Socialiniai tinklai

Radviliškio krašto bendruomenė

Kunigas E. Zeidotas: „Adventą reikia švęsti visus metus“

Avatar

Paskelbta

data


Gruodžio 10 d. „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose pirmininko Gedimino Lipnevičiaus kvietimu lankėsi Radviliškio Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijos kunigas Edvardas Zeidotas. Šį kartą Bendruomenės narių „Kavos popietė“ buvo skirta susikaupimo metui – Adventui.
Prisimintos Kūčių tradicijos
Renginio pradžioje bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius paprašė pakelti rankas tų, kurie jaučiasi esantys laimingi. Rankas pakėlė visi renginio dalyviai. „Labai džiugu, kad mūsų bendruomenėje – laimingi žmonės“,- sakė pirmininkas.
Renginio, skirto Adventui, pradžioje bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius priminė Kūčių vakaro tradicijas bei simboliką: „Kūčių vakarienė pradedama 16 valandą, danguje patekėjus Vakarinei žvaigždei. Šviesą Kūčių vakarą simbolizuoja uždegta žvakė, ant stalo padedami šventos Kūčių vakarienės simboliai: kryželis, plotkeliai, kūčiukai. Plotkelės laužymas ir dalijimasis su šeimos nariais – dalijimasis tarpusavyje dangiška duona. Prie stalo   visada būdavo paliekama vieta netikėtai užklydusiam svečiui. Šventa Kūčių vakarienė pradedama malda, kuria šlovinamas bei giriamas Dievas, vakarienė taip pat baigiama bendra malda, sakomi pasveikinimai bei linkėjimai vakarienės dalyviams“.
Po bendruomenės pirmininko kalbos, bendruomenės senjorų vadovė Rimantė Radavičienė su „Bočių“ kolektyvo moterimis sugiedojo kalėdinę giesmę „Tyli naktis“.
„Bendruomenės pirmininko kalba labai gražiai nuteikė pokalbiui apie Adventą -visi Kūčių vakarienės simboliai sudėti į vieną puokštę, o šios puokštės šventinę viršūnė – giesmė“,- sakė renginio svečias kunigas E. Zeidotas.
Pasak dvasininko, Adventas – laukimo ir susikaupimo metas, kai kiekvieną sekmadienį skaitoma Evangelija. Advento laikotarpį reikia praleisti ramiai, susikaupus – šeimoje turi gimti kūdikis. Žmonės keturias savaites ruošiasi Kristaus gimimui. „Šiuo metu ši šventė dažnai paverčiama komerciniu Adventu – žmonės, praradę sveiką nuovoką, perka dovanas, pamiršę, kad Advento šūkis „Gerumas  mus vienija“. Gerumas suteikia daugiau nei dovanos. Šiuo metu labai retas dalykas -ranka parašytas laiškas, pilnas šilumos bei nuoširdumo“,- sakė kunigas E.Zeidotas.
Adventas turi tęstis visus metus
Pasak dvasininko E. Zeidoto, žmogų gydo vaistai, tačiau labai gydo ir kito žmogaus buvimas šalia, supratimas ir atjauta. „Radviliškio rajono paramos centro“ vykdoma veikla – nuostabus dalykas, niekas nežino, kiek padėkos žodžių žmonės pasako Centrui už pagalbą. Tai nuostabus dalykas – padėti žmonėms, vadinasi, Adventas tęsiasi visus metus. „Carito“ moterys taip pat ištiesia pagalbos ranką vargstantiems, tačiau neturėdamas išteklių, tik didelę širdį, nedaugeliui gali padėti. Dalydami gerumą, šilumą bei darydami gerus darbus ateisime iki Kalėdų švenčių. Advento metu visų širdys turi būti atviros meilei, nuoširdumui. Kristus ateina, kad pasaulyje atsirastų šviesa tamsoje, su Kalėdomis į pasaulį ateina šviesa. Ant šventų Kūčių stalo gali būti ne 12 patiekalų, o 10, juk svarbu ne gausus stalas, o atlaidi ir rami širdis. Kūčių vakaras – atsiprašymo, susitaikymo laikotarpis. Kalėdų švęsti turime ateiti atvira širdimi“,- sakė E. Zeidotas.
Atsakyta į bendruomenės narius dominusius klausimus
Po pokalbio apie Advento ir Kūčių tradicijas, kunigas E.Zeidotas sulaukė iš bendruomenės narių nemažai klausimų.
„Ar didelė nuodėmė per Adventą šokti ir dainuoti?“,- klausė R.Radavičienė.
„Kokia čia nuodėmė? Kol galime šokti ir dainuoti, taip ir darykime, nuo to nesugrius nei bažnyčia, nei tikėjimas“,- atsakė E.Zeidotas.
Bendruomenės nariai taip pat domėjosi, kiek prieš didžiąsias šventes reikia pasninkauti.
