Skaitau kažkada man auklėtinių užrašytus žodžius. „Iš ko susideda Gyvenimas?“ Susimąstau ir skaitau toliau, gal rasiu atsakymą. „Gyvenimas susideda iš kasdienybės, iš galvojimo apie žmones ir jų likimus; iš žmonių gerumo, iš džiaugsmo, iš liūdesio… iš žodžių ir minčių, pasakytų pačių ar išgirstų, perskaitytų; iš prisiminimų, kurie vis grąžina mus į praeitį…“
Šiandien, kai neturime galimybės bendrauti, nes siautėja koronavirusas, tie prisiminimai itin brangūs. Mes – knygų bičiuliai iš klubo „Beržė“, esame TAU lankytoja, o priglaudė mus Viešoji biblioteka. Čia sutikome daug nuoširdžių darbuotojų, su kuriomis mielai bendraujame, kurios mums kaip beišgalėdamos padeda, pasidžiaugia mūsų renginiais. Renkamės į savo „pasisėdėjimus“ kas antrą antradienį. Tai mums ypatinga diena. Nekantraudami laukiame mokslo metų pradžios, kartais susibėgame anksčiau. Štai rugsėjo pradžioje vykome į ekskursiją „Nusilenkiame Vaižganto žemei“. Pabuvojome Anykščiuose, pasidžiaugėme rudenėjančia gamta, paklaidžiojome po labirintus, pasidžiaugėme linksmaisiais kalniukais, aplankėme Maleišius, paklaidžiojome lynojant lietučiui po Kupiškį, stabtelėjome prie Kupiškio jūros. Sunku parašyti jausmus, kuriuos patyrėme būdami drauge. Juk patys geriausi, gražiausi dalykai pasaulyje negali būti nei matomi, nei paliečiami -jie yra jaučiami širdimi. Tuokart suvokėme, kad niekada neprarasime to, ką gauname dalindamiesi su kitais.
Pasidalinę mintimis apie vasarą perskaitytos knygas, keliavome po rajono lankytinos vietas. Mūsų vadovu buvo rajono Paveldosaugos ir turizmo poskyrio vedėjas Vyt. Simelis. Ekskursija buvo skirta vietovardžių metams. Iki Naujųjų metų diskutavome apie lietuvių papročius, aptarėme knygas „Padai pilni vinių“ (apie tragišką poetes S. Nėries likimą), „Dramatiškos biografijos“ (apie lietuvių inteligentų gyvenimą tarpukaryje).Valandėlėje apie menininką St. Krasauską ne tik gėrėjomės jo kūriniais, bet ir palietėme jo draugystę su rusų poetu R. Roždestvenskiu. Visi susižavėję klausėmės D. Dabašinskienės pasakojimo apie fotomenininką Dichavičių ir jo albumą „Žiedai tarp žiedų“. Neretai mums būna taip, kad po vieno užsiėmimo išsinešame gerų idėjų kitiems renginiams. Džiugu, kad pirmą užsiėmimų pusmetį aktyvūs buvo O. Gakštienė, Z.Krikštaninė, A. Stripeikienė, S.Žibienė, S.Kilbauskienė, R. Jurėnas, Z. Zakienė, mūsų pagalbininkė bibliotekininkė A. Balčiauskienė. Šventas Kalėdas pasitikome kukliomis dovanėlėmis bibliotekos darbuotojoms ir visiems „beržiečiams“.
2020 – ųjų metų pradžią pradėjome diskusija „Mano mokykla, mano mokytojai“. Buvo ir juoko, ir ašarų pro juokus, prisiminėme moksleiviškas išdaigas, pravardes, dainas. Abejinų nebuvo, nors mes visi „jau rudenio glėby“, bet vaikystės ir jaunystės įspūdžiai neblėstantys.
Išradingai apie J. Baltušio gyvenimą papasakojo A. Krikštanas (kn. „Baltušio dienoraščiai“), o Šiaulių universiteto dėstytoja Striogaitė pristatė I. Mero kūrybą ir gyvenimą. Mums įdomu, kai patys paruošiame pranešimus, bet ne prošal pasiklausyti ir kviestų svečių.
Bet kovą mes nustebome visi, nes mus aplankė ilgesys. KARANTINAS … mus uždarė namuose. Graudu buvo, kad neturėjome galimybės išgirsti pranešimų apie A. Čechovą, Just. Marcinkevičių (ats. J. Kaučikienė, St. Kilbauskienė, N. Nėjienė), kad negalėjome nuvykti į spektaklį Panevėžyje, paklaidžioti Maironio takais. Mes džiaugiamės, kai kartais pas mus atvyksta fotografas Vladas, kad mūsų gretas papildė V. ir E. Montvydai. Džiaugiamės savo kolegomis, kurie dalyvavo Protų varžytuvėse, istorijos egzamine (R. Jurėnas, A. Krikštanas, A. Stripeikienė, E. Montvydas, S.Kilbauskienė). Nepailstantys mūsų „Beržės“ nariai lanko ir kitus užsėmimus: dvasinio tobulėjimo paskaitas, mankštą, baseiną, jogos užsiėmimus, ansamblį, turizmo sekciją, šokius.
Sakoma: laimės nereikia atidėlioti rytdienai. Ji slypi kasdienybės akimirkose. Šiandien mūsų laimė – bendravimas telefonu, skaitymas. O prisiminimai… jie saugo mane. Paguodžia. Lydi per gyvenimą. O kai dalinuosi jais, jie tampa dar tikresni….
J.KAUČIKIENĖ
