Socialiniai tinklai

Aktualijos

Kūrenimo sezonas: kuo privalu pasirūpinti, kad ugnis nesupleškintų namų

Avatar

Paskelbta

data

Kūrenate krosnį, bet negalite prisiminti, kada paskutinį kartą buvo valytas kaminas ar dūmtraukiai? Spėliojate, gal prieš metus kitus… Neabejokite,  ugnis jau rengiasi užsukti į svečius. Manote, kad taip tikrai nenutiks? Deja, per penkerius metus dėl krosnių, židinių, dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų Lietuvoje žuvo 50 žmonių.  Be to,  Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vien šiemet dėl šios priežasties gyvenamieji namai degė per 880 kartų.

Ugnis gailesčio neturi

„Prasidėjus kūrenimo sezonui, didėja ir gaisrų gyvenamuosiuose namuose rizika. To būtų galima išvengti, jeigu krosnys būtų patikrintos, o dūmtraukiai išvalyti prieš kūrenimo sezoną. Vėliau juos reikėtų valyti ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius,“ – primena Priešgaisrinės apsaugos  ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas.

Deja, akcijos „Gyvenkime saugiai“ metu ugniagesiams, praveriantiems gyventojų namų duris,  neretai tenka susidurti su atsainiu požiūriu į saugumą.  Vienur kaminuose žiojėja įtrūkos, per kurias bet kada gali išsiveržti ugnis, kitur – vos besilaiko krosnių durelės, o kur dar prie pat pakurų laikomi degūs daiktai, į plastikinius kibirus pilami pelenai… Ugniagesiai neretai girdi: „Žinome, kad nesaugu. Tuoj susitvarkysim, čia taip tik šiandien…“ 

Ugnis laukti nelinkusi. Štai šių metų kovo 26 d. Kaune, Tunelio gatvėje esančiame mediniame name nuo netvarkingo dūmtraukio, kilus gaisrui, žuvo dvejų metų mergaitė ir penkerių  metukų berniukas. O spalio 1 d. po gaisro be namų liko  Ukmergės rajono, Pivonijos seniūnijos, Pakertušės kaimo gyventojas. Jis, užkūręs krosnį, išskubėjo pas kaimyną. Namų netekęs žmogus apgailestavo, kad buvo palikęs praviras krosnies dureles, norėdamas, jog būtų geresnė trauka. O šalia krosnies buvo prikrauta  malkų, skiedrų, popierių… Neilgai trukus namą apėmė liepsna.

„Sudega ne tik namai, žūsta ir žmonės. Vien šiemet dėl panašių priežasčių gaisruose žuvo net 14 gyventojų. Žinoma, yra žmonių, kuriems trūksta socialinių įgūdžių, kiti tikina, kad neturi lėšų, jog galėtų susiremontuoti krosnį, o garbaus amžiaus senoliai neretai stokoja jėgų, kad išsivalytų dūmtraukius. Todėl galima tik padėkoti, kad tokiais žmonėmis rūpinasi socialiniai darbuotojai, kad nemažai dėmesio skiria savivaldybės ir seniūnijos. Štai ir  mūsų pareigūnai vien šiemet  aplankė per 80 tūkst. būstų, primindami, kuo privalu pasirūpinti, kad būtų išvengta gaisrų,“ – sako J. Targonskas. Tiesa, kol kas tik maždaug apie trečdalis namų savininkų yra įsirengę  dūmų detektorius, kurie gali įspėti apie kilusį gaisrą.

Kai dega suodžiai

Kaip ir kiekvieną kūrenimo sezoną, taip ir šiemet, kaminuose dega suodžiai.  Ugnies  liežuviai, siekiantys net porą metrų, šoka į viršų, kartais apimdami ir visą namo stogą. Tai irgi liudija, kad tokių būstų  savininkai aplaidžiai rūpinasi saugumu.

„Daugiau kaip dvidešimt metų dirbu ugniagesiu. Graudu žiūrėti, kai  žmonės netenka artimųjų, kai šeimos praranda namus. Beje, laisvu nuo darbo metu ne vienerius metus valau kaminus.  Yra tekę matyti visko. Pavyzdžiui, kūrenama krosnis,  o per joje esančius plyšius šokinėja liepsnos… Būna ir taip, kad gyventojai investuoja į namų remontą, keičia langus, stogus, o kaminais pasirūpinti pamiršta,“ – stebisi   Akmenės rajono Papilės ugniagesių grandies ugniagesys Leonardas Narštys.