„Kūčių stalas be mėsos reiškia atgailą – nekaltų gyvūnų kraujas nesilieja nors tą dieną. Katalikams dvi dienas privaloma abstinencija ir pasninkas. Abstinencija – tai mėsos nevalgymas, ši diena būna pirmąją Gavėnios dieną, ji dar vadinama Pelenų diena. Gavėnios pabaigoje būna Didysis penktadienis, kai katalikai laikosi sauso pasninko, kai nevalgoma beveik nieko. Pasninko įstatymas saisto tuos, kurie pasiekė pilnametystę (18 m.) iki 60-ųjų metų pradžios. Tačiau nieko neatsitiks, jeigu Kūčių dieną kas ir suvalgys mėsos, o štai prabangi žuvis, tokia kaip lašiša, ant Kūčių stalo, manau, yra pasityčiojimas iš katalikų pasninko“,- sakė dvasininkas.
Bendruomenės narius taip pat domino, ar nepriėjus išpažinties galima priimti Švenčiausiąjį. „Žmogui yra duota Dievo sąžinė, ji pasako, kaip elgtis yra gerai, kaip negerai. Po išpažinties žmogus grįžta į tuos pačius namus, į tą pačią aplinką, nuodėmės kartojasi. Nuodėmės išpažintis nieko nereiškia, dvasininko užduotis – padėti nuodėmingam žmogui“,- į klausimą atsakė kunigas E.Zeidotas.
Bendruomenės nariai taip pat domėjosi, ar didelė nuodėmė yra sekmadieniais neiti į bažnyčią.
„Pagal bažnytinius kanonus, kiekvienas sveikas žmogus sekmadienį privalo švęsti ir dalyvauti Šv. Mišiose. Tačiau gali būti įvairių aplinkybių – jeigu sekmadienį pas žmogų iš toli atvažiavo vaikai, jo nedalyvavimas Šv.Mišiose pateisinamas. Griežtumas svetimas Dievui ir bažnyčiai, Dievui reikia meilės, juk net ir posakis yra „Varu atvarytas nesimeldžia“. Prievartos lankyti bažnyčios negali būti, reikalinga gera valia“,- atsakė dvasininkas.
Pasak E.Zeidoto, vaikų taip pat nereikėtų kiekvieną sekmadienį versti eiti į bažnyčią – jie tikėjimo tiesų gali sužinoti per tikybos pamokas. „Žiemą kai kurios bažnyčios nešildomos, šaltyje sunku ištverti pamaldas suaugusiems, ne tik vaikams. Varu į bažnyčią atvaryti vaikai triukšmauja, trukdo kitiems, leiskime jiems patiems pasirinkti, kada jie norės ateiti į bažnyčią“,- sakė kunigas E.Zeidotas.
Bendruomenės nariams taip pat iškilo klausimas, ar galima antra santuoka bažnyčioje.
„Dabartinis popiežius Pranciškus remiasi meile žmogui. Pasak jo, jeigu antrą kartą civilinėje santuokoje susituokusi pora gražiai sugyvena, kodėl jai turi būti uždarytos durys prie altoriaus? Bažnytinę santuoką negaliojančia paskelbia bažnytinis teismas, tada galima 2 kartą tuoktis bažnyčioje. Tokios bylos anksčiau tęsdavosi  3-5 metus, dabar bažnytinės santuokos panaikinimo klausimą per 30 dienų išsprendžia vietos vyskupas, o viską iki galo išsprendžia parapijos kunigas“,- atsakė dvasininkas.
Bendruomenės nariai domėjosi, kokie yra Kalėdų simboliai.
Pasak  kunigo E.Zeidoto, atskirų Kalėdų simbolių nėra, jas simbolizuoja  prakartėlė, Kalėdų žvaigždė.
Išsekus klausimams, bendruomenės nariai, atsidėkodami už nuoširdų bendravimą  kunigui E.Zeidotui padovanojo šilumos – bendruomenės moterų numegztas kojines. Jam taip pat tradiciškai buvo įteikta savaitraščio „Radviliškio kraštas“ prenumerata.
Susitikimo pabaigoje bendruomenės nariai, susėdę  kartu su kunigu E.Zeidotu prie didelio bendro stalo, vienas kitam linkėjo gerumo, šilumos, artimųjų meilės. Bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius pakvietė visus pasivaišinti bendruomenės moterų iškeptu pyragu, o „Radviliškio krašto bendruomenės“ Šeduvos skyriaus vadovė M. Bakovienė kartu su pavaduotoju V. Stauga popietės dalyvius pavaišino V.Staugos pagamintu Kūčių patiekalu – „silke pataluose“.
Bendruomenės pirmininkui G.Lipnevičiui bei bendruomenės nariams adventinės ramybės, šv. Kūčių šviesos bei linksmų šv. Kalėdų linkėjo „Radviliškio krašto bendruomenės“ Kalnelio Gražionių skyriaus vadovė T.Kojelienė, jos pavaduotoja A.Banionienė bei O.Petrauskienė iš Aukštelkų.
Prie „Kavos popietės“ organizavimo prisidėjo bendruomenės savanoriai V.Aleknienė, S.Skorkaitė, R. Radavičienė, A. Litinskas.
Už adventinės nuotaikos kūrimą bei stalų papuošimą dėkojame bendruomenės narėms V.Goštautienei, T.Kojelienei, O.Kazlovskajai.
Už skanų šventinį pyragą bendruomenės pirmininkas nuoširdžiai dėkoja I.Grakauskienei, o už kavos virimą – G.Chodosovskajai, J.Bagdžiūnienei ir D.Sopinai.

