Socialiniai tinklai

Aktualijos

Kūrenimo sezonas: kuo privalu pasirūpinti, kad ugnis nesupleškintų namų

Avatar

Paskelbta

data

Kūrenate krosnį, bet negalite prisiminti, kada paskutinį kartą buvo valytas kaminas ar dūmtraukiai? Spėliojate, gal prieš metus kitus… Neabejokite,  ugnis jau rengiasi užsukti į svečius. Manote, kad taip tikrai nenutiks? Deja, per penkerius metus dėl krosnių, židinių, dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų Lietuvoje žuvo 50 žmonių.  Be to,  Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vien šiemet dėl šios priežasties gyvenamieji namai degė per 880 kartų.

Ugnis gailesčio neturi

„Prasidėjus kūrenimo sezonui, didėja ir gaisrų gyvenamuosiuose namuose rizika. To būtų galima išvengti, jeigu krosnys būtų patikrintos, o dūmtraukiai išvalyti prieš kūrenimo sezoną. Vėliau juos reikėtų valyti ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius,“ – primena Priešgaisrinės apsaugos  ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas.

Deja, akcijos „Gyvenkime saugiai“ metu ugniagesiams, praveriantiems gyventojų namų duris,  neretai tenka susidurti su atsainiu požiūriu į saugumą.  Vienur kaminuose žiojėja įtrūkos, per kurias bet kada gali išsiveržti ugnis, kitur – vos besilaiko krosnių durelės, o kur dar prie pat pakurų laikomi degūs daiktai, į plastikinius kibirus pilami pelenai… Ugniagesiai neretai girdi: „Žinome, kad nesaugu. Tuoj susitvarkysim, čia taip tik šiandien…“ 

Ugnis laukti nelinkusi. Štai šių metų kovo 26 d. Kaune, Tunelio gatvėje esančiame mediniame name nuo netvarkingo dūmtraukio, kilus gaisrui, žuvo dvejų metų mergaitė ir penkerių  metukų berniukas. O spalio 1 d. po gaisro be namų liko  Ukmergės rajono, Pivonijos seniūnijos, Pakertušės kaimo gyventojas. Jis, užkūręs krosnį, išskubėjo pas kaimyną. Namų netekęs žmogus apgailestavo, kad buvo palikęs praviras krosnies dureles, norėdamas, jog būtų geresnė trauka. O šalia krosnies buvo prikrauta  malkų, skiedrų, popierių… Neilgai trukus namą apėmė liepsna.

„Sudega ne tik namai, žūsta ir žmonės. Vien šiemet dėl panašių priežasčių gaisruose žuvo net 14 gyventojų. Žinoma, yra žmonių, kuriems trūksta socialinių įgūdžių, kiti tikina, kad neturi lėšų, jog galėtų susiremontuoti krosnį, o garbaus amžiaus senoliai neretai stokoja jėgų, kad išsivalytų dūmtraukius. Todėl galima tik padėkoti, kad tokiais žmonėmis rūpinasi socialiniai darbuotojai, kad nemažai dėmesio skiria savivaldybės ir seniūnijos. Štai ir  mūsų pareigūnai vien šiemet  aplankė per 80 tūkst. būstų, primindami, kuo privalu pasirūpinti, kad būtų išvengta gaisrų,“ – sako J. Targonskas. Tiesa, kol kas tik maždaug apie trečdalis namų savininkų yra įsirengę  dūmų detektorius, kurie gali įspėti apie kilusį gaisrą.

Kai dega suodžiai

Kaip ir kiekvieną kūrenimo sezoną, taip ir šiemet, kaminuose dega suodžiai.  Ugnies  liežuviai, siekiantys net porą metrų, šoka į viršų, kartais apimdami ir visą namo stogą. Tai irgi liudija, kad tokių būstų  savininkai aplaidžiai rūpinasi saugumu.

„Daugiau kaip dvidešimt metų dirbu ugniagesiu. Graudu žiūrėti, kai  žmonės netenka artimųjų, kai šeimos praranda namus. Beje, laisvu nuo darbo metu ne vienerius metus valau kaminus.  Yra tekę matyti visko. Pavyzdžiui, kūrenama krosnis,  o per joje esančius plyšius šokinėja liepsnos… Būna ir taip, kad gyventojai investuoja į namų remontą, keičia langus, stogus, o kaminais pasirūpinti pamiršta,“ – stebisi   Akmenės rajono Papilės ugniagesių grandies ugniagesys Leonardas Narštys.

Jis neslepia, kad tenka sutikti ir tokių gyventojų, kurie suodžius kamine patys padega, nes  yra skaitę apie tai internete, tikėdamiesi, kad šie išdegs ir  jie vėl galės kūrenti krosnį. Deja, išdega ne tik suodžiai, bet kartais supleška ir namai.  