Jis neslepia, kad tenka sutikti ir tokių gyventojų, kurie suodžius kamine patys padega, nes  yra skaitę apie tai internete, tikėdamiesi, kad šie išdegs ir  jie vėl galės kūrenti krosnį. Deja, išdega ne tik suodžiai, bet kartais supleška ir namai.  

Pasak ugniagesio, ten, kur šeimininkauja  aplaidus šeimininkas, ir krosnį rasi apgriuvusią, ir suaižėjusį, yrantį kaminą. Jo teigimu,  jeigu bet kuo kūreni, tai ir suodžiai kaupiasi,  ir ugnis kaip slibinas viską suryja.

„Kartą kitą šepečiu pabrūkšėjęs, kaip rodoma reklamose, prie kamino prikepusių suodžių  neišvalysi. Reikia gerokai jo sieneles šveisti, kol pavyksta juos įveikti. Ypač kai valoma retai. Deja,  vieni tam laiko neranda,  kitiems trūksta supratimo. Jeigu vyresnio amžiaus gyventojai dar  žino, kad reikia  kaminus tvarkyti, dūmtraukius valyti, tai jaunesniems kartais tai mažai ir rūpi,“ – teigia jis.

Ir ko tik žmonės nesugalvoja, kad nereiktų kaminų valyti… Pasak ugniagesių, būna ir taip, kad užsikariama ant stogo ir  benzino į kaminą šliūkštelima, o tada – padegama.  Po tokio bandymo, deja,  nelieka ne tik suodžių, bet ir namų.        

Specialistų teigimu, suodžiai itin kaupiasi naudojant netinkamą kurą – pernelyg drėgnas malkas, deginant krosnyje plastiką,  įvairias atliekas. Kai kūrenama drėgnomis malkomis,  susidaro  daug garų, nuo  dūmtraukio sienelių ima varvėti kondensatas, o prie šlapio paviršiaus dar labiau kimba suodžiai.

Be to,  kaminui vis prasčiau traukiant, malkos ne dega, bet smilksta, todėl krosnis prastai šildo. Tad jei kūrenant ją dūmų beveik nematyti, jie  greitai išsisklaido, degimas geras, o jei iš kamino virsta juodi dūmai,  bloga trauka, pats laikas valyti suodžius.

Kaip kūrenti krosnį

Daugelis gyventojų yra šventai įsitikinę, kad jie moka kūrenti krosnį. Bet ugniagesiai žino: kad kuo lauke šalčiau, tuo būna daugiau gaisrų. O liaudiškas posakis,  kad kai pakursiu krosnį, tai net sienos išsiskirs, nėra laužtas iš piršto.

Iš tiesų, perkaitinta krosnis – viena iš priežasčių, dėl kurios supleška namai. Nes tada joje gali atsirasti plyšių, pro kuriuos išsiveržusi ugnis neretai uždega šalia esančias degias konstrukcijas ar daiktus. Todėl kai spaudžia šalčiai, krosnį patariama kurti 2-3 kartus per dieną ir kūrenti ne ilgiau kaip pusantros valandos.

Gaisrai namuose sukeliami ir  bandant įkurti krosnį greitai užsiliepsnojančiais degiais skysčiais (žibalu, benzinu).

Gaisro tikimybė taip pat išauga, kai į krosnį  kišamos ir  ilgesnės už pakurą malkos, nes jos gali bet kada iškristi. Beje, kad iš pakuros iškritusios žarijos neuždegtų medinių grindų, privalu prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą.  Be to, nereikėtų džiovinti ant krosnių arba arti jų nei  malkų, nei skiedrų, nei drabužių.

O baigus kūrenti,  krosnies sklendę užstumti galima tik baigus rusenti žarijoms, nes susidariusios smalkės, kurios  yra bekvapės,  gali būti  pavojingos gyvybei.  Apie jų pavojų garsiniu  signalu gali įspėti įrengtas smalkių detektorius.   

Daugiau informacijos:

Vida Šmigelskienė

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM

Komunikacijos skyrius

Tel. (8 5) 271 6831,
Kūrenimo sezonas: kuo privalu pasirūpinti, kad ugnis nesupleškintų namų

el. paštas vida.smigelskiene@pagd.lrv.lt

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Mokyklos negali ignoruoti akivaizdžių vaiko teisių pažeidimų

Avatar

Paskelbta

data

Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) patarėja Radviliškio rajone Larisa Paurienė susitikusi su Radviliškio rajono savivaldybės ugdymo įstaigų vadovais aptarė problemas, kurios mokykloms kyla užtikrinant vaiko teisę mokytis.