„Radviliškio krašto“ informacija




Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Radviliškio krašto bendruomenė

Popietės svečiai – Šiaulių atliekų tvarkymo centro vadovai

Avatar

Paskelbta

data

Rugsėjo 16 dieną  „Radviliškio krašto bendruomenės“  popietėje, Tarybos nario ir bendruomenės pirmininko Gedimino Lipnevičiaus kvietimu, lankėsi Šiaulių apskrities atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) atstovai: direktoriaus pavaduotojas Petras Žaltauskas  bei Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnybos vadovas Mantas Tamošiūnas.
Bendruomenės nariai svečiams uždavė nemažai klausimų, susijusių su atliekų rinkliavos kainomis bei atliekų tvarkymu ir jų surinkimo tvarka.

ŠRATC veiklos pristatymas
Susitikimo pradžioje Šiaulių apskrities atliekų tvarkymo centro direktoriaus pavaduotojas Petras Žaltauskas pristatė Centro veiklą: „Mūsų įstaigoje dirba per 80 darbuotojų, kiekviename mūsų administruojamame  rajone dirba po tris darbuotojus, sudėjus su rinkliavos savivaldybės padalinyje dirbančiu darbuotoju – 4 darbuotojai. Šie darbuotojai „prisiliečia“ prie atliekų tvarkymo bei rinkliavos,  jūs juos sutinkate pasinaudoję ta paslauga, už kurią mokate. Taip pat ŠRATC dirba 21 administracijos darbuotojas, kurie nesibodi kartais apsimauti pirštines ir „pasiknaisioti“ atliekose. Atrodytų, kad 80 darbuotojai tai yra daug, bet ŠRATC regiono įmonė. Man atrodo, kad darbuotojų nėra daug, mes daug ko nesuspėjame, bet stengiamės, kad mūsų paslaugos būtų kuo kokybiškesnės. Radviliškio rajone, kaip ir visur, atliekos brangs. Ir ne dėl to, kad norėtume didesnių atlyginimų ar nusipirkti geresnių mašinų – brangs atliekų tvarkymo kaštai.
Prieš dvejus metus uždarinėjome objektus, kurie nešė nuostolius. Radviliškio rajone  uždaryti trys atliekų surinkimo punktai, nes jais žmonės nesinaudojo. Paslauga, kuri kainuoja, turi duoti naudą. Buvo pasirinktas  pats pigiausias atliekų tvarkymo būdas – rūšiavimas vietoje, kur susidaro atliekos. Sąvartynas gauna vis mažiau atliekų ir jos nešalinamos. Išrūšiuotos atliekos keliauja kas kur: žaliosios atliekos – į kompostavimą, pakuotės – pas perdirbėjus, kurie atskirai rūšiuoja kartoną, plastiką, popierių ir t. t. – viso į 7-8 frakcijas. Mūsų prašymas gyventojams – rūšiuoti atsakingai, domėtis rūšiavimo naujovėmis. Šiandien Radviliškio savivaldybėje konteinerių ūkis 90 proc.  aprūpina gyventojus reikiamais konteineriais, tad rūšiavimui visos galimybės yra“.
Rūšiavimui sąlygos yra
Pokalbio metu P. Žaltauskas bendruomenės narių paklausė, kas turi  žaliųjų atliekų konteinerius, taip pat konteinerius žolei, plastikui, popieriui  ir stiklui.  Pasirodė, kad dauguma popietės dalyvių, gyvenančių individualiuose namuose, juos turi.
Pasak svečio, jeigu gyventojas neturi šių konteinerių – ne problema. Yra bendro naudojimo konteineriai, į kuriuos galima sumesti pakuotes, tačiau kiekvienas sąmoningas gyventojas stengiasi jau parduotuvėje atsikratyti pakuočių.
Mokykimės vartoti atsakingai
