Radviliškio rajono savivaldybėje bręsta dar vienas sprendimas, kuris gyventojams siunčia labai aiškią žinią: kai kalba pasisuka apie valdžios patogumą, pinigų atsiranda. Kol rajono žmonėms nuolat kartojama apie ribotas galimybes, stringančius projektus, būtinybę „taupyti“ ir „atsakingai planuoti biudžetą“, Radviliškio rajono savivaldybės meras Kazimieras Račkauskis savivaldybės tarybai tyliai stumia sprendimo projektą, kuriuo siūloma vadovaujantiems asmenims atverti naują papildomų išmokų kanalą.
Ir kalba čia jau ne apie keliasdešimt eurų degalams. Pagal savivaldybės tarybai teikiamą sprendimo projektą, savivaldybei pavadžių įstaigų vadovams ir vadovaujantiems asmenims būtų sudaryta galimybė gauti kompensacijas, siekiančias iki vienos minimalios mėnesinės algos dydžio, už nuosavo automobilio naudojimą tarnybos reikmėms. Kitaip tariant – beveik papildomą atlyginimą.
Dar didesnį pasipiktinimą kelia tai, kad visa ši schema stumiama tuo metu, kai didžioji dalis savivaldybės kontroliuojamų įstaigų jau turi tarnybinius automobilius. Negana to, ir pati savivaldybė disponuoja savo transportu, keliais laisvais tarnybiniais automobiliais. Tačiau panašu, kad valdiško patogumo apetitas tuo nesibaigia.
Papildomas kompensacijas užsimota teikti net septynių savivaldybės įstaigų vadovams
Pagal siūlomą pakeitimą, savivaldybės kontroliuojamų bendrovių ir įstaigų vadovaujantys darbuotojai ir vadovai, kuriems nėra suteiktas tarnybinis automobilis, galėtų naudoti savo asmeninius automobilius tarnybos reikmėms ir net ne kartą per metus, o netgi kas mėnesį gauti kompensaciją iki vienos minimalios mėnesinės algos dydžio. Primename, šiuo metu nuo 2026 m. minimali mėnesinė alga siekia 1153 eurus prieš mokesčius.
Negana to, kompensacijas numatyta teikti ne tik už kuro išlaidas, bet ir už automobilio nusidėvėjimą, eksploatacines ir remonto išlaidas. Kitaip tariant, savivaldybė numato galimybę biudžeto lėšomis finansuoti praktiškai visą privataus automobilio naudojimo paketą.
Pagal pateiktą projektą, nauja finansavimo schema paliestų septynių savivaldybės kontroliuojamų įstaigų ir bendrovių vadovus bei vadovaujantį personalą:
– UAB „Radviliškio šiluma“;
– UAB „Radviliškio vanduo“;
– UAB „Radviliškio autobusų parkas“;
– VšĮ Radviliškio ligoninė;
– VšĮ Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centras;
– VšĮ Šeduvos pirminės sveikatos priežiūros centras;
– VšĮ Baisogalos pirminės sveikatos priežiūros centras.
Kodėl šiame sąraše nėra Radviliškio rajono savivaldybės administracijos ir pačio mero K. Račkauskio, lieka klausimas. Ar lengvata nepasinaudos ir šie valdininkai, parodys laikas. Tačiau bet kokiu atveju, jeigu visi projekte paminėtų įstaigų vadovai ir vadovaujantis personalas pasinaudotų maksimalia galima kompensacija, vien per mėnesį bendra suma galėtų siekti tūkstančius eurų, o per metus – daugiau nei dešimtį. Ir tai tik viena administracinė privilegija.
Net ir išlaikydami tarnybinius automobilius, valdininkai kuria naują pinigų dalybų sistemą
Visa ši istorija pirmiausia verčia kelti labai paprastą klausimą – kokią problemą savivaldybė iš tikrųjų bando spręsti? Kadangi čia svarbi viena detalė – dauguma tų pačių savivaldybės kontroliuojamų įstaigų jau turi ir tarnybinius automobilius . Tai reiškia, kad šiandien nėra situacijos, kurioje įstaigos negalėtų vykdyti funkcijų dėl savivaldybės biudžeto lėšomis išlaikomo tarnybinio transporto nebuvimo. Atvirkščiai, tarnybiniai automobiliai jau yra perkami, prižiūrimi, draudžiami, remontuojami, pilami degalai.
Dar daugiau – ir pati savivaldybės administracija turi transporto priemonių parką. Todėl logiška būtų tikėtis, kad atsiradus papildomam poreikiui pirmiausia būtų ieškoma būdų efektyviau naudoti jau turimus resursus: centralizuoti jau turimų tarnybinių naudojimą, optimizuoti grafikus, paskirstyti automobilius tarp įstaigų ar numatyti bendrą rezervinį transportą. Tačiau vietoje to pasirenkamas visiškai kitoks kelias, kuriama nauja kompensavimo schema vadovaujantiems asmenims.
