Socialiniai tinklai

Rajono aktualijos

Meras „susirūpino“ šilumos kainomis

Avatar

Paskelbta

data

Rugpjūčio 7 d. rajono vadovas Antanas Čepononis sušaukė skubų pasitarimą. Valstybinė energetikos  kontrolės Taryba (buvusi kainų komisija – red. p.) pripažino, kad rajono politikai šilumos vartotojams nustatė kainą su pažeidimais.

Kol meras su žmona „atostogavo“ Portugalijoje, „Radviliškio šiluma“ direktorius Pranas Mickaitis su vyr. finansininke Vilma Smalinskiene prisidarė dar daugiau bėdų. Jie nesugebėjo vartotojui paaiškinti, kodėl apskaičiavo 5,35 cnt už kilovatvalandę, kai juos kontroliuojantys specialistai tvirtina 5,05 cento. Savivaldybės įmonė per 2018 metus pardavė 52 tūkstančius megavatvalandžių, tad prie kainos pridėtas trečdalis cento galėjo pavirsti į daugiau nei 150 tūkstančių eurų, kurią papildomai būtų sumokėję gyventojai ir įmonės.
Sveikintina A. Čepononio iniciatyva – privalu tiesiogiai rajono žmonių rinktam merui atstovauti jų interesams ir sutramdyti šilumininkų godumą. Į pasitarimą sukviesti atsakingi Administracijos specialistai – Agnė Grabauskienė ir Justė Kriuklienė su direktore Jolanta Margaitiene priešaky. Mero darbotvarkėje nurodytas aiškus tikslas – pasitarimas dėl šilumos kainų. Prasidėjus posėdžiui, atsiskleidė tikrasis tikslas. Meras ne gyventojų interesais rūpinasi, o savo prestižu. Dar daugiau. Jis puolė gelbėti bendrapartiečio, savo pavaduotojo partijos skyriuje Prano Mickaičio. Šis žemės ūkio elektriko išsilavinimą turintis valdininkas vadovauja strateginei Savivaldybės įmonei ir, matyt, apie šilumos gamybą tiek pats supratimo turi, kiek paprastas žmogus apie juodąsias skyles kosmose.  Vyr. finansininkė V. Smalinskienė rypavo, kad skaičiavimo metodika labai sunki ir nepatogi. Jai pritarė ir P. Mickaitis. Jie bandė gintis argumentais, kad peržvelgus Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) tinklalapį, esą, ir kitos šilumos gamybos įmonės darančios pažeidimų. Bet tylėjo, kad politiniu nepotizmu garsėja ne tik Radviliškis. Tai Lietuvos regionų rykštė, kai į darbą priimami ne pagal kompetencijas, o pagal atsidavimą vadovaujančios partijos skyriaus pirmininkui. Tada ir metodikos neįkandamos, ir skaičiai nesuprantami pasidaro, net du ar trys aukštieji negelbėja.
Vos penkiolika minučių trukusio pasitarimo metu buvo nuspręsta, kad prieš žmones Savivaldybė atrodys geriau, jei ne VERT vienašališkai patvirtins šilumos kainas. Reikia sutikti su mero A. Čepononio pastebėjimu, kad iš esmės tai nieko nekeičia – ar rajono politikai patvirtins 5,05 cnt/k Wh kainą, ar vadovaudamasi Šilumos ūkio įstatymo suteikta teise tai vienašališkai padarys VERT. Bet kodėl nesiimama realių priemonių išsiaiškinti, kam naudingas toks „apsiskaičiavimas“? Juk po pusę cento prie kiekvienos parduodamos kilovatvalandės padauginant iš tūkstančių gyventojų ir per sezoną sumos bus pakankamai įspūdingos. Deja, valdžios vyrų noras dėti milžiniškas pastangas atrodyti gražiai užgožia tūkstančių vartotojų teisę gauti sąžiningą informaciją.