„Pastaruoju metu problema – obuoliai. Žmogus miesto centre turi penkias obelis, o obuolių tris kubus sumetame į konteinerį, reikalauja, kad kasdien išvežtų konteinerius, o po to skundžiasi, jos brangiai moka už atliekas. Pavasarį reikia pagalvoti, kur dėsite obuolius – gal reikia keisti obelų rūšis. Kita vertus, obuolių ar daržovių pertekliumi galima pasidalinti su kaimynais, tai daug geriau nei išmesti į konteinerius“,- kaip atsikratyti sodo gėrybių pertekliumi patarė svečias.
„Nerimą kelia ir tekstilės atliekos – seni rūbai keliauja į konteinerius. Radviliškio savivaldybė jau yra nupirkusi tekstilės konteinerių, kurie greitai bus pastatyti mieste ir žmonės galės jais naudotis.
Besaikiu vartojimu mes patys save nubaudžiame – už atliekų išvežimą sumokame ir dar mokame už jų sutvarkymą. Pirmiausia siūlyčiau suvokti, kad rūšiavimas privalomas, taip pat atsakingiau vartokime ir prieš pirkdami daiktą užduokime sau klausimą „Ar man to reikia?“. Stenkimės gyventi lengviau, neapsikrauti nereikalingais daiktais“,- sakė ŠRATC direktoriaus pavaduotojas Petras Žaltauskas.
Svečiui paantrino „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas G. Lipnevičius: „Mūsų bendruomenė prisideda prie labai gero darbo – nemetame tekstilės atliekų į konteinerius, o priimame „Radviliškio rajono paramos centre“, krauname į mašinas ir išvežame į  kaimus ar nepasiturintiems gyventojams. Jie mūsų labai laukia“.
Buvo aptartas taros surinkimo klausimas
„Šiuo metu už plastikinius butelius ar skardines parduotuvėje palikdami 10 centų užstatą, priimame žaidimo taisykles – šias atliekas tvarkingai priduodame į taromatą ir pasiimame savo 10 centų. Už šių atliekų tvarkymą jūs jau nebemokėsite – gamintojai jas perdirbs. Tačiau jeigu plastikinį buteliuką įmesite į bendro naudojimo konteinerį, prarasite 10 centų ir dar turėsite susimokėti, kad šiukšlės iš konteinerio bus išrūšiuotos, o sulaužytą plastikinį butelį reikės vežti deginti į Klaipėdą. Jūs šiuo metu mokate už bendro naudojimo atliekų tvarkymą, o tai yra ne pakuotės, ne plastikas, ne popierius, ne tekstilė, ne stambiagabaritės atliekos. Tačiau šiuo metu atvežamuose konteineriuose  būna prikrauta ir plastiko, ir popieriaus, ir tekstilės“,- pastebėjo svečias.
Pasak ŠRATC direktoriaus pavaduotojo, jeigu  išveždami konteinerius iš nuosavų namų vežėjai mato, kad juose yra netinkamos atliekos, jų neveža. Pavyzdžiui, jeigu žaliųjų atliekų konteineryje ant viršaus yra pridėta kartono, jo netuština. Tada paprastai prasideda gyventojų nusiskundimai bei reikalavimai: „Aš moku ir konteineris privalo būti ištuštintas“.  Apie atliekų rūšiavimo būtinumą ir naudą Centro darbuotojai stengiasi kuo daugiau  šviesti visuomenę, kaip rūšiuoti atliekas moko darželinukus, mokinius.
„Iš ŠRATC administracijos darbuotojų atėmiau šiukšliadėžes, kurios būdavo po stalais – juk ne tokie esame užsiėmę, kad  nebereikalingus popierius išmestume į bendrojo naudojimo konteinerį, ant kurio užrašyta „Popierius“.  Jeigu nebūtų atliekų rūšiavimo konteinerių, mes būtume dar didesnėje duobėje, negu šiandien. Prisiminkite ir pasakykite kitiems, kad šie konteineriai turi dirbti“,- sakė P. Žaltauskas.
Apie iššūkius bei problemas
Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius pasiteiravo Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnybos vadovo M. Tamošiūno, su kokiomis problemomis susiduria, kokius darbus atlieka Centras.

