Lietuva. Ta kurią šimtą kartų užstatėm.
Kuriai giedam graudžias suicido dainas.
Ta kurią pasikloja diktatorių katės
Ir kuria užsikloja, – kai vagia lentas.
Lietuva. Tai lengvai perpumpuojamas daiktas:
Į vokus, į seifus, į ofšorines sąskaitas.
Valdžioje, šimtas keturiasdešimt… „oll raitų“
Jau užmiršo, kas yr patriotinis pasninkas.
Lietuva. Kam krepšinis, kam malkos, kam gripas,
Kam savęs pardavimas už partijos rentą.
Kam P.Cvirkos, Nėries, Pauliaus Širvio kūryba,
Kam balsavimas – stovint be kelnių prie plento.
Lietuva – reklama ne alaus ir tabako.
Tai šalis, tai namai, tai viltis išgyvent
Tiems, ant ko jau užkėlus globalinį krachą,
Valdžia laukia: – Kada, blyn, pradėsime vemt?!
O mes trypčiojam. Smilkstam krikščioniškom žvakėm.
Tyliai žiūrim į dangų ant pilvo rankas
Susidėję, ir viską kas liejasi – lakam, –
Kol koks nors geras dėdė… pasiūlys užkąst.
2021
Antanas Stugys
