Socialiniai tinklai

Aktualijos

Labdaros detektyvas Šeduvos mieste

Avatar

Paskelbta

data

Bendruomenę suskaidyti ir sukiršinti gali daug dalykų: tarp narių kilusi nesantaika, nesutarimai dėl renginių, dėl lėšų panaudojimo. Šį kartą Šeduvoje nesantaika įsiplieskė dėl labdaros.


Manėme, kad labdarą dalina „Caritas“ …
Daugelyje parapijų prie bažnyčių yra įsikūrusi tarptautinė katalikiška „Caritas“ organizacija, vykdanti humanitarinę veiklą ir padedanti vargstantiems. Šeduvoje „Caritas“ organizacija taip pat buvo įsikūrusi Vilniaus gatvėje esančiuose parapijos namuose. Šeduvos „Carito“ organizacijai ilgus metus vadovavo šeduvė Irena Šuminienė. Moteris pasakojo, kad  padedama bendraminčių dalindavo labdarą vargstantiems ir kartais dalindavo sriubą sunkiai besiverčiantiems šeduviams.
Šeduviai ilgus metus manė, kad iš Vokietijos atkeliaujanti labdara yra skirta „Caritui“ ir dalinama po šios organizacijos vėliava. Tačiau paaiškėjo visai kitokia tiesa –  pasirodo, kad labdara į Šeduvą atkeliaudavo Radviliškio – Špajerio draugystės klubo vardu, o šio klubo patikėtinė skirstant labdarą Šeduvoje yra ta pati I.Šuminienė, kartu vadovavusi ir „Caritui“. Vadinasi, klubas neteisėtai naudojosi  „Carito“ patalpomis, kurios jam nepriklausė, nemokėjo už elektrą ir kitus komunalinius mokesčius.

Galima afera paaiškėjo netikėtai
Šeduvoje nemenkas triukšmas kilo, kai labdara, gauta iš Vokietijos, buvo perkelta į senąją Šeduvos vaistinę – tai daugelio šeduvių buvo traktuojama kaip vagystė, nes „Caritui“ skirta labdara turi priklausyti jam ir likti bažnyčiai priklausančiose patalpose.
„Radviliškio krašto“ redakcija išsiaiškino šios labdaros tekėjimo „labirintus“. Pasirodo, šio klubo nariai – dauguma konservatoriai, o klubui vadovaujantis Šeduvos gimnazijos direktorius L.Škleinikas situaciją pakomentavo taip:  „gauta labdara nėra nei bažnyčios, nei klebono nuosavybė. Tai, ką Špajerio klubo nariai iš Vokietijos atsiunčia į Radviliškio rajoną, yra Špajerio draugystės klubo Radviliškio rajone nuosavybė ir tik jie gali nurodyti, kaip ir kam skirti labdarą“.

Yra Šeduvoje „Caritas“ ar ne?
Vis dėlto įdomus klausimas,  kodėl iš Vokietijos gaunama labdara buvo vežama ir dalinama prisidengus „Carito“ katalikiška organizacija? Pasak  L.Škleiniko, vokiečiai, veždami labdarą, ant dėžių užrašo, kam ji yra skirta: „Vežant labdaros siuntą negalima užrašyti, kad ji skirta Šeduvos bendruomenei, tad ir būdavo  rašoma, kad „Caritui“. Vadinasi, labdara teisėtai buvo iš „Carito“  patalpų perkelta į kitas, bažnyčiai nepriklausančias patalpas, nes ji nebuvo … „Carito“, o tik kažkodėl pridengta jo vardu. Vadinasi, labdara 10 metų buvo vežama „Caritui“, o pasirodo, kad  ne „Caritui“…
Paaiškėja dar vien įdomi detalė – pasak L. Škleiniko ir I.Šuminienės, oficialiai registruotos ,,Caritas“ organizacijos Šeduvos mieste nėra ir niekada  nebuvo. Šis pasakymas labai nustebino Šiaulių vyskupijos „Caritas“ direktoriaus pavaduotoją Z. Baranauskienę. „Šeduvos „Caritas“ yra Šiaulių vyskupijos „Carito“ dalis. Visi nesusipratimai Šeduvoje  išsisprendė ir šiuo metu jokių bėdų mes nematome. Parapijų „Caritai“ neturi savo atskiro juridinio kodo, veikia pagal parapijos kodą. Keista girdėti, kad tokios organizacijos Šeduvoje nebuvo ir nėra. Šeduvos „Carito“ vadovė I. Šuminienė mums pasakė, kad ji išeina iš „Carito“ – niekas ir nelaikys, tai savanoriška veikla. Jau atsirado kitos moterys, dirbančios Šeduvos „Carite“ ,- sakė Z. Baranauskienė.