„Reikia pasidžiaugti, kad gyventojai gerai reagavo į rinkliavos tvarkos pasikeitimą. Pasikeitus teisės aktų reikalavimams, turėjo būti įveikti iššūkiai, kilo daug diskusijų. Rinkliavos kaina po truputį padidėjo. Žmonės geranoriškai moka rinkliavą, rūpinasi savo duomenų tikslumu, palaipsniui mažėja skolininkų skaičius. Vienam namų ūkiui per metus tenka apie toną atliekų, tai ar sumokama rinkliava didelė? Tonos atliekų sutvarkymo sąnaudas palyginus su paties atliekų turėtojo laiko sąnaudomis vien šiam kiekiui išnešti iš namų, jas galima būtų prilyginti minimaliu atlyginimu apmokamam darbui“,- sakė M. Tamošiūnas.
„2009 m. Radviliškio savivaldybėje buvo surinkta 15 tūkst. 200 tonų atliekų, praėjusiais metais – 11 tūkst. 220 tonų. Padidėjo didelio gabarito atliekų, žaliųjų atliekų surinkimas. Jeigu bus per metus surenkama apie 6-7 tonas, vadinasi, žmonės išmoko rūšiuoti atliekas ir  reikės žengti kitą žingsnį – keisti vartojimo būdą“ – kolegai paantrino P. Žaltauskas.
Apie stambiagabarites atliekas
Laukiau klausimų apie didžiąsias atliekas. Viską galima padaryti, galima surinkti šias atliekas kasdien, bet tai kainuos. Šių atliekų išvežimas numatytas tris kartus per metus. Radviliškyje per metus buvo 137 apvažiavimai. Prie daugiabučių namų stambiagabaritės atliekos paliekamas kiekvieną savaitę. Vežėjas gauna baudas ir priekaištų, kodėl jų nesurinko, tačiau surinkus jų kitą dieną vėl atsiranda. Ir iš kur tų baldų atsiranda? Su savivaldybe ieškome sprendimų, kaip šią situaciją pagerinti,- sakė Centro direktoriaus pavaduotojas..
Bendruomenės narė teiravosi, kodėl niekas neišveža  Žemaitės gatvėje išmestų dviejų čiužinių ir  spintelės – jie visą savaitę guli lietuje.
Pasak P. Žaltausko, turime klausti, ne kodėl neišveža, bet kodėl ten kažkas padėjo senus baldus, o neišvežė jų į Žiūronų aikštelę.

