Socialiniai tinklai

Aktualijos

Kuo nustebintume mokslininkus E. Jennerį ir L. Pasterą?

Avatar

Paskelbta

data

Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) duomenimis, kiekvienais metais dėl vakcinacijos yra išsaugoma nuo 2 iki 3 milijonų gyvybių, tačiau šia tema atsiranda nemažai kritikų, kurie viešina moksliškai nepagrįstus faktus ir kelia spekuliacijas visuomenėje. Apie tai, kodėl rizika nesiskiepyti yra daug didesnė nei rizika pasiskiepijus ir kokie populiariausi vakcinacijos mitai klaidina visuomenę, pasakoja šeimos gydytoja iš Vilniaus Elena Šopytė.

Nauja medicinos era, išgelbėjusi milijonus gyvybių

Visais laikais buvo stengiamasi išvengti nepageidaujamų ligų: jau prieš tūkstančius metų žmonės įvairiausiais metodais bandė apsaugoti save nuo raupų ir kitų ligų, o tai palaipsniui atvedė pasaulį į šiuolaikinę vakcinaciją.

1796 m. E. Jenneris atliko eksperimentą, kai paimti pūliniai iš karvių raupais sergančio žmogaus buvo įskiepyti aštuonmečiam berniukui. Po pusantro mėnesio ta pati procedūra buvo pakartota naudojant žmonių raupais sergančiojo pūlius, ir nuo tos akimirkos, kai šis būdas pasitvirtino, prasidėjo nauja medicinos era. Tuomet prie E. Jennerio prisidėjo L. Pasteras, sukūręs vakciną nuo pasiutligės, ir vakcinacijos pasiekimai įsibėgėjo.

Pasaulis po vakcinų sukūrimo pasikeitė negrįžtamai: daug gyvybių nusinešusios užkrečiamos ligos likviduotos, sumažėjo sergamumas difterija, stablige, virusiniu hepatitu B ir kitomis užkrečiamosiomis ligomis, buvo išnaikinti raupai.

Nebebijoma ligų, nes nebėra sergančiųjų aplink

Šiais metais kaip viena didžiausių grėsmių pasaulio sveikatai įvardijamas dvejojimas vakcinacijos nauda. Tiesa, vakcinacijos skeptikų buvo visuomet, tačiau šiais laikais baisiomis užkrečiamosiomis ligomis patys žmonės nebeserga ir aplink save nemato sergančiųjų, todėl jie jų nebebijo, nebemato prasmės skiepytis ir lengviau įsitraukia į antivakcininį judėjimą.

„Dažniausiai tie asmenys, kurie turi tam tikrų kompleksų ar psichologinių problemų, lengviau patiki įvairiausiomis konspiracijos teorijomis ir skleidžia moksliškai nepagrįstus faktus apie skiepus. Išsilavinę ir apsišvietę žmonės neinvestuotų savo brangaus laiko norint paneigti tai, ką pasaulio mokslas ir nesuskaičiuojamas kiekis klinikinių tyrimų jau seniai ištyrė“, – teigia šeimos gydytoja E. Šopytė.

Galimybė pasiskiepyti nemokamai

Lyginant su kitomis pasaulio šalimis, Lietuva gali džiaugtis tuo, kad valstybė finansuoja daug  skiepų tiek vaikams, tiek suaugusiems. Taigi, norint išvengti užkrečiamų ligų protrūkių ir apsaugoti ne tik save, bet ir aplinkinius, visi vaikai turėtų būti nemokamai paskiepyti nuo 14 infekcijų pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, suaugę – nuo difterijos, stabligės, rizikos grupėms priklausantys žmonės – nuo gripo, pneumokokinės infekcijos.

Be to, šeimos gydytoja E. Šopytė pabrėžia, jog yra patvirtinta, kad vakcinos praeina daugiau patikrų negu eiliniai vaistai, todėl negalime tikėti nepagrįstomis teorijomis ir rizikuoti savo sveikata. „Gan paradoksalu, kad vaistus vartojantys žmonės tai daro be jokios baimės, nesusimąstydami apie vaisto sudėtį, jo priemaišas bei galimus šalutinius poveikius, tačiau vakcinų vengia galvodami, jog daro sau kažką blogo, nors tai praktiškai yra neįmanoma. Vertėtų nerizikuoti savo sveikata ir skiepytis, nes tai yra vienintelis apsisaugojimo nuo užkrečiamų ligų kelias“, – teigia ji.

