pirčiai skyrė 200 tūkstančių eurų
Radviliškio miesto pirties istorijoje – reikšmingas lūžis. Po ilgo vilkinimo, netikėtų uždarymų ir tuščių pažadų, miesto pirčiai pagaliau skirti pinigai. Šį sprendimą priėmė vienbalsiai priėmė Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nariai. Tai pergalė, kurią iškovojo patys radviliškiečiai, aktyviai rodę, kad žviešosios paslaugos negali būti tyliai naikinamos, o bendruomenės balsas – ignoruojamas.
Nuo „vedžiojimo už nosies“ iki viešo pasipriešinimo
Dar visai neseniai Radviliškio miesto pirtis buvo tapusi nuolatinių uždarymų simboliu. Be išankstinių įspėjimų, be aiškių paaiškinimų, be realių sprendimų. Gyventojai apie užrakintas duris sužinodavo tik atėję į vietą, o savivaldybės reakcijos pasirodydavo tik tada, kai nepasitenkinimas pasiekdavo viešąją erdvę. Kaskart buvo kartojami savivaldybės mero Kazimiero Račkauskio pažadai – apie remontą, apie ateityje būsiantį „modernų objektą“, tačiau realūs darbai taip ir neprasidėjo.
Situacija galutinai sprogo tada, kai mero komandos buvo pasiūlyta pirtininkus „laikinai“ iškelti į kitas rajono gyvenvietes. Taip gimė ir bendruomenėje prigijęs terminas – „pirtinis turizmas“. Daugeliui tai pasirodė ne sprendimas, o atviras pasityčiojimas iš vyresnio amžiaus, mažesnes pajamas turinčių žmonių ir miesto tradicijų.
Radviliškiečiai stojo mūru
Atsakas buvo aiškus ir garsus – pirtininkų bendruomenės atstovai susitelkė ir atėjo reikalauti atsakymų į savivaldybę. Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys, opozicinės frakcijos lyderis Gediminas Lipnevičius kartu su bendraminčiais Virginijumi Šmukšta, Česlovu Turčinsku, Stasiu Grimaila ir daugeliu kitų radviliškiečių, rugsėjo 2 dieną rinkosi į pirtininkų bendruomenės susitikimą su meru. Į susitikimą su meru pareikšti tvirtą savo poziciją susirinko apie pusšimtis Radviliškio miesto gyventojų, nusiteikusių apginti savo teisę į viešąją miesto pirtį. Tai buvo momentas, kai tapo akivaizdu: bendruomenė nebenori būti „raminama“, ji reikalauja atsakomybės.
„Mes laimėjome“ – ne šūkis, o faktas
Būtent po šio pilietinio spaudimo situacija pasikeitė. Buvo duotas pažadas, kad pirtis nebus uždaroma tol, kol nebus pastatyta nauja, o dabar – skirti ir konkretūs pinigai miesto pirčiai. Tai aiškus signalas, kad be bendruomenės pasipriešinimo šio sprendimo greičiausiai nebūtų buvę.
Galiausiai, sulaukta ir konkrečių veiksmų naujosios pirties statybų istorijoje. Tarybai patvirtinus 2026-ųjų metų Radviliškio rajono savivaldybės biudžetą, naujos pirties statybai skirta reikšminga suma – 200 tūkst. eurų. Sprendimą vienbalsiai priėmė Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nariai.
Gediminas Lipnevičius: mūsų vienybė davė rezultatų
Žinia apie pirčiai skirtą finansavimą savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino aktyviai pirtininkų interesus gynęs Tarybos narys G. Lipnevičius, cituojame:
„Gera žinia pirties mėgėjams!
Radviliškio rajono savivaldybės tarybos posėdyje vienbalsiai nusprendėme skirti 200 tūkst. eurų naujos pirties projektavimui ir statybos darbams.
Kai susibūrėme dėl pirties išsaugojimo ir naujos statybos, mūsų vienybė davė rezultatų. Ačiū Virginijui Šmukštai, Česlovui Turčinskui, Stasiui Grimailai, visoms moterims ir vyrams, kurie atėjo, skyrė savo laiką ir parodė, kad Radviliškyje pirtis reikalinga.
Sulaukiau ir nuogąstavimų, kad meras gali planuoti tik konteinerinę pirtį vietoje normalios, o dalis lėšų gali būti panaudota neefektyviai. Todėl posėdžio metu paprašiau pateikti konkretų projektą su aiškiais sprendiniais ir sąmata. Meras pažadėjo jį pristatyti kovo mėnesį – būtinai paviešinsiu.
Aišku viena – pirtis turi būti tikra pirtis, o ne laikinas konteineris. Kiekvienas euras turi būti panaudotas skaidriai ir atsakingai. Projektą stebėsime atidžiai, kad vėl neatsirastų kokių „zbitkų“.
Sveikinu visus su kol kas mažu, bet svarbiu laimėjimu.“
Mažas žingsnis biudžete – didelis žingsnis bendruomenei
200 tūkstančių eurų – tai dar ne nauja pirtis. Tai dar ne garas, ne vantos ir ne atidarymo juostelė. Tačiau tai – pirmas realus įrašas biudžeto eilutėje, atsiradęs ne iš valdžios iniciatyvos, o iš žmonių spaudimo. Iš tų, kurie negrįžo nuo užrakintų durų. Iš tų, kurie atėjo į savivaldybę ir pareikalavo pagarbos.
Radviliškiečiai parodė, kad jų balsas – ne formalumas, o jėga. Ir jei šiandien biudžete atsirado pinigai pirčiai, tai todėl, kad žmonės neleido pirties tyliai ištrinti iš miesto žemėlapio.
Emilija Laukagalytė