Pristatydama pranešimą „Vaiko teisių bei teisėtų interesų užtikrinimas ugdymo įstaigoje“ Larisa Paurienė komentavo VTAS gaunamus pranešimus iš ugdymo įstaigų ir supažindino susirinkusius su daugeliui ugdymo įstaigų tipiškomis problemomis.

Pranešėja išskyrė tai, kad vaikai, kaip ugdymo proceso dalyviai, dažniausiai kelia tokias problemas: nelanko ugdymo įstaigos, smurtauja prieš kitus vaikus ir net suaugusiuosius, nesilaiko elgesio taisyklių, esant specialiesiems ugdymosi poreikiams negeba ugdytis pagal bendrojo lavinimo programas.

Daugiausia pranešimų dėl vaikų smurtavimo prieš kitus vaikus ir net prieš suaugusiuosius. Radviliškyje dirbantys vaiko teisių apsaugos specialistai apie smurtaujančius vaikus nuo metų pradžios gavo 5 pranešimus. Ir pasitaiko, kad mokyklos, nors labai gaila, ištisus mėnesius kai kurias problemas ignoruoja.

Kaip matyti iš pateiktos problematikos lentelės, būna, kad mokyklos problemas slepia, nebendrauja su vaiko įstatyminiais atstovais.  Kaip vieną tokių pavyzdžių patarėja Larisa Paurienė pateikė mokyklos nedėmesingumą vaikui. Vaikas apie metus laiko nesirodė mokykloje, o mokykla tik gegužę kreipėsi į Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių (VTAS) Radviliškyje. Ir neaišku, ar sprendžiant problemą pakankamai bendrauta su įstatyminiais vaiko atstovais. Patarėja Larisa Paurienė tai akcentavo kaip pavyzdį, jog pražiūrėtos vaiko problemos.

 ,,Aš savo pranešimu siekiu atkreipti ugdymo įstaigų vadovų dėmesį į tai, kad būtina laiku pastebėti ir spręsti problemas, nes tai geriausiai atitiktų vaikų teisėtus interesus. Nuolatinis bendradarbiavimas su vaikų įstatyminiais atstovais (tėvais, įtėviais, globėjais/rūpintojais) taip pat yra labai svarbi ugdymo proceso dalis‘‘, – sako Larisa Paurienė, patarėja Radviliškio rajone.

Susitikime aptarti ugdymo proceso metu iškilusių problemų sprendimo būdai, paaiškinta, kad problemas galima išspręsti ugdymo įstaigos viduje, t.y. teikiant intensyvią pedagoginę psichologinę pagalbą vaikui ir šeimai, taikant įvairias Švietimo įstatyme ir poįstatyminiuose teisės aktuose numatytas poveikio priemones, pavyzdžiui, mokykla gali kreiptis į Vaiko gerovės komisiją ir prašyti psichologo bei kitos pagalbos vaikui ir šeimai. Pagaliau mokykla gali kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių dėl minimalios priežiūros priemonių vaikui taikymo. Tai galima, o gal būtina daryti, kai vaikas nelanko mokyklos, blogai elgiasi, nuolat smurtauja. 

Kai ugdymo įstaiga išnaudoja visas vaikui bei šeimai pagalbos galimybes, būtina kreiptis į atitinkamas institucijas dėl kompleksinės pagalbos šeimai teikimo bei dėl poveikių priemonių taikymo įstatyminiams atstovams ir vaikams – galima kreipti į savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių (TBK). Šiaulių apskrities VTAS patarėja Radviliškyje  akcentavo, kad pedagogams pastebėjus smurto ar vaiko nepriežiūros faktus reikia skubos tvarka kreiptis į vaiko teisių apsaugos skyrių, o jei būtina – ir į teisėsaugos instituciją. 

Diskusijos metu taip pat buvo aptartos išskirtinės Radviliškio ugdymo įstaigose įvykusios situacijos, kai mokyklos tiesiog nekreipė dėmesio į kitus vaiko teisių aspektus.  Vienas jų – mergaitė gyveno pas močiutę apie 5 metus, nors mama gyva ir sveika bei labai geros reputacijos moteris ir gyvena kitame mieste. Taip jau nutiko, kad močiutė vaiko atskyrimą nuo mamos ir kitų šeimos vaikų suprato, kaip pagalbą. Mokykla matė, kad visur vaiką atstovauja močiutė, nors globa oficialiai neįteisinta, bet nė karto nepasidomėjo, kodėl ne mama, o močiutė, neturėdama globėjos statuso atstovauja vaiką. Tai dar vienas mokyklų nedėmesingumo vaikui ir jo teisėms pavyzdys. 