Išėjo iš nesančios organizacijos?
Keista situacija – L. Škleinikas atkakliai teigė, kad prie Šeduvos bažnyčios oficialiai neveikia „Caritas“ organizacija. Ir tuoj pat kyla klausimas – kaip ponia Irena Šuminienė galėjo išeiti iš nesančios organizacijos, o ir Šiaulių vyskupijos atstovai turbūt nebūtų vykę aiškintis nesutarimų. Vadinasi, „Caritas“ organizacija vis dėlto veikė prie Šeduvos bažnyčios.

Kas leido sudėti labdarą senojoje vaistinėje?
Redakciją užplūdo garbių šeduvių skambučiai: „Konservatoriai mums žadėjo, kad senosios vaistinės patalpose bus muziejus, bet jie ne muziejų įrengė, o atidarė labdaros sandėlį“. Suskubome pasidomėti ir šia detektyvine situacija, kuri  pradėjo aiškėti redakcijai  pasidomėjus, kas leido Radviliškio – Špajerio klubo nariams vokiečių atvežtą labdarą sandėliuoti senosios Šeduvos vaistinės patalpose – pastatas neseniai išbrauktas iš privatizuojamų objektų sąrašo  ir vis dar priklauso savivaldybei.
Paklausėme rajono mero A. Čepononio, ar jis leido labdarą sandėliuoti vaistinės patalpose. Iš rajono savivaldybės  gautame atsakyme rašoma: „Senosios Šeduvos vaistinės pastatas Savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. T-889 nebeįtrauktas į privatizuojamų objektų sąrašą ir jokiai organizacijai minėtas objektas nėra perduotas“. Kad senojoje vaistinėje šeimininkauja Radviliškio – Špajerio klubo nariai, šokiravo  Investicijų ir turto valdymo skyriaus vyr. specialistę D.Skaburskienę. „Šis pastatas dar priklauso savivaldybei ir jis šiuo metu turi būti tuščias. Pirmą kartą girdžiu, kad jame būtų įsikūrusi kokia nors organizacija. Raktus nuo šio pastato turi Šeduvos seniūnas J.Pranys, kad galėtų jį prižiūrėti, tačiau jis negalėjo nieko ten įleisti, važiuosime patikrinti“,- sakė savivaldybės darbuotoja.
Paklaustas, kokiu būdu draugystės su vokiečiais klubo nariai su savo turtu pateko į šias  patalpas, klubo pirmininkas L. Škleinikas sakė: „Šeduvos seniūnas leido naudotis patalpomis“. 
O paties Šeduvos seniūno J. Pranio atsakymas daugiau nei šokiravo: „Į vaistinės patalpas laikinai susidėti daiktus leidau aš“. Vėl kyla klausimas, kas vadovauja rajonui – meras A.Čepononis ir Taryba, ar vietinis „cariūkštis“ seniūnas J. Pranys? Ir dar vienas klausimas – kaip galima savivaldybės turtą dalinti į kairę ir į dešinę?
Visada galima kuo nors pasiteisinti ar prisidengti, tačiau klubo narių įsikraustymą į savivaldybei priklausančias patalpas galima traktuoti kaip neteisėtą patalpų užgrobimą.

