Meras K. Račkauskis prisivadovavo: ligoninės skolos viršijo milijoną, „Radviliškio vanduo“ grimzta į skolas, o gyventojams – planuojamas naujas vandens kainų šokas

Radviliškio rajono gyventojams vis dažniau kyla klausimas, kur iš tiesų rajoną veda dabartinės valdžios sprendimai? Kol žmonėms viešai kalbama apie „atsakingą finansų valdymą“, „stabilumą“ ir „ilgalaikį planavimą“, realybėje Radviliškio socialdemokratų daugumos su mero Kazimieru Račkauskiu priešakyje valdomos savivaldybės įstaigos viena po kitos, panašu, klimpsta į skolas, o gyventojams ruošiamos vis didesnės sąskaitos.

Artimiausiame Radviliškio rajono savivaldybės tarybos posėdyje prieštaringai vertinamas meras K. Račkauskis politikams teikia sprendimo projektą, kuriuo atveriamos durys suteikti beveik 538 tūkstančių eurų savivaldybės garantiją UAB „Radviliškio vanduo“ paskolai.

Ir tai jau seniai nebėra pavienė istorija apie vieną paskolą ar vieną infrastruktūros projektą. Pradeda ryškėti gerokai pavojingesnis vaizdas – savivaldybės valdomos įmonės po truputį grimzta į finansinių įsipareigojimų liūną, o visa to kaina po truputį perkeliama Radviliškio rajono gyventojams.

Nerimą keliantys ženklai: ligoninės skolos jau perkopė milijoną eurų

Jau buvome rašę, kad visai neseniai rajono valdžia mėgo kalbėti apie stabilų savivaldybės darbą ir „atsakingą valdymą“. Tačiau Radviliškio ligoninės 2025 metų veiklos ataskaita šį fasadą stipriai supurtė. Paaiškėjo, kad trumpalaikiai ligoninės finansiniai įsipareigojimai ženkliai padidėjo ir  jau viršijo 1,2 milijono eurų.

Ir čia kalbama ne apie teorinius apskaitos skaičius ar kažkada ateityje mokėtinas investicijas. Tai realūs pinigai, kurių reikia dabar – atlyginimams, atsiskaitymams tiekėjams, mokesčiams „Sodrai“, darbuotojų atostoginiams ir kitoms einamosioms išlaidoms. Kitaip tariant, tai milijoninės sąskaitos, kurias ligoninė turės padengti artimiausiais mėnesiais.

Ir būtent čia prasideda didžiausias paradoksas. Oficialiai meras K. Račkauskis ir ligoninės direktorė Aušra Čiūdarienė mėgina kurti įspūdį, kad situacija esą kontroliuojama. Tačiau kyla labai paprastas klausimas, jeigu situacija tokia gera, kodėl tuo pačiu metu kaupiasi daugiau kaip milijono eurų trumpalaikės skolos? Kodėl pacientai jau ne vienerius metus girdi mero ir ligoninės direktorės žarstomus pažadus apie Priimamojo skyriaus remontą, tačiau mero kadencijai net ir einant į pabaigą gyventojai realių darbų taip ir nemato? Visa tai pradeda panašėti ne į „valdomą situaciją“, o į labai pavojingą signalą, kurį valdžia bando užmaskuoti optimistinėmis frazėmis.

Vos paaiškėjo milijoninės ligoninės skolos – meras jau mėgina užtikrinti skolinimosi planą kitai savivaldybės įmonei

Vos tik viešojoje erdvėje pradėta garsiau kalbėti apie ligoninės finansines problemas, paaiškėjo dar viena istorija, kelianti labai panašius klausimus apie tikrąją merui K. Račkauskiui pavaldžių savivaldybės valdomų įstaigų būklę.

Artimiausiame Radviliškio rajono savivaldybės tarybos posėdyje tarybos narių balsavimui jau teikiamas sprendimo projektas, kuriuo siūloma suteikti daugiau kaip pusės milijono, o tiksliau 537 900,00 tūkstančių eurų savivaldybės garantiją UAB „Radviliškio vanduo“ paskolai. Paskola būtų imama net penkerių metų laikotarpiui.

Iš pirmo žvilgsnio visa tai bandoma pateikti kaip eilinį infrastruktūros projektą – neva reikia modernizuoti Šeduvoje esančią vandentvarkos sistemą ir užtikrinti rezervuarų veikimą. Tokį paaiškinimą visų pirma žiniasklaidai pateikia ir pats meras. Tačiau kuo giliau žvelgiama į dokumentus ir mero atsakymus, tuo aiškiau matyti kita problema – savivaldybės įmonėms vis sunkiau sekasi dirbti savo jėgomis, o rajonas vis giliau grimzta į skolinimosi politiką. Todėl kyla visiškai natūralus klausimas, kiek dar savivaldybės įstaigų planuoja skolintis?

