Tarptautinę kovos su narkomanija
dieną Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė asamblėja paskelbė 1987 m.
birželio 26-ąją. Minint šią dieną pabrėžiama, kad visuomenei, tiek suaugusiems,
tiek vaikams, reikia pagalbos, ją teikiant būtina ieškoti naujų pagalbos būdų
ir susitelkti visiems specialistams, kurie teikia medicinines ir socialines
paslaugas.
Pasak visuomenės sveikatos
specialistų, asmenų, vartojančių kvaišalus amžius vis jaunėja.
„Ne išimtis ir Šiaulių apskrities
vaiko teisių apsaugos skyrius (VTAS), gauname pranešimų, kad vaikai kvaišinasi,
kad jiems prieinamos narkotinės medžiagos. Tenka susirūpinti ir tada, kai
suaugusieji, vaikų tėvai, klimpsta į narkomanijos liūną“, – sako Šiaulių
apskrities VTAS vyresnioji patarėja Ala Šimkus.
Dauguma gydymo bei socialinės
reabilitacijos paslaugas teikiančių centrų orientuoti į suaugusius asmenis.
Galima tik pasidžiaugti, kad Šiauliuose yra pagalba ir nepilnamečiams.
Ankstyvosios intervencijos programą siūlo Visuomenės
sveikatos biuro specialistai. Jie akcentavo, kad pagalba vaikams, patekusiems į
kvaišalų pinkles yra, programa Šiaulių mieste veikia daugiau nei metus. (Ankstyvosios
intervencijos programa skirta rizikingos elgsenos jaunuoliams (14-21 metų),
kurie eksperimentuoja ar nereguliariai vartoja psichoaktyviąsias medžiagas
(išskyrus tabaką), bet nėra nuo jų priklausomi).
,,Iš pernai pagalbos grupes lankiusių 20 jaunuolių,
tik du programos nebaigė dėl įvairių priežasčių. Kiti rado motyvaciją ne tik
lankyti, bet ir baigti programą, o tai jau didelis pasiekimas“, – sako Visuomenės sveikatos biuro specialistė Renata
Jadlauskienė.
Garantuojamas
konfidencialumas: neklausinėjama nepilnamečių, kur jie mokosi, kur
gyvena, su kuo draugauja.
Tėvų reakcija sužinojus, kad vaikas
kvaišinasi: ,,Netikiu, kad mano vaikui taip galėjo nutikti“
Neretai tėvai, sužinoję, kad vaikas svaiginasi, ima
gintis, neigti, prieštarauti.
,,Programose dalyvaujantys paaugliai sako, kad
įkliūva tie, kurie nespėja pabėgti nuo policijos, mokytojų, tėvų, arba nemoka slėptis“ ,
– nerimą keliančias mintis išsakė Visuomenės sveikatos biuro specialistė Renata
Jadlauskienė.
Vaikai gali būti patekę į didesnę bėdą, nei iš pirmo
žvilgsnio atrodo.
Visuomenės
sveikatos biuro specialistės pasakoja, kad pagalbos grupėse ima aiškėti ir su
svaiginimusi susijusios kitos problemos. ,,Vaikai gali būti reketuojami, t.y.
iš jų kvaišalų tiekėjai ar jų draugai, o gal kvaišalų siūlytojai gali
reikalauti esamų ar tariamų skolų, vaikai gali būti brutaliais būdais skatinami
vartoti kvaišalus ar alkoholį“, –
sako Visuomenės sveikatos biuro specialistė Diana Gedminienė.
Šeimoms, kurioms reikia pagalbos dėl nepilnamečių priklausomybių,
informacijos yra – nuo lankstinukų iki informacijos ant mieste
važinėjančių autobusų. Ir tai jau duoda rezultatą.
Visuomenės sveikatos biuras interesantus priima Šiauliuose, Varpo 9.