Labdara Šeduvoje pasisavinama akimirksniu
Daugeliui šeduvių kyla klausimas, kodėl į Šeduvą galingais vilkikais atvežtą labdarą labai greitai išsidalija jau nuosavomis mašinomis prilėkę Tarybos nariai, konservatorių  ir socialdemokratų partijų nariai  ir kiti asmenys, kodėl ji vežiojama mokykliniais autobusiukais?
Pasak Radviliškio – Špajerio draugystės klubo pirmininko L. Škleiniko, „vokiečiai ant kiekvienos dėžės ar daikto yra užklijavę etiketę ar užrašę, kokiai organizacijai, bendruomenei ar asmeniui ji yra skirta. Prie sunkvežimio, atvežusio labdarą iš Vokietijos, atvažiuoja organizacijos ir labdarą pasikrauna. Transportą, atsiųstos labdaros parsivežimui, organizacijos, bendruomenės ar pavieniai asmenys organizuojasi patys. Neabejoju, kad labdara pasieks vargingiausiai besiverčiančius žmones, tame tarpe ir Šeduvoje. Dar kartą noriu paminėti, kad už labdaros padalinimą organizacijos ir bendruomenės atsiskaito vokiečiams, kurie atvyksta į Radviliškio rajoną inspektuoti kiekvieną vasarą“
Beje, klubo pirmininkas sakė, kad labdara niekada nebuvo vežiojama mokykliniais autobusiukais. „Galite paklausti vairuotojų, jie pasakys, kad labdaros niekada nevežė“,- pasiūlė jis (nors šeduviai sako priešingai, palikime tai L. Škleiniko sąžinei).

P.S.
Tai tokios labdaros gavimo ir dalinimo ypatybės Šeduvos mieste. Kaip teigė šeduviai, labdaros paėmime dažniausiai dalyvaujantys S. Skarelienė, K. Dočkus, G. Makutis, L. Škleinikas  tikrai nepanašūs į vargstančiuosius. O rajono žmonės seniai įsitikino – jeigu priklausai „teisingai“ partijai ar esi jai prijaučiantis, gausi gėrybių iš Vokietijos, o jeigu ne ir tikrai esi vargingas eilinis žmogelis, dažniausiai išgirsi atsakymą „Niekuo negalime padėti“ arba pakviečia pasirinkti labdaros, kai jau visi kiti ją persirinko.
Kol kas savaitraščio redakcijai nepavyko susisiekti su Radviliškio – Špajerio klubo partneriais vokiečiais, bet manome, kad jie, sužinoję apie šeduvių  konservatorių (ir ne tik) „darbelius“, bus šokiruoti.
Bus daugiau.

„Radviliškio krašto“ informacija

2 komentarai

2 Comments

  1. Avatar

    luisas

    2018 spalio 23 at 14:33

    tokiems kaip Makutis Skarelienė ir Dočkus tai vis mažai ir mažai.. Šlykštus tipai

  2. Avatar

    Nustebusi skaitytoja

    2018 spalio 24 at 11:07

    Šiaip jau rašant straipsnį siekiant apjuodintį tam tikros, tikriausiai ne straipsnio autoriaus mėgstamos, tik spėjimas, partijos atstovus, reiktų tai daryti šiek tiek subtiliau ir neminėti jų kas antram sakiny. Hiperbolizuoju, bet mintis aiški. O ir politiniai reikalai, kaip supratau iš straipsnio, čia išvis nelabai prie ko, jei kalbama apie labdarą. Ir tas žodis ,, cariūkštis” neturėtų būti vartojamas 21 amžiaus Lietuvos autorių straipsniuose, tuo labiau, apibūdinant Lietuvos respublikos piliečius. Žodžio laisvė? Žinoma! Tik reiktų gerbti ne tik aprašomus, bet ir skaitančius žmonės, nes norit nenorit čia įžvelgiu patyčias, kurios negali būti toleruojamos. O kad žmonės pastebi ir sprendžia problemas, net labai pagirtina!

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Prezidentui prisiekė du nauji Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjai

Avatar

Paskelbta

data

V. Bėčienės asmeninio albumo nuotr.

Gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą dėl dviejų Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjų Vaivos Bėčienės ir Vaido Kazlausko skyrimo ir priėmė jų priesaikas. Rytoj naujieji teisėjai pradės darbą Raseinių rūmuose. Iš viso Prezidentas šiandien pasirašė 5 dekretus dėl naujų teisėjų skyrimo. 