Taigi, susitikime paminėta, kad vaikui ugdymo įstaigoje gali atstovauti tik tėvai ar globėjai/rūpintojai, buvo paprašyta reaguoti į atvejus, kai prašymus ugdymo įstaigoms teikia asmenys, kurie neturi teisės atstovauti vaikui. Reaguoti greitai, o ne laukti kelerius metus.

Susitikime dalyvavę ugdymo įstaigų vadovai ir vaiko teisių apsaugos specialistai  sutarė, kad prasidėjus naujiems  2019/2020 mokslo metams būtina organizuoti susitikimą bei aptarti, kaip geriausiai padėti vaikams ugdymo proceso metu.

Nuo metų pradžios Radviliškyje dirbantys vaiko teisių apsaugos specialistai gavo  2 pranešimus, kad vaikai nelanko mokyklos. Tačiau šie duomenys, kaip ir visoje Lietuvoje,  neatspindi realių skaičių, nes tik  metų gale suskaičiavus praleistų pamokų skaičių konstatuojama, kad vaikas neišklausė mokymo kurso, o metų eigoje, jeigu bent kartais toks nedrausmingas vaikas pasirodo mokykloje, ši turi viltį, kad reikalai pagerės ir mokslo metų laiku nefiksuoja, kaip mokyklos nelankymo. 

Šiaulių mieste nuo metų pradžios fiksuota iki 10 pranešimų apie tai, kad vaikai praleidinėja daug pamokų ar vengia lankyti mokyklą.

Palyginimui – Kelmės rajone dirbantys VTAS specialistai nuo metų pradžios gavo tik vieną pranešimą, kad vaikas nelanko mokyklos. Pranešė vaiko mama. Iš mokyklų tokių pranešimų Kelmėje negauta nė vieno.

Pakruojo rajone dirbantys VTAS specialistai pranešė, kad nuo metų pradžios mokyklos atkreipė dėmesį į maždaug 10 vaikų, kurie praleidžia daug pamokų.

Šiaulių rajono VTAS specialistai sako, kad rūpesčių dėl pamokų praleidinėjimo kelia maždaug 10 vaikų, tačiau ne visada ši informacija gaunama iš mokyklų.

Skaityti daugiau

Aktualijos

„Nekaltas žaidimas“

Avatar

Paskelbta

data

Antanas Stugys

 Feljetonas

Vidurvasaris. Oras – pats tas. Lietuviams – vis tiek neįtiksi. Blogai ir kai karšta, ir kai drėgna. Ir kai sinoptikai meluoja, ir kai sinoptikai teisybę sako. Užtat komersantams, tiems kurie kels produktų kainas „dėl sausros padarinių“. Ir tiems, kurie kels kainas „dėl vandens trūkumo“ – pats gazas. Semk pinigus abejomis saujomis. Ūkininkams, nesudariusiems sutarčių su Dievo tarpininku atsakingu už pasėlių palaistymą – kam kaip pasiseks…

 Gyvenu blokiniame skruzdėlyne – su patogumais. Skruzdėlių dar nėra, viso kito: lojančio, miauksinčio… Tai nei elitnamis, nei bomžatnikas – per vidurį. Užsinoriu atsigerti – pasuku kraną. Užsinoriu atlikti reikalą, arbą reikaliuką – patraukiu rankenėlę. Nori – miegok apsikabinęs žmoną. Nori – miegok apsikabinęs radiatorių. Visi patogumai. Gyvenk ir džiaukis. Vieni – taip ir nugyveną visą savo patogų gyvenimą. Džiaugdamiesi civilizacijos privalumais. Kiti, persivalgę patogumų, pradeda ieškoti nepatogumų ant savo sprando. Net bando išsiaiškinti: „Kada patogumai gali tapti dideliais nepatogumais sveikatai?“

Karštymetis. Žmona, kad būtų vėsiau, dažniau mazgoja grindis. Dažniau gauna ir „nakačkos“ – tai toks žodinis triaukštis avansas – už rūpestį ir kruopštų darbą. Už tai, kad į taziką prideda per daug Chlorkės. Ji aišku dievagojasi, kad grindis plauna tik su švariu vandeniu, nors Chlorkės smarvė nosį riečia ir akis graužia. „Net šampūno nepyliau“… Esu patiklus „kandis“. Po šešis kartus sukalbėtų poterių: „Tėve mūsų“ ir keturis kartus „Švenčiausia Marija“ – apsiraminu. Iki kito plovimo. Kai tik atėjo tas kitas kartas. Kai tik vėl pradėjo smirdėti… – savo mieląjį, žavųjį angelą ginkluotą šepečiu, paprašiau sustoti. Triaukštėmis „nakačkomis“ paprašiau neatsisakyti sudalyvauti mažame eksperimente. Išvalyti sausu skuduru dar drėgnus du kvadratus grindų. Bute su patogumais nepatogus kvapas iš karto dingo. Tada pauosčiau vandenį… Viską supratau. Kai vandenyje tiek Chlorkės – Radviliškis, Eibariškės… vasara.    