Valdžia įžvelgia sąmokslą
Baigiantis pokalbiui, mero A. Čepononio išmonė ir nusimanymas ypatingai gerai atsiskleidė šiame baigiamajame pasisakyme  (kalba netaisyta): „Dėl visų pliotkų, dėl visų šnektų, kurių būna, paleiskime į viešumą, tegul girdi, tegul klauso, nepadarykime uždaro rato, kad nebūtų tik uždaras ratas, kad netaptų valstybine paslaptimi, valstybės saugumo departamento susidomėjimu, tai nueikime į tai, kad tai būtų visiškai paprastai … hmm.. todėl, kad visi skaičiavimai yra. Visi terminai yra išlaikyti Tarybos posėdžiui, tas, kas yra reikalinga. Išsiunčiame medžiagą, išsiųsime sprendimą, ir tada tik vieną prašymą turiu, kad padarykime, kad tai būtų tos trys dienos, kad sutiktų (VERT – red. past.). Manau, kad sutiks. Blogiausiu atveju spręsime, ką daryti. Susirinkti dėl vieno klausimo anksčiau yra įmanomi ir tokie dalykai, bet pabandykime pasidėstyti.“ Jam antrino ir P. Mickaitis: „Jo, čia geras sprendimas. Dėl praeito bazinio čia gavosi … kada neišsidiskutuojam yra terpė ir eskalavimui. Nors kainą padidinam, tą pamirštam, bet parašom, kad su pažeidimais. Kas yra patogu – parašom, kas yra nepatogu – nerašom.“ Tiesa, galima pastebėti, kad Savivaldybės įmonė ir ypač jos vadovybė stengiasi su žiniasklaida nebendrauti. Į pateiktus klausimus raštu neatsakoma jau daugiau nei dvi savaites, nors įstatymas numato vienos dienos terminą. Užtruko atsakymų derinimas, nes klausimai nepatogūs?

Direktorė J. Margaitienė nieko nežino
Savivaldybės įmonės turtinės ir neturtines teises vienasmeniškai įgyvendina Administracijos direktorė. Po pasitarimo paklausta, kodėl būtent šis VERT sprendimas tapo tokiu svarbiu, ji neslėpdama atsakė nežinanti. Galime priminti, kad buvusi Kainų komisija 2018 metų sausį vienašališkai nustatė šilumos kainas. Tačiau kodėl tuomet nei pati J.Margaitienė ar jai pavaldūs specialistai, nei meras nekėlė tokio ažiotažo, mero patikėtinė negalėjo atsakyti. Atsakomybės klausimas paprasčiausiai nebuvo keliamas, nes visi susiję tarpusavio partiniais ryšiais.
(Bus daugiau)

Marius Aleksiūnas

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rajono aktualijos

Beždžionės testas, arba kai politikai blaškosi tarp grožio ir proto

Avatar

Paskelbta

data

Nuomonė
Kai Dievas gyvūnams dalijo grožį ir protą, vienintelė beždžionė negalėjo apsispręsti, į kurią eilę stoti. Į gražių ar protingų. Kartais tokioje kryžkelėje atsiduria ir politikai, negalėdami apsispręsti – gražūs jie ar protingi. Todėl tai, kaip tokią dilemą jie sprendžia, pavadinkime beždžionės testu.

Apie gražų politiko poelgį

Rajono socialdemokratų lyderis ir Tarybos narys Kazimieras Račkauskis man asmeniškai gražus. Grožis – skonio reikalas, todėl prašom nesiginčyti. Kas kita – proto reikalai.
Politikų protą įprastai vertiname ne iš reklaminių bukletų (ten – dažniausiai tik grožis), o atsiremdami į faktus, tai yra, kaip jie elgiasi vienoje ar kitoje situacijoje. Į tokią keblią situaciją ponas Kazimieras pateko prieš porą savaičių, kai buvo balsuojama dėl gatvių asfaltavimo.