Moksliškai neįrodyti mitai ir tikrovė

Tikriausiai dauguma esame girdėję įvairiausių teorijų apie tai, kad vakcinos yra nesaugios ir vertėtų rimčiau vertinti nepageidaujamas jų reakcijas. Kaip bebūtų, kompetentingi medikai teigia, kad visos vakcinos, kaip ir visi kiti vaistai, gali sukelti tam tikras reakcijas, skirstomas į vietines ir bendras. Remiantis Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos reikalavimais, Europoje, o kartu ir Lietuvoje, veikia farmakologinio budrumo sistema, kuri skirta nustatyti, įvertinti, stebėti bei perspėti apie galimą nepageidaujamą poveikį į vaistą ar vakciną. Lietuvoje apie tokias reakcijas sveikatos priežiūros specialistai ir registracijos teisės turėtojai privalo pranešti atitinkamoms tarnyboms. Pranešimai yra analizuojami, o pasikeitimas tokia informacija užtikrina pacientų saugumą.

Be to, dažnai tėvai jautriai reaguoja į savo vaikų skiepijimą ir mano, jog tai gali išbalansuoti kūdikio imuninę sistemą, sukelti autizmą ar net staigią mirtį. Anot šeimos gydytojos E. Šopytės, nuo pat gimimo kūdikio imuninė sistema pradeda kautis su tūkstančiais mikroorganizmų, kurie atsiranda ant jo kūno paviršiaus, ir tai – visiškai natūralus procesas. Naujagimio imuninė sistema tam puikiai prisitaikiusi, kuri, atsakydama į mikroorganizmų, patenkančių iš aplinkos, poveikį, pasigamina savo gynybinių pajėgumų, tarp jų ir antikūnų. Vakcinos imituoja užsikrėtimą patogeniniais mikroorganizmais, o įskiepyti vakcinų antigenai sužadina imunines reakcijas, tačiau nesukelia jokių žymesnių patologinių pokyčių – ligos požymių.

Geriau užsikrėsti ir persirgti liga natūraliai nei pasiskiepyti – dar vienas mitas, neturintis jokių sąsajų su tikrove. Imunologai ir kiti medicinos ekspertai pabrėžia, kad skirtumas tarp vakcinacijos ir imunizacijos yra tas, kad už imunitetą yra mokama tam tikra kaina: po poliomielito skiepo suleidimo gali paskaudėti ranka, tačiau natūraliai užsikrėtus šia liga žmogų gali ištikti paralyžius, užsikrėtus hepatitu B gali pasireikšti įvairūs kepenų negalavimai, natūrali vėjaraupių infekcija gali sukelti pneumoniją, ir tai tik maža dalis pavyzdžių, kurie gali ištikti žmogų, žaidžiantį su savo sveikata.

Atsisakymas skiepytis negalvojant apie pasekmes

Gerais vakcinacijos rodikliais laikoma, kai paskiepytųjų skaičius šalyje ir jos regionuose siekia 90–95 proc. tikslinės grupės asmenų. Skiepijant pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, iki 2009 m. buvo pasiektos aukštos skiepijimų aprėptys (94–99 proc. paskiepytų asmenų įvairiose amžiaus grupėse), leidžiančios suvaldyti užkrečiamąsias ligas, tačiau analizuojant daugiametes tendencijas matyti, kad vaikų vakcinacijos aprėptys vis mažėja, keldamos grėsmę visiems aplinkiniams. Antivakcininis judėjimas visuomenei nekelia pavojaus tik tuomet, kai tai nedaro įtakos kolektyviniam imunitetui, kuris yra įgyjamas tada, kai 95 proc. žmonių yra paskiepyti.

Jeigu tikėsime įvairiais mitais ir nesiskiepysime – nebeliks kolektyvinio imuniteto, o baisios ligos galės vėl išlįsti į dienos šviesą. Ne veltui PSO perspėja, jog per paskutiniuosius 50 metų užkrečiamų ligų paplitimas išaugo net 4 kartus, o į tai vertėtų žvelgti itin atsakingai ir pasiskiepyti. Svarbiausia nebijoti naudotis šia gyvybę ir sveikatą saugančia priemone, ir tikėti tik kompetentingų specialistų nuomone, nes visi jie teigia, jog rizika nesiskiepyti ir sulaukti negailestingų pasekmių yra daug didesnė nei rizika pasiskiepijus.

