Po konflikto moteriai buvo nustatytas 0,24 promilių neblaivumas.

Išsikvietė pareigūnus, kad jį išsivežtų

Nukentėjusioji policijos pareigūnams pasakojo, kad tarp jos ir vyro buto koridoriuje įvyko konfliktas dėl to, kad jis norėjo išeiti iš namų, išsinešdamas jai priklausančius buto raktus.  Ji pripažino, kad vyrą truputį pastūmė, dėl ko jis labai supyko. Susinervinęs Saulius G. sugriebė rankomis už žmonos kaklo ir pradėjo ją smaugti. Fizinį skausmą nukentėjusioji įvertino 7 balais iš 10. Jai taip pat esą buvo sunku kvėpuoti, dėl to ji šaukė, kad vyras kuo greičiau paleistų. Iš kito kambario atbėgo dukra ir sugriebė tėvą už kojos, traukdama nuo jos. Tada vyro gniaužtai atsileido ir jis paleido žmonos kaklą, bet užtat du kartus smogė rankos kumščiu į veidą. Tai stebėjo mažametė dukra. Nukentėjusioji guodėsi, kad po vyro smūgių verkė 20 minučių, po to, pažiūrėjusi į veidrodį, matė, kad tinsta dešinė akis, bet nusprendė į medikus ir policijos pareigūnus nesikreipti, nes nenorėjo nemalonumų – juk šeimoje auga mažamečiai vaikai, dėl kurių gali kilti problemų vaiko teisių apsaugos tarnyboje. Moteris apie išvykimą taksi ir grįžimą namo pasakojo kitaip nei sutuoktinis. Esą, jai su dukra sugrįžus namo, jis konfliktavo su ja žodžiu ir jos abi su dukra gavo išeiti iš namų. Pasak nukentėjusiosios, ji su dukra išėjo pabūti pas kaimynus dėl to, kad daugiau nebebūtų konfliktų namuose. Svečiuodamasi pas kaimynus, moteris išgėrė stiklinę alaus. Vyras dėl to, kad ji negrįžo su vaiku  į namus, iškvietė policijos pareigūnus. Moteris pareigūnus pasitiko, audringai pasakodama apie tai, kaip buvo nuskriausta.

Skirtas laisvės apribojimas

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Artūras Dževečka siūlė baudžiamąją bylą užbaigti, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, prokuroras skirti laisvės apribojimo bausmę ir ją sumažinti trečdaliu, kaip tai numato baudžiamasis įstatymas tais atvejais, kai byla išnagrinėjama, priimant baudžiamąjį įsakymą. Teismas prokuroro pareiškimą tenkino ir Sauliui G. paskyrė galutinę 1-erių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, per 9 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Iki teismo baudžiamojo įsakymo, priimto 2022 m. spalio 28 d., įsiteisėjimo palikta galioti kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios.

Baudžiamasis įsakymas išsiųstas nuteistajam, kuris, nesutikdamas su paskirta bausme, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo pareikšti prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme žodžiu. Tokio prašymo per nustatytą laikotarpį nepareiškus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Rita Grigalienė

Asociatyvus nuotraukų koliažas

Total
3
Dalinasi
Related Posts