Visuomenės sveikatos specialisčių kontaktai:
Diana Gedminienė Tel. (8-41) 43 99 83, kab. 311 Mob. tel. 8 676 85 076 El.
paštas: diana.gedminiene@sveikatos-biuras.lt
Renata Jadlauskienė Tel. (8-41) 43 99 70, kab. 315 Mob. tel. 8 676 84 313 El.
paštas:
renata.jadlauskiene@sveikatos-biuras.lt
Daugiau informacijos rasite:
Visą
informaciją apie Ankstyvosios intervencijos programą ir prašymo formą teikia ir
Šiaulių apskrities VTAS Šiauliuose,
Tilžės 22.
Pagalbos reikia ir suaugusiems
Skaudžiausia, kad šeimose, kur
kvaišinasi suaugusieji, kenčia vaikai. Dėl tėvų priklausomybės ima trūkti
pinigų ir dėmesio vaikams, kyla konfliktai.
Su tokiomis šeimomis tenka dirbti mobiliosios komandos (MK)
specialistėms. MK psichologė Neringa Jankauskaitė sako, kad pirmiausia
gilinamasi į priežastis.
,,Priežastys,
nulemiančios asmens polinkį vartoti kvaišalus ar alkoholį, gali būti labai
įvairios ir asmeniškos. Dirbant su šeimomis pastebėta, kad dažniausiai noras
svaigintis atsiranda siekiant išvengti realybės. Žmogus dažnai negali
susitaikyti su sąlygomis, kuriomis gyvena, su problemomis/sunkumais, kuriais
susiduria.“, – sako psichologė.
Ar
sunku asmeniui, vartojančiam kvaišalus, padėti?
Labai
dažnai asmenys, turintis polinkį svaigintis nėra linkę iš karto pripažinti, kad
jiems patiems sunku nutraukti vartojimą. Dažnai galima išgirsti tokius žodžius
kaip.: „Aš pats galiu sustoti“. „Kada norėsiu, tada ir nevartosiu“. „Aš neturiu
problemų“.
,,Stebimos
tokios psichologinės gynybos kaip neigimas, kai asmuo linkęs savo žalingą
elgesį paaiškinti taip, kad pasiteisintų prieš save ir kitus. Pvz.: nes buvo mano gimtadienis, draugas pasiūlė,
buvau pavargęs“, – sako
psichologė.
Kas
įprastai vyksta šeimoje, kai joje yra priklausomas asmuo
Dažnai
nutinka taip, kad sutrinka šeimos funkcionalumas. Tėvai negeba atlikti savo
funkcijų bei vaidmenų. Pasak psichologės, kartais vyresni vaikai perima tėvų
vaidmenis, rūpinasi mažaisiais broliais/seserimis. Tai sukelia konfliktus tarp
vaikų ir tėvų, skatina vaikus atsiriboti nuo jų, tėvai praranda autoritetą
vaikų akyse, vaikai elgiasi nepagarbiai. Dirbant su šeimomis, kuriose vienas iš
tėvų arba abu yra vartojantys, pastebėta, kad vaikai yra linkę slėpti,
dangstyti tėvų priklausomybes. Paklausus vaikų, ar jie kalba su tėvais apie tokį
jų elgesį bei neigiamas šios elgesio pasekmes jų šeimai, dažnai atsako, kad ne,
nes nenori jų skaudinti. Tokiu atveju vaikai su savo patiriamais sunkumais
vengia dalintis su tėvais, bando tvarkytis patys, be jų pagalbos ir tai ne visada būna veiksminga ir gali sukelti
dar daugiau problemų.
Kokios
pagalbos, Jūsų manymų, dar reikėtų šeimoms, kur yra priklausomų asmenų?
Sunkiausia
yra žmogų motyvuoti pripažinti, kad jis turi priklausomybę ir kad vienam su ja
tvarkytis nepavyksta, jog galėtų priimti siūlomą pagalbą. Mažuose mietuose,
miesteliuose paslaugos yra ribotos, trūksta specialistų, o važinėti į didesnius
miestu žmonės dažnai neturi galimybių, ypač dėl sunkios finansinės padėties.
,,Svarbi
ne tik pirminė pagalba. Asmenys, turintys priklausomybę, neretai susiduria ir
su atkryčiu. Ir tai paliečia ne tik juos, bet ir visą šeimą. Svarbu teikti
pagalbą bei emocinę paramą ir likusiems šeimoms nariams“, – sako psichologė.