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Prezidentui prisiekė du nauji Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjai

Avatar

Paskelbta

data

V. Bėčienės asmeninio albumo nuotr.

Gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą dėl dviejų Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjų Vaivos Bėčienės ir Vaido Kazlausko skyrimo ir priėmė jų priesaikas. Rytoj naujieji teisėjai pradės darbą Raseinių rūmuose. Iš viso Prezidentas šiandien pasirašė 5 dekretus dėl naujų teisėjų skyrimo. 

„Esu sujaudinta man suteikto pasitikėjimo ir tuo pačiu didžiulės atsakomybės, kuri man duodant priesaiką tampa neišvengiama mano gyvenimo dalimi, – sako Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja V. Bėčienė. –  Iš visų jėgų stengsiuosi pateisinti žmonių lūkesčius turėti nepriklausomą ir nešališką teismą, ginantį žmogaus teises ir teisėtus interesus, saugoti bei tvirtinti teisėjo profesijos garbę, taip prisidedant prie mūsų brangios šalies stiprinimo. Anot V. Bėčienės, teisėjo profesija – tai pati garbingiausia teisininko profesija, reikalaujanti aukščiausios kvalifikacijos ir itin aukštų elgesio standartų.

Didžiulio džiaugsmo ir pakilios nuotaikos neslėpė V. Kazlauskas, tapęs Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėju. „Buvimas geru teisėju reikalauja sąžiningumo, aukštos kompetencijos ir daugybės valandų sunkaus darbo bei nesuteikia teisės naudotis nepagrįstomis privilegijomis. Kadangi teismų sistemoje dirbu jau pakankamai ilgą laiko tarpą, puikiai žinau, kad ir kitiems teismų darbuotojams ir valstybės tarnautojams keliami itin aukšti reikalavimai, o be jų indėlio ir atsidavimo teisingo sprendimo priėmimas tam tikrais atvejais būtų paprasčiausiai neįmanomas“, – pabrėžė teisėjas V. Kazlauskas.

Rytoj Raseinių rūmuose teisėjus pasitiks kolektyvas. Šiaulių apylinkės teismo pirmininkė Rasa Milvydaitė labai džiaugiasi, kad teisme pradeda dirbti du jauni kolegos: „Su dideliu džiaugsmu pasitinkame naujus teisėjus ir linkime jiems sėkmės. Raseinių rūmuose pusę metų trūko dviejų teisėjų. Nuo šiandien visi (47) teisėjų etatai užimti.“

Daugelis darbuotojų teisėjui V. Kazlauskui yra pažįstami. Mat 2013 m. tuometiniame Raseinių rajono apylinkės teisme jis pradėjo dirbti teisėjo padėjėju. Tai buvo pirmoji jauno teisininko darbo vieta po teisės studijų Vilniaus universitete. Vėliau teisėjo padėjėju dirbo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose ir paskutinė darbovietė – Vilniaus apygardos teismas.  

Teisėja V. Bėčienė po studijų Mykolo Romerio universitete teisėjo padėjėja visą laiką dirbo Kaune: Kauno apygardos administraciniame teisme, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose.

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose yra keturi teisėjų etatai. Paskutinį pusmetį Raseinių rūmuose trūko dviejų teisėjų, todėl visas kolektyvas labai laukė naujų kolegų. Iš viso Šiaulių apylinkės teisme yra 47 teisėjų etatai.

Nijolė Damulė

Šiaulių apylinkės teismo pirmininko padėjėja

ryšiams su žiniasklaida ir visuomene

Tel. (8 41) 598 511

Mob. 8 676 50 348

Faks. (8 41) 598 480

el. p.  nijole.damule@teismas.lt

Viršelis V. Bėčienės asmeninio albumo nuotr.

https://siauliu.teismai.lt/

Skaityti daugiau

Aktualijos

Skaitymas mus jungia!

Avatar

Paskelbta

data

Pirmąją 2020 –ųjų metų vasaros dieną prasideda pamėgtasis ir visų laukiamas „Skaitymo iššūkis“. Tai jau penktą kartą organizuojama interaktyvi akcija, kurios metu visi norintieji kviečiami įvykdyti penkias smagias skaitymo užduotis ir laimėti prizų. Šių metų šūkis – „Skaitymas mus jungia!“

 „Skaitymo iššūkį“ organizuojančios Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apskričių viešosios bibliotekos bei Lietuvos aklųjų biblioteka tikisi, kad per vasarą (birželio 1–rugpjūčio 31 d.) penkias užduotis įveiks dar daugiau žmonių nei pernai. Nors jau ir 2019 metų rezultatai pranoko visus lūkesčius – iššūkį priėmė net 16 390 dalyvių (beveik du kartus daugiau nei 2018 m.), o jį įveikė tris kartus daugiau skaitytojų nei praėjusiais metais – 10 339. Iš viso pernai per vasarą buvo perskaityta net 74 100 knygų!

