Į redakciją kreipėsi Radviliškio gyventojas Ignas dėl „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojų nekultūringumo. Paskambinęs telefonu, jaunas vyras neslėpė, kad yra gerokai nustebęs geležinkeliečių netaktu.
„Atvažiavome šalia Karčemų kaime esančios pervažos. Ji buvo uždaryta. Po dvidešimties minučių mes pradėjome domėtis, kodėl ilgai uždaryta pervaža. Bet mūsų susidomėjimas neturėjo tapti tvarkdarių ir budėtojų nepasitenkinimo priežastimi. Mes stovime pusvalandį ir nežinome, kada atidarys pervažą. Toks jausmas, kad bendravome su „bomžais“ prie konteinerių, o ne su valstybinės įmonės darbuotojais“, – nemalonią bendravimo patirtį apibūdino vyras. Maža to, automobilio vairuotojas nurodė, kad geležinkelininkai labai nepagarbiu tonu mestelėjo repliką, kad „stovėkite, nieko nenutiks, jei palauksite dar ilgiau.“
Paskambinus telefonu į Radviliškio budėjimo dalį, informacija iš dalies pasitvirtino – nei tvarkdarys, nei budėtojas neprisistatė. Budėtojas pasakė priežastis, kodėl gyventojams teko ilgiau laukti prie pervažos. Jis teigė, kad tuo metu 7 minutėmis vėlavo keleivinis traukinys, o iš Baltarusijos pravažiuojančiam krovininiam sąstatui reikėjo užtikrinti laisvą pravažiavimą. Reikia suprasti geležinkelio darbuotojus. Ypač užtikrinančius pervažų kontroliavimą, nes padarytos klaidos gali brangiai atsieiti. Tiesa, budėtojas su žurnalistu bendravo maloniai, tačiau atsisakė įvardinti savo tiesioginį vadovą ar informaciją, kur pateikti skundą esant nusiskundimams.
AB „Lietuvos Geležinkeliai“ atstovės spaudai Justinos Molytės komentaras: „Pervažos užsidaro automatiškai paruošus traukinių važiavimo (manevrų) maršrutą ir atitinkamai atsidaro pravažiavus traukiniui (baigus manevravimo darbus). Esant intensyviam traukinių eismui, pervažos gali būti uždarytos tol, kol pravažiuos visi traukiniai. Radviliškio geležinkelio stotis skiria miestą į atskiras dalis, todėl galimai gali susidaryti spūstys visose Radviliškio geležinkelio stoties pervažose, kurios yra įrengtos pagrindiniuose geležinkelio keliuose. Atsiprašome už galimai sukeltus nepatogumus ir darbuotojų elgesį.“
Marius Aleksiūnas