„Esu sujaudinta man suteikto pasitikėjimo ir tuo pačiu didžiulės atsakomybės, kuri man duodant priesaiką tampa neišvengiama mano gyvenimo dalimi, – sako Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja V. Bėčienė. –  Iš visų jėgų stengsiuosi pateisinti žmonių lūkesčius turėti nepriklausomą ir nešališką teismą, ginantį žmogaus teises ir teisėtus interesus, saugoti bei tvirtinti teisėjo profesijos garbę, taip prisidedant prie mūsų brangios šalies stiprinimo. Anot V. Bėčienės, teisėjo profesija – tai pati garbingiausia teisininko profesija, reikalaujanti aukščiausios kvalifikacijos ir itin aukštų elgesio standartų.

Didžiulio džiaugsmo ir pakilios nuotaikos neslėpė V. Kazlauskas, tapęs Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėju. „Buvimas geru teisėju reikalauja sąžiningumo, aukštos kompetencijos ir daugybės valandų sunkaus darbo bei nesuteikia teisės naudotis nepagrįstomis privilegijomis. Kadangi teismų sistemoje dirbu jau pakankamai ilgą laiko tarpą, puikiai žinau, kad ir kitiems teismų darbuotojams ir valstybės tarnautojams keliami itin aukšti reikalavimai, o be jų indėlio ir atsidavimo teisingo sprendimo priėmimas tam tikrais atvejais būtų paprasčiausiai neįmanomas“, – pabrėžė teisėjas V. Kazlauskas.

Rytoj Raseinių rūmuose teisėjus pasitiks kolektyvas. Šiaulių apylinkės teismo pirmininkė Rasa Milvydaitė labai džiaugiasi, kad teisme pradeda dirbti du jauni kolegos: „Su dideliu džiaugsmu pasitinkame naujus teisėjus ir linkime jiems sėkmės. Raseinių rūmuose pusę metų trūko dviejų teisėjų. Nuo šiandien visi (47) teisėjų etatai užimti.“

Daugelis darbuotojų teisėjui V. Kazlauskui yra pažįstami. Mat 2013 m. tuometiniame Raseinių rajono apylinkės teisme jis pradėjo dirbti teisėjo padėjėju. Tai buvo pirmoji jauno teisininko darbo vieta po teisės studijų Vilniaus universitete. Vėliau teisėjo padėjėju dirbo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose ir paskutinė darbovietė – Vilniaus apygardos teismas.  

Teisėja V. Bėčienė po studijų Mykolo Romerio universitete teisėjo padėjėja visą laiką dirbo Kaune: Kauno apygardos administraciniame teisme, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose.

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose yra keturi teisėjų etatai. Paskutinį pusmetį Raseinių rūmuose trūko dviejų teisėjų, todėl visas kolektyvas labai laukė naujų kolegų. Iš viso Šiaulių apylinkės teisme yra 47 teisėjų etatai.

Nijolė Damulė

Šiaulių apylinkės teismo pirmininko padėjėja

ryšiams su žiniasklaida ir visuomene

Tel. (8 41) 598 511

Mob. 8 676 50 348

Faks. (8 41) 598 480

el. p.  nijole.damule@teismas.lt

Viršelis V. Bėčienės asmeninio albumo nuotr.

https://siauliu.teismai.lt/

Skaityti daugiau

Aktualijos

Skaitymas mus jungia!

Avatar

Paskelbta

data

Pirmąją 2020 –ųjų metų vasaros dieną prasideda pamėgtasis ir visų laukiamas „Skaitymo iššūkis“. Tai jau penktą kartą organizuojama interaktyvi akcija, kurios metu visi norintieji kviečiami įvykdyti penkias smagias skaitymo užduotis ir laimėti prizų. Šių metų šūkis – „Skaitymas mus jungia!“

 „Skaitymo iššūkį“ organizuojančios Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apskričių viešosios bibliotekos bei Lietuvos aklųjų biblioteka tikisi, kad per vasarą (birželio 1–rugpjūčio 31 d.) penkias užduotis įveiks dar daugiau žmonių nei pernai. Nors jau ir 2019 metų rezultatai pranoko visus lūkesčius – iššūkį priėmė net 16 390 dalyvių (beveik du kartus daugiau nei 2018 m.), o jį įveikė tris kartus daugiau skaitytojų nei praėjusiais metais – 10 339. Iš viso pernai per vasarą buvo perskaityta net 74 100 knygų!