Bankui jau neužtenka pačios įmonės – savivaldybei tenka tapti savo įmonės finansiniu skydu

Didžiausias šios istorijos paradoksas tas, kad bene svarbiausią problemą netyčia atskleidė pats meras Kazimieras Račkauskis. Bandydamas raminti visuomenę jis iš esmės pripažino tai, ką valdžia iki šiol mėgino paslėpti po abstrakčiomis frazėmis apie UAB „Radviliškio vandens“ „balansą“, „ilgalaikį planavimą“ ir „atsakingą rizikų valdymą“.

Mero atsakyme tiesiai parašyta: „UAB „Radviliškio vanduo“ neturi tokio turto, kuris galėtų būti įkeistas kaip užstatas.“ Tai – ne nekalta detalė. Tai labai rimtas signalas apie tikrąją situaciją.

Pasak mero, strategiškai svarbi savivaldybės įmonė bankui nebeturi pakankamo finansinio svorio, kad galėtų viena pati užsitikrinti beveik 538 tūkstančių eurų paskolą. Dar meras teigia laikantis tai kasdienine praktika.  Vien pačios įmonės bankui nebepakanka – reikalinga visų rajono gyventojų vardu veikianti savivaldybės garantija. Tačiau Rekvizitai.lt duomenimis UAB „Radviliškio vanduo“ valdo beveik 27 milijonų ilgalaikį turtą, ir kodėl to nepakanka paskolai, lieka klausimas? Redakcijos vertinimu, bankas savo veiksmais labai aiškiai parodo, kaip vertina realią riziką – jis nebenori pasitikėti vien įmonės pažadais ir reikalauja papildomų garantijų. Tai reiškia labai paprastą dalyką: rizika jau nebėra paliekama vien įmonei. Ji perkeliama visam rajonui. Negana to, pagal Savivaldybės finansų skyriaus pateiktą informaciją, 2025-12-31 duomenimis savivaldybės finansinių įsipareigojimų likutis buvo 1 786 132,4 Eur.

Atvirai pripažįstama – vandens kainos gyventojams didės

Iki šiol meras K. Račkauskis mėgina sudaryti įspūdį, kad nauja paskola gyventojams esą neturės jokio rimtesnio poveikio. Tačiau paklaustas žurnalistų meras jau faktiškai pripažįsta tai, ką žmonės seniai nujautė – už UAB „Radviliškio vanduo“ paimtą paskolą ir jos palūkanas galiausiai sumokės vartotojai. Mero atsakyme pateikiama, kad tai vandens kainas gyventojams didins neženkliai, tačiau, kuomet gyventojai galiausiai sulauks padidėjusių sąskaitų, manome, skaičius gyventojus šokiruos.

Negana to, svarstant paskolos laidavimo klausimą Tarybos komitetų posėdžių metu, UAB „Radviliškio vanduo“ vyr. inžinierius Mindaugas Gapšys taip pat patvirtino, kad vanduo vartotojams ateityje brangs.

Dar daugiau – pats meras savo atsakyme praktiškai pripažįsta, kad tai gali būti tik pradžia. Jis aiškina, kad infrastruktūra ateityje reikalaus papildomų investicijų ir naujų projektų. Išvertus iš valdiškos kalbos į paprastą žmonių kalbą, tai reiškia labai aiškų dalyką – ateityje gali atsirasti ir daugiau paskolų, ir daugiau argumentų, kodėl tarifus vėl reikia didinti.

Kas sumokės už mero pradėtą įmonių „gyvenimą skolon“?

O blogiausia, kad šiandien rajono valdžia jau nebesistengia įrodyti, jog vandens kainos nedidės. Dabar gyventojams tiesiog aiškinama, kad pabrangimas bus „minimalus“. Tačiau žmonės puikiai supranta – kai savivaldybės įmonės pradeda gyventi paskolomis, o bankams jau reikia viso rajono garantijų, „minimalūs“ pabrangimai retai kada būna paskutiniai.

Kyla klausimas, kiek dar skolų, garantijų ir „laikinų sprendimų“ našta bus būti kraunama rajonui ir kiek visa tai kainuos gyventojams?

Bus daugiau.

Emilija Laukagalytė

Exit mobile version