Politikas pasielgė gražiai – nusišalino nuo balsavimo vengdamas interesų konflikto, o jo partiečiai – protingai. Nubalsavo už miškan vedančios gatvės, kuri driekiasi pro jų partijos vado sklypą Šeduvoje, asfaltavimą. Ir partijos vadui gerai, ir konservatorių merui Antanui pasimalonino. Tas nelabai gražus, bet protingas, skoloje neliks. Čia būtų galima padėti tašką, bet K. Račkauskis lygioje vietoje nusprendė užmaišyti tikrą audrą stiklinėje.

Ką gražus politikas pridarė negražaus

Reikia pripažinti, kad ir gražūs politikai kartais negražiai pridaro. Negražių darymų vieta yra facebook’ as – ten visi daro ko tik netingi, ir tai, ko padorioje vietoje įprastai nedarytų.

Po to, kai „Radviliškio krašto“ redakcija paviešino balsavimo rezultatus, K. Račkauskis savo facebook’o paskyroje padarė riebų pareiškimą, kad jokių interesų neturėjo ir neturi. „Apdarė“ kolegą nepartinį Tarybos narį Gediminą Lipnevičių. Už tai, kad susirgo ir, jam bevelijus, negali atvykti. Iki jo sraigių ūkelio kelio pažiūrėti. Kad pažiūrėtų ir lieptų žurnalistams apie poną Kazimierą tik gražiai rašyti. Dar išvadino visokiais pavadinimais, susuko keletą sąmokslo teorijų ir pasiūlė toliau tą patį daryti komentatoriams.

Partijos kareivėliai (tie – irgi nori būti gražūs vado akyse) puolė aklai daryti.
Bet padėkime emocijas į šoną ir pamėginkime pasvarstyti, kaip viskas klostėsi ir kokios reikšmės šioje negražioje istorijoje galėjo turėti grožio ir proto reikalai.

Kuo protingas politikas skiriasi nuo gražaus

Protingas politikas, viešai apsidirbęs, pažiūrėtų į veidrodį ir nusijuoktų. Iš savo kvailumo. Arklys nėra nei gražus, nei protingas, bet ir jam turėtų būti aišku, kad asfaltuota gatvė, nepriklausomai nuo to, iš kurios pusės prieina, padidina sklypo vertę ir pagerina verslo reikalus. Pripažinęs, kad turi interesų bėris irgi nepultų aiškinti priešingai. Eitų sau kluonan ramiai šiaudų rupšnoti. Ir daryti tai, ką įprastai daro pavalgęs.

Ponas Kazimieras, nors ir labai gražus, bet Tarybos posėdyje, iš pirmo žvilgsnio, pasielgė protingai – nusišalino. Pagaliau ir po švenčių išsivadėjęs, nors ir pavėluotai, redakcijai atsiųstuose paaiškinimuose pripažino – taip, jo sklypas ribojasi su asfaltuojama Žvejų gatve. Be to, kaip dabar aiškėja, pagal
savivaldybės sumanymą, ir jau išasfaltuota gatvės dalis (dėl kurio Kazimieras tai turi interesų, tai neturi) bus geresnė padaryta. Nuties šaligatvį.

Čia ir vėl istorija galėtų baigtis, visi paplotume protingajam Kazimierui ir eitume rimtesnių darbų dirbti. Bet, kuklia mano nuomone, koją pakišo gražusis Kazimieras. Pastarajam kažkaip „susišvietė“, kad šioje vietoje nelabai gražiai atrodo.

Kaip ten „susišviečia“ smegenyse, kad politikai nei šį nei tą ima daryti, net rimti mokslo daktarai neturi šviesių atsakymų, todėl į šią temą nebesigilinkime

Kaip pasidaryti gražesniu

Ką daro gražūs politikai, kai apsidaro nelabai gražiai? Gražinimosi procedūra paprasta kaip du centai: negražiais reikia padaryti kitus. Kuo kiti negražesni, tai yra, apdaryti, tuo pats sau gražesnis. O kai pasidarai labai gražus – tai ir labai protingas, o visi kiti – labai kvaili. Tapęs gražiu ir protingu tampi dar ir labai galingas, todėl reikalauji, kad ir laikraščiai patį dar labiau išgražintų. Ir jau nebesvarbu, kokius vėjus rašinėji facebook’ uose, nes grožis nereikalauja intelektualinių aukų.