„Radviliškio krašto“ redakcija kreipėsi į savivaldybės merą Kazimierą Račkauskį, prašydama paaiškinti, dėl kokios priežasties užsimota įteisinti papildomą savivaldybei pavaldžių įstaigų direktorių rėmimo sistemą, nors savivaldybė jau dabar iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaiko visą tarnybinių automobilių parką. Mero argumentas – stebina ir, atrodo, akcentuoja, kad šiuo tarybai teikiamu siūlymu ruošiamasi ne taupyti, o tiesiog palengvinti gyvenimą įstaigų vadovams. Pasak K. Račkauskio, tarnybiniai automobiliai „ne visada prieinami vadovų darbui“. Mero teigimu, dabartinių tarnybinių automobilių vadovams neužtenka, taigi užsimota mokėti kompensacijas visiems, kurie neturi galimybės pasinaudoti tarnybiniu automobiliu, taigi tuo pačiu tuštinant ir valdiškų įstaigų biudžetus.
Abejotina valdančiųjų finansinė logika: biudžeto lėšų išleis daugiau, tik neaišku, iš kur atsiras papildomi pinigai
Dar keisčiau atrodo mero K. Račkauskio bandymas aiškinti, kad papildomų biudžeto išlaidų nauja vadovų rėmimo sistema esą nesukels. Mero pateiktame atsakyme kartojama frazė, jog kompensacijos bus mokamos „neviršijant nustatytų limitų“, todėl papildomų lėšų neva neprireiks. Tačiau čia griūva elementari logika. Jeigu sukuriama nauja kompensavimo tvarka, vienam asmeniui galinti siekti daugiau nei 1000 eurų neatskaičius mokesčių, išlaidos savaime didėja. Nebent meras pripažintų, kad įstaigos ir bendrovės iki šiol turėjo perteklinių pinigų, kurių nesugebėjo panaudoti.
Negana to, redakcija prašė mero K. Račkauskio pateikti aiškius skaičius, kurie pagrįstu tokio išlaidavimo būtinumą, tačiau meras taip ir nepateikė nė vieno konkretaus skaičiaus.
Meras taip ir nepateikė esminės informacijos: kiek vadovų ir administracijos darbuotojų galėtų pretenduoti į šias kompensacijas, kokia būtų maksimali metinė jų suma, kiek visa rėmimo sistema preliminariai kainuotų savivaldybės biudžetui ir kiek tokių išmokų iš tikrųjų planuojama skirti. Taip pat liko neatsakyta, ar šios išlaidos galiausiai nebus perkeltos gyventojams – didinant šilumos, vandens ar kitų paslaugų kainas, kai augančias administracines sąnaudas įmonės perkels mokesčių mokėtojams. Nes jei meras ir savivaldybės administracija tikrai mano, kad nauja vadovų rėmimo sistema tikrai racionali ir ekonomiškai pagrįsta, jie turėtų gebėti labai aiškiai parodyti: kiek kainuoja dabartinis modelis, kiek tarnybinių automobilių trūksta; kiek kainuos naujas modelis; kur bus sutaupoma. Tačiau vietoje skaičių žiniasklaidai ir gyventojams teikiamos tik abstrakčios mero frazės apie „skaidrumą“, „lankstumą“ ir „efektyvumą“. O būtent tada, kai valdžia pradeda vengti konkrečių skaičių, dažniausiai ir prasideda didžiausios problemos.
Kyla ir kitas klausimas, kodėl neapsvarstyta galimybė, plėsti tarnybinių automobilių parką, galbūt juos net perkant lizingu, ir taip sutaupant nemažą biudžeto pinigų dalį. Be to, tokiu būdu išmokėjus lizingą automobilis liktų įstaigos nuosavybe.
Vienintelė aiški žinutė, perteikiama mero yra tik ta, kad galimybę gauti kompensaciją turės tik tie vadovai ir vadovaujantis personalas, kurie neturi galimybės naudotis tarnybiniu automobiliu ir prieš naudodami savo automobilį gavo tam leidimą iš mero ar jį pavaduojančio asmens.
Kai valdžiai reikia – pinigų atsiranda
Visa ši istorija itin aiškiai atskleidžia platesnę problemą, kuri Radviliškio rajono savivaldybėje matoma jau ne pirmą kartą – kai kalba pasisuka apie valdžios patogumą, finansinių galimybių atsiranda stebėtinai greitai. Tuo pačiu metu gyventojams nuolat aiškinama apie ribotus biudžetus, etapais vykdomus projektus, ar finansavimo trūkumą ir taip sudėtingos būklėms rajono keliams.
Tačiau vadovų papildomų kompensacijų klausimui spręsti meras ir savivaldybės administracija staiga atranda neva tai „lankstesnius sprendimus“, „ekonomiškesnius modelius“ ir galimybes vadovams mokėti iki MMA dydžio išmokas.
Ir būtent todėl ši istorija šiandien jau seniai nebe apie automobilius. Ji apie valdžios požiūrį į viešus pinigus. Nes kai pirmiausia ieškoma būdų gerinti savivaldybei pavaldžių įstaigų direktorių finansines sąlygas, o ne efektyviau naudoti jau turimą savivaldybės turtą, visuomenė pagrįstai pradeda klausti, ar savivaldybėje dar galioja elementarus ūkiškumo principas.
Emilija Laukagalytė
