Niekada nemiršta, gyvena šioje stiklo pusėje
Už lango ji lūpose, bet ne akyse, ant visų sienų, bet negyva.
Laisvė priklauso nuo dozės. Galima pasigydyti ir nusinuodyti. Apgavikų numylėta, teisuolių dulkinama, nusikaltėliams išsvajota, visiems nepatogi.
Ant visų etikečių rasi juodai baltą kodą – priklausomybė nuo pirmos tabletės. Laisvės nukrautos lentynos iki horizonto. Savikaina visada ta pati, bet nežinoma.
Pakuotės ir kainos įvairios, taikomos nuolaidos. Pirkėjų netrūksta niekada. Parsineši namo ir atidarius randi tuštumą.
Kaip oras – pajunti tik tada, kai nėra
Šventadieniais nuo bokštų griausmingai skambina jos vardą. Bet kunigai apsimeta arba nežino, kas tai yra.
Su jos vėliava milijonai nusikaltimų ir bukumo. Kruvina plėvesuoja ant visų tvirtovių, ligoninių, kalėjimų, kapinių su amžinąja ugnim ir tėviškių.
Kiek pasaulyje vėliavų, kuriose nebūtų raudonos spalvos? Nučiupinėtas banknotas, buvęs apyvartoje šimtmečiais, už kurį įsigyti milijonai į rojų pragare.
Laisvės ir laimės nenusipirksi, bet siūlo visi
Kas gerai parduoda, būna laisvas ir laimingas. Laisvė – mama prostitutė ir tėvas kalėjime. Sunku, bet be jų negalim ir mylim.
Laisvės ilgesys ir nusivylimai yra jos buvimo įrodymas. Mes esam laisvė. Kaip žvėrys Zoologijos sode – tokie nelaisvi, nelaimingi…
Atidarykit visus narvus! Tai iki valios pasivaikščiosim! Pasiautėsim! Kas be ko, sudraskys kokį žioplį…
Ir vakarop visi tvarkingai į narvus sugrįšim. Ten guolis, šiluma, saugumas ir pašaras. Nelaisvė buvo mūsų namai. Ir mes sugrįžom.
portalo 77.lt publikacija
autoriaus nuotrauka