„Šiais, 2020, metais „Skaitymo iššūkis“ švenčia 5-erių metų gimtadienį, tad savo skaitytojus pasitinkame su 5 naujomis skaitymo užduotimis ir smagiais prizais. Viena iš pagrindinių naujienų – atnaujinta www.vasarasuknyga.lt projekto svetainė, kuri bus aiški, patraukli ir pritaikyta regos negalią turintiems žmonėms“, – sako šių metų projekto vadovė Greta Kėvelaitienė.

Penkios „Skaitymo iššūkio“ užduotys

„Skaitymo iššūkis“ kviečia dalyvauti įvairaus amžiaus skaitytojus  – nuo mažiausių iki labai patyrusių.  Kaip rodo organizatorių patirtis, aktyviai jame dalyvauja ne tik mokiniai, bet ir jų tėvai bei seneliai. Knygas dalyviai gali skaityti iš savo namų knygų lentynų, skolintis bibliotekoje, skaityti elektronines knygas ar klausyti audioknygų. Šiemet užklupęs karantinas gerokai praplėtė skaitytojų akiratį, todėl kiekvienas „Skaitymo iššūkio“ dalyvis gali rinktis įvairių formatų knygas, svarbu, kad jos atitiktų organizatorių pateiktas užduotis. O jos šiemet yra tokios:

perskaityti knygą, kurios autorius yra iš Šiaurės šalių;

perskaityti knygą, kurios pavadinime yra skaičius;

perskaityti knygą apie gamtą;

perskaityti knygą apie draugystę;

perskaityti eiliuotą knygą.

Naudingi ir smagūs prizai

Dalyvauti skaitymo varžytuvėse labai paprasta: galima kreiptis į savo biblioteką, kad jos darbuotojai užregistruotų Jus kaip iššūkio dalyvį, kitas, dar patogesnis, būdas – registruotis savarankiškai svetainėje www.vasarasuknyga.lt. Visi, sėkmingai įveikę „Skaitymo iššūkį“ ir gavę patvirtinimą el. paštu, dalyvauja bendroje loterijoje, kurioje galima laimėti 3 pagrindinius prizus: planšetę, sėdmaišį, momentinį fotoaparatą. Aktyviausiems skaitytojams atiteks ir kelios dešimtys leidyklos „Baltos lankos“ knygos. Na, o visi, kurie sėkmingai įveiks visas užduotis, dovanų gaus knygų skirtuką su vaistažolių sėklomis. Prizais bus apdovanotos ir aktyviausios iššūkyje dalyvaujančios bibliotekos.

Be to, viso iššūkio metu „Vasara su knyga“ Facebook ir Instagram paskyrose vyks konkursų, kur galima  laimėti papildomų prizų.

„Vasara su knyga“ palaikymo komanda

Tam, kad ši graži skaitymo šventė įvyktų, organizatorių komanda dėkoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijai, LRT, leidyklai „Baltos lankos“ ir partneriams – IBBY Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Lietuvos skyriui.

 „Vasara su knyga“ – tai Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų organizuojama skaitymo skatinimo programa pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymą „Dėl skaitymo skatinimo 2019–2024 metų programos ir skaitymo skatinimo programos 2019–2021 metų veiksmų plano patvirtinimo“. 2018 m. spalio 19 d. Nr. Įv-746/v-834. „Skaitymo iššūkis“ yra viena iš „Vasara su knyga“ iniciatyvos dalių.

Daugiau informacijos apie „Skaitymo iššūkį“, taisykles, registracijos formą ir karščiausias naujienas rasite: http://vasarasuknyga.lt/ bei Facebook paskyroje https://www.facebook.com/vasarasuknyga/.

Kontaktinis asmuo

„Vasara su knyga“ 2020 metų projekto vadovė

Greta Kėvelaitienė

 greta.kevelaitiene@pavb.lt Tel. +370 643 049

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019