Pasak ugniagesio, ten, kur šeimininkauja  aplaidus šeimininkas, ir krosnį rasi apgriuvusią, ir suaižėjusį, yrantį kaminą. Jo teigimu,  jeigu bet kuo kūreni, tai ir suodžiai kaupiasi,  ir ugnis kaip slibinas viską suryja.

„Kartą kitą šepečiu pabrūkšėjęs, kaip rodoma reklamose, prie kamino prikepusių suodžių  neišvalysi. Reikia gerokai jo sieneles šveisti, kol pavyksta juos įveikti. Ypač kai valoma retai. Deja,  vieni tam laiko neranda,  kitiems trūksta supratimo. Jeigu vyresnio amžiaus gyventojai dar  žino, kad reikia  kaminus tvarkyti, dūmtraukius valyti, tai jaunesniems kartais tai mažai ir rūpi,“ – teigia jis.

Ir ko tik žmonės nesugalvoja, kad nereiktų kaminų valyti… Pasak ugniagesių, būna ir taip, kad užsikariama ant stogo ir  benzino į kaminą šliūkštelima, o tada – padegama.  Po tokio bandymo, deja,  nelieka ne tik suodžių, bet ir namų.        

Specialistų teigimu, suodžiai itin kaupiasi naudojant netinkamą kurą – pernelyg drėgnas malkas, deginant krosnyje plastiką,  įvairias atliekas. Kai kūrenama drėgnomis malkomis,  susidaro  daug garų, nuo  dūmtraukio sienelių ima varvėti kondensatas, o prie šlapio paviršiaus dar labiau kimba suodžiai.

Be to,  kaminui vis prasčiau traukiant, malkos ne dega, bet smilksta, todėl krosnis prastai šildo. Tad jei kūrenant ją dūmų beveik nematyti, jie  greitai išsisklaido, degimas geras, o jei iš kamino virsta juodi dūmai,  bloga trauka, pats laikas valyti suodžius.

Kaip kūrenti krosnį

Daugelis gyventojų yra šventai įsitikinę, kad jie moka kūrenti krosnį. Bet ugniagesiai žino: kad kuo lauke šalčiau, tuo būna daugiau gaisrų. O liaudiškas posakis,  kad kai pakursiu krosnį, tai net sienos išsiskirs, nėra laužtas iš piršto.

Iš tiesų, perkaitinta krosnis – viena iš priežasčių, dėl kurios supleška namai. Nes tada joje gali atsirasti plyšių, pro kuriuos išsiveržusi ugnis neretai uždega šalia esančias degias konstrukcijas ar daiktus. Todėl kai spaudžia šalčiai, krosnį patariama kurti 2-3 kartus per dieną ir kūrenti ne ilgiau kaip pusantros valandos.

Gaisrai namuose sukeliami ir  bandant įkurti krosnį greitai užsiliepsnojančiais degiais skysčiais (žibalu, benzinu).

Gaisro tikimybė taip pat išauga, kai į krosnį  kišamos ir  ilgesnės už pakurą malkos, nes jos gali bet kada iškristi. Beje, kad iš pakuros iškritusios žarijos neuždegtų medinių grindų, privalu prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą.  Be to, nereikėtų džiovinti ant krosnių arba arti jų nei  malkų, nei skiedrų, nei drabužių.

O baigus kūrenti,  krosnies sklendę užstumti galima tik baigus rusenti žarijoms, nes susidariusios smalkės, kurios  yra bekvapės,  gali būti  pavojingos gyvybei.  Apie jų pavojų garsiniu  signalu gali įspėti įrengtas smalkių detektorius.   

Daugiau informacijos:

Vida Šmigelskienė

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM

Komunikacijos skyrius

Tel. (8 5) 271 6831,
Kūrenimo sezonas: kuo privalu pasirūpinti, kad ugnis nesupleškintų namų

el. paštas vida.smigelskiene@pagd.lrv.lt

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Radviliškio rajone sunkiai sužalotas fermos darbininkas

Avatar

Paskelbta

data

Sausio 20 d. 14.00 val. Radviliškio r., Kairėnėlių k., galvijų fermoje, ūkio darbininkas, gimęs 1958 m., ruošdamas pašarus, per pašarų metimo angą nukrito iš fermos antro aukšto ant pirmo aukšto betoninių grindų. Sunkiai sužalotas nukentėjusysis gydomas Respublikinės Šiaulių ligoninės chirurgijos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje.

Asociatyvi nuotr.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Baisogaloje „Carite“ labdara – tik saviems?

Avatar

Paskelbta

data

Savaitraščio „Radviliškio kraštas“ redakcija gavo baisogalės, pavadinkime ją Janina (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) skundą dėl Baisogalos miestelio katalikiškos labdaros organizacijos „Caritas“ veiklos.