Noriu ne noriu, pradedu tikėti TUO, ką pats kiekvieną rytą užuodžiu pakėlęs vandens stiklinę prie lūpų. Tai yra – nemalonų, Chloruotos civilizacijos dvoką. Net po kasetinio filtravimo, nusistovėjusį vandenį, perpylus iš stiklinės į stiklinę 20 kartų (kad jį papildomai prisodrinti deguonimi) – Chlorkės kvapas išlieką. Vadinasi, DOZĖ – garantuoja užmušimą visų mikrobų. O kokia iš to „NAUDA“ žmogaus organizmui?! O vaiko organizmukui? Kai tokiomis porcijomis į mus kišami nuodai – vėžiniai susirgimai – GA-RAN-TUO-TI. Kas yra CHLORKĖ, aiškinti… reikia. Vienas dalykas, kai ja smirdi vieši tualetai, bet kai ja smirdi geriamas vanduo. Kuriuo plaunamos daržovės ir vaisiai. Gaminamas maistas. Jeigu „Nikotino lašas užmuša arklį“. Pasistoja klausimas: Kiek reikia kibirų Clorkės, užmušti vienam nuo kapitalizmo apspangusiam čiabuviui (lietuviui)?   

Kol nebus noro pasidomėti: „Už kokio, gyvybiškai svarbaus produkto tiekimą – galutiniam vartotojui, tiekėjui monopolistui „atsegamos ubagų ašaras“? Kokia produkto kokybė? Kokia jo nauda ir žala? Po teisybei, apie tokius „NIEKUS“ galvoti nėra kada. Daugelis žmonių – kaip ir aš. Klaidingai galvoja, kad vandeniui išvalyti nuo Chloro užtenka jį užvirinti. Iš tikrųjų, virinant vandenį, Chloras pavirsta dar pavojingesniu kancerogenu (medžiaga, skatinanti navikų susidarymą organizme) HLOROFORMU! Ant lietuviškai kalbančių čiabuvių kaklų užrištas mazgelis, po truputi narpliojasi. Žmonės iš kaimų bėgą į miestą, o čia jų laukia kas? Atspėjote – ponas VĖŽYS! Pačiomis įvairiausiomis formomis. Kas jį mums kiša ir kodėl kiša – galvokite patys. Globalizacija – gražus žodis. Chlorizacija – „nekaltas naikinimas“. Toks mažas, su visais patogumais, valstybės kontroliuojamas Aušvicas – pasmerktukų rezervate.

Kad kaimynams ir tautiečiams būtų aiškiau – prisegu porą nuorodų su labai naudinga informacija (Rusų kalba). „Kuo Chloras pavojingas žmonėms? Kaip gydytis apsinuodijus? Kaip kenkia Chloras esantis dezinfekuojančiose priemonėse? Kaip apsaugoti save nuo Chloro poveikio? Koks Chloro poveikis žmogaus organizmui? Kaip valyti vandenį nuo Chloro?  

Chloras – savotiškai patogi (leidžianti ilgiau pasispardyti) – mažo galingumo psicho-chemi-neutroninė bomba (Taktinis branduolinis ginklas, pritaikytas žudyti žmonėms, padarant nedidelę žalą statiniams). Multiplikacinį filmą „SPRAGTUKAS“ – matėte? Įkvėpei… ir AMEN. Ne tik Sirijoje, chlorą „partizanai“ deda į bombas ir bombarduodami nuodija gyventojus. Lietuvoje, savi saviems, Chlorkę deda – į geriamą vandenį. Visi viską užraukę tyli. Atbuko uoslės? Ar tiek pripratom visko bijoti ir nebetikėti ateitimi, kad gatavi mokėti už viską – kas bėga iš kranų ir vadinasi „lietuviškai švariu geriamu vandeniu“?

 Šulinistams (Geriantiems vandenį iš šachtinių šulinių) – pasisekė labiau. Jie ir gyvens ilgiau, ir supus greičiau. Jie, kol kas, patys sau ponai. Nors, pagilinti šulinį per vieną-kitą rintinį, ne viename kieme tikrai nepakenktu. O mes – dabartinės civilizacijos iškamšos – infrastruktūrininkai. Be prie sienos prisukto vandens čiaupo – gyvenimo nebeįsivaizduojame.

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019