Taigi, čia ir slypi visa beždžionės testo, kaip mes jį pavadinome, paslaptis. Negali būti vienu metu ir gražus, ir protingas, nes, kaip sako lietuvių liaudis, ir gudri višta kartais uodegą įsidilgina.(Atsiprašau gyvūnų mylėtojų – nenorėjau įžeisti vištų).

Kaip tampama gražiais ir protingais?

Mokslas aiškaus atsakymo neturi. Vieni sako, kad viskuo dėti genai, kiti prideda – aplinka kalta. Dar tretisako, kad grožis – apskritai mados reikalas. Bet ilgamečiai stebėjimai rodo, kad politikų grožis ir protas pirmiausiai pasirodo rinkimuose. Pavyzdžiui, ponas Kazimieras ir jo bendražygiai žadėjo, kad po rinkimų pridarys gražių pokyčių. Nepamelavo. Pridarė. Visi – labai gražūs ir labai gražiai balsuoja taip, kaip reikia antaniniams konservatoriams (nepainioti su obuoliais) ir mažažemiams bei bežemiams valstiečiams, kurie truputį dar ir žali.

Grožio mada labai užkrečiantis dalykas. O daktarai sako, kad didžiausia grėsmė užsikrėsti – visokiuose susibūrimuose. Ypač intymiai santykiaujant su užsikrėtusiais. Todėl partijas ir tarybas galima laikyti padidintos rizikos zonomis. Ten visi įvairiais būdais intymiai bendrauja. Viešai ir paslapčia, todėl dažnai sunku atskirti, kurie priklauso pozicijai, o kurie opozicijai. Ir sprendimai po tokių santykių gimsta, jų akimis žiūrint, labai gražūs ir protingi.

O kuo čia dėta vargšė beždžionė, kuri ir graži, ir protinga? Jeigu tikėtume seneliu Darvinu, tai nulipusi nuo medžio ši gražuolė perdavė mums savo genus. Ir, čia jau mano subjektyvia nuomone, daugiausiai jų atiteko politikams.

Pagarbiai, Bežemis Valstietis
P.S. Tai buvo subjektyvi nuomonė, o subjektyvia nuomone – K. Račkauskis man labai gražus. Kiti ne tokie gražūs, todėl apie juos – kitą kartą.

Skaityti daugiau

Rajono aktualijos

Mano širdy tu vis tiek – LIETUVA!

Avatar

Paskelbta

data

Antanas Stugys

Keičia valdžia mus į… žalią monetą.

Keičia ir sūnų, ir mamą, ir tėtį.

Žvelgiame jai laukimu į akis –

„Gal antrąkart laisvės paukštis atskris?..“

Tryliktą sausio ir kovo vienuoliktą

Geriam degtinę – už polit-daltonikus.                          

Nykstam per sprindį, per sieksnį, per uolektį,

Saujoj suspaudę tik  teisę į polėkį.

Tolstame vienas nuo kito kas dieną –

Kas iš kvailumo, kas Semui… – už šieną.

Einam pėdom A. Vienuolio… Veronikos –

Pritariant – paralyžiuotoms armonikoms.

Raukomės, gestame, kojomis kratom…

Dėtis nėr kur,  kol valdžia to nemato.

Kenčiame vien tik už atlygį mauro

Bankui  užstatę  pasturgalį  kiaurą.

Žemę, kur dirbo senelis ir tėvas,

Šiandien dalinasi velnias ir Dievas.

Net jei esi tik E priedų krūva…

Mano širdy tu vis tiek – LIETUVA!

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019