„Šiais, 2020, metais „Skaitymo iššūkis“ švenčia 5-erių metų gimtadienį, tad savo skaitytojus pasitinkame su 5 naujomis skaitymo užduotimis ir smagiais prizais. Viena iš pagrindinių naujienų – atnaujinta www.vasarasuknyga.lt projekto svetainė, kuri bus aiški, patraukli ir pritaikyta regos negalią turintiems žmonėms“, – sako šių metų projekto vadovė Greta Kėvelaitienė.

Penkios „Skaitymo iššūkio“ užduotys

„Skaitymo iššūkis“ kviečia dalyvauti įvairaus amžiaus skaitytojus  – nuo mažiausių iki labai patyrusių.  Kaip rodo organizatorių patirtis, aktyviai jame dalyvauja ne tik mokiniai, bet ir jų tėvai bei seneliai. Knygas dalyviai gali skaityti iš savo namų knygų lentynų, skolintis bibliotekoje, skaityti elektronines knygas ar klausyti audioknygų. Šiemet užklupęs karantinas gerokai praplėtė skaitytojų akiratį, todėl kiekvienas „Skaitymo iššūkio“ dalyvis gali rinktis įvairių formatų knygas, svarbu, kad jos atitiktų organizatorių pateiktas užduotis. O jos šiemet yra tokios:

perskaityti knygą, kurios autorius yra iš Šiaurės šalių;

perskaityti knygą, kurios pavadinime yra skaičius;

perskaityti knygą apie gamtą;

perskaityti knygą apie draugystę;

perskaityti eiliuotą knygą.

Naudingi ir smagūs prizai

Dalyvauti skaitymo varžytuvėse labai paprasta: galima kreiptis į savo biblioteką, kad jos darbuotojai užregistruotų Jus kaip iššūkio dalyvį, kitas, dar patogesnis, būdas – registruotis savarankiškai svetainėje www.vasarasuknyga.lt. Visi, sėkmingai įveikę „Skaitymo iššūkį“ ir gavę patvirtinimą el. paštu, dalyvauja bendroje loterijoje, kurioje galima laimėti 3 pagrindinius prizus: planšetę, sėdmaišį, momentinį fotoaparatą. Aktyviausiems skaitytojams atiteks ir kelios dešimtys leidyklos „Baltos lankos“ knygos. Na, o visi, kurie sėkmingai įveiks visas užduotis, dovanų gaus knygų skirtuką su vaistažolių sėklomis. Prizais bus apdovanotos ir aktyviausios iššūkyje dalyvaujančios bibliotekos.

Be to, viso iššūkio metu „Vasara su knyga“ Facebook ir Instagram paskyrose vyks konkursų, kur galima  laimėti papildomų prizų.

„Vasara su knyga“ palaikymo komanda

Tam, kad ši graži skaitymo šventė įvyktų, organizatorių komanda dėkoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijai, LRT, leidyklai „Baltos lankos“ ir partneriams – IBBY Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Lietuvos skyriui.

 „Vasara su knyga“ – tai Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų organizuojama skaitymo skatinimo programa pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymą „Dėl skaitymo skatinimo 2019–2024 metų programos ir skaitymo skatinimo programos 2019–2021 metų veiksmų plano patvirtinimo“. 2018 m. spalio 19 d. Nr. Įv-746/v-834. „Skaitymo iššūkis“ yra viena iš „Vasara su knyga“ iniciatyvos dalių.

Daugiau informacijos apie „Skaitymo iššūkį“, taisykles, registracijos formą ir karščiausias naujienas rasite: http://vasarasuknyga.lt/ bei Facebook paskyroje https://www.facebook.com/vasarasuknyga/.

Kontaktinis asmuo

„Vasara su knyga“ 2020 metų projekto vadovė

Greta Kėvelaitienė

 greta.kevelaitiene@pavb.lt Tel. +370 643 049

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019