Padeda ne tiems, kuriems reikia?

Pasak Janinos, konfliktas tarp jos ir „Caritas“ moterų kilo, kai ji nuėjo paprašyti pasirinkti labdaros – batų ir rūbų vaikams.
„Aš šiuo metu niekur nedirbu, nors esu baigusi socialinės darbuotojos kursus. Prašiau darbo seniūnės, sakė, kad šiuo metu nėra lėšų, savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Darius Brazys pasakė: „Jūs ieškokitės darbo pati, o tada mes jau žiūrėsime“.

Nuėjus į „Caritas“ būstinę, jos darbuotoja Aldona Štankelienė net neleido užlipti į antrą aukštą, kur sudėta labdara, sakė, kad aš galiu eiti dirbti. Man buvo pasakyta, kad jos padeda tik sunkiai besiverčiantiems, o aš į tą kategoriją nepatenku. Vieną kartą norėjau paprašyti vyrui kokių nors darbinių batų, tai nė tų negavau“,- liejo apmaudą moteris.

Pasak baisogalės, „Carito“ moterys padeda ne tiems žmonėms: „Yra geriančių šeimų, kurioms duodama labdara. Taip pat „Carito“ darbuotojos padeda vienai jaunai moteriai, pas kurią dažnai lankosi vaikų teisių specialistai dėl vaiko nepriežiūros – jos vienas vaikas jau paimtas, gyvena pas tėvą, o moteris mėgsta linksmą gyvenimą, dažnai ten vyksta pobūviai. Tiesa, šiuo metu neturi ir darbo – buvo atleista dėl dažnų atsiprašinėjimų, policijos vizitų. Aš nieko nesakau, tegul padeda, bet gal reikia atidžiau rinktis, kam padėti, o kam ne. Kitos moterys bijo rašyti ir skųstis dėl labdaros dalinimo. Jokio piktumo neturiu, bet kodėl ne visiems „Caritas“ vienodai padeda?

Dar viena pakiršinietė gauna dideles pašalpas, o trečiadieniais labdarą į namus maišais su taksi automobiliu parsiveža. Girdėjau, kad kai kuriems žmonėms „Caritas“ ir skolas padeda padengti. Man niekas nieko nedengia, aš ir neprašau, tik pikta, kad vieniems viskas, o kitiems – nieko “,- sakė baisogalė.

Konfliktas bažnyčioje

Baisogalė Janina apmaudavo ir dėl bažnyčioje kilusio konflikto tarp jos dukrų ir „Caritas“ darbuotojų: „Mano dukros lanko bažnyčios chorą, tačiau Bronės Marašinskienės buvo nuvarytos nuo klausyklos. Vaikams buvo pasakyta: „Reikia kasdien eiti į bažnyčią, prie klausyklos ir prie komunijos“. Vaikai iš bažnyčios parėjo verkdami. Tą dieną neturėjau laiko nueiti pas kleboną pasiaiškinti, bet aš tą klausimą dar iškelsiu“

Pasak moters, Baisogalos bažnyčios klebonas geras žmogus, tačiau turbūt jis apie konfliktą su vaikais nieko nežino.

„Caritas“ darbuotojos komentaras

Savaitraščio „Radviliškio kraštas“ redakcija susisiekė su Baisogalos katalikiškos organizacijos „Caritas“ darbuotoja Aldona Štankeliene. „Pirmą kartą girdžiu, kad kas nors būtų išvarytas ir negautų labdaros. Pas mus kas nori, tas eina – gali ateiti ir labai pasiturintys, ir geriantys. Mes labdarą daliname kiekvieną trečiadienį – maždaug penki Baisogalos miestelio gyventojai labdaros atneša, apie penkiolika ateina pasirinkti. Mes jokių siuntinių negauname, labdara dalinamės. Visos moterys „Carite“ dirbame savanoriškai, turime šeimų su labai didelėmis problemomis, kurias padeda spręsti ir seniūnija, ir klebonas. Man tokie kaltinimai didžiulis šokas“,- sakė A. Štankelienė.

Pasak „Caritas“ darbuotojos, ji atsimena įvykusį konfliktą ir turbūt skundą atsiuntusi moteris supyko, kad jos labai padeda vienišai mamai, neturinčiai nei tėvų, nei vyro, nei namų, atvykusiai iš kito rajono.

A. Štankelienė sakė apie konfliktą bažnyčioje nieko nežinanti, tokio net negalėjo būti. Belieka tikėtis, kad konfliktas tarp Baisogalos moterų išsispręs taikiai ir nebebus skundų dėl labdaros davimo ar nedavimo, o „Carito“ labdara pasieks ne tik vienišas mamas, bet ir visus sunkiai
besiverčiančius baisogalius.

Agnė Dapkutė

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019