G. Lipnevičius teiravosi,  kiek reikia mokėti už atliekų pridavimą stambiagabaritinėse aikštelėse.
„Radviliškio savivaldybėje yra Šeduvos, Baisogalos atliekų priėmimo punktai, Žiūronų  didelio gabaritų ir pavojingų atliekų surinkimo punktas ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė. Miesto gyventojai – pradedant padangomis, baigiant gyvsidabriu ar žaliosiomis atliekomis, gali vežti atliekas į aikšteles. Atliekų kiekis ribotas atitinkamai pagal atskiras rūšis, mokėti nereikia. Mes dėkingi, kad atvežate išrūšiuotas atliekas, o nepaliekate prie bendro naudojimo konteinerio“- atsakė P. Žaltauskas.

Bendruomenės gidas bei bendrijos pirmininkas Albertas Vitartas teiravosi, ar ŠRATC  su Aplinkos ministerija bendrauja draugiškai.
„Su institucijomis neišeina draugiškai sugyventi. Jeigu nebūtume lankstūs ir nesistengtume, kad Šiaulių regionui būtų naudos, būtų prasčiau. Jau dvejus metus kalbama apie maisto atliekų surinkimą. Maisto atliekos turėtų būti surenkamos atskirai, turėtų atsirasti dar vienas konteineris, tačiau tai kainuotų: atskiras konteineris, atskiras išvežimas, atskira aikštelė. Jeigu nebus skirtas finansavimas, lėšos turėtų būti surandamos iš rinkliavos. Kol kas mes prieš tai, tačiau jeigu bus Aplinkos ministerijos sprendimas, turėsime jį vykdyti“,- atsakė svečias.
Gyventojams rūpimi klausimai
Popietės dalyviai svečiams uždavė nemažai aktualių klausimų, susijusių su atliekų tvarkymu, rūšiavimu bei jų išvežimu.
„Kur pilti pelenus?“- domėjosi popietės dalyviai.
„Pelenus galima pilti į  mišriųjų atliekų konteinerį, tačiau atšalusius,- atsakė Centro atstovas.
„Kas kiek laiko išvežamos žaliosios atliekos“,- nuskambėjo klausimas.
Pasak Centro atstovų, žaliosios atliekos šiltuoju metų laiku išvežamos du kartus per mėnesį.
„Ar reikia mokėti mokestį už sodą, jeigu nevykdo ūkinės veiklos?“,- klausė sodo savininkas.

„Galime visi atsisakyti konteinerių, tačiau yra solidarumo mokestis – mokame už visos infrastruktūros išlaikymą, kad būtų mažiausia kaina visiems. Už sodą per metus moka 5 eurus, nepriklausomai, ar naudoja žaliųjų atliekų kompostavimą. Sodų bendrijoje pastatytais konteineriais taip pat visi sodininkai gali naudotis“,- atsakė P. Žaltauskas.
„Radvilų gatvėje yra statybinių medžiagų parduotuvė, penktadienį išveža šiukšles, būna konteineriai pilni, atidaryti, aplink mėtosi šiukšlės. Ar nenusimato konteinerius uždengti stogeliu ir aptverti jų teritoriją bei ją užrakinti, kad kiekvienas gyventojas turėtų raktą?“,- klausė popietės dalyvė.
„Pirmas žingsnis buvo nukreiptas į individualių namų šiukšlių mažinimo kiekį. Radviliškyje numatyta 107 atliekų surinkimo aikštelių rekonstrukcija – 71 antžeminė, 36 pusiau požeminės. Užrakinti aikšteles būtų teisinga, bet ne iš karto tai galima atlikti. Aikštelės, kokios buvo, nebeatitinka reikalavimų. Naujų aikštelių priežiūra ir kontrolė bus kitokia“,- atsakė ŠRATC atstovas.
„Keičiu balkoną, kur kreiptis, kad išvežtų seno balkono medieną?“,- teiravosi bendruomenės narė.
„Turėtumėte derintis prie  numatyto stambiagabaričių atliekų išvežimo laiko. Taip pat galima bet kada  šias atliekas nuvežti į Žiūronų aikštelę darbo laiku“,- atsakė P. Žaltauskas.
„Kieme auga didelis ąžuolas, žaliųjų atliekų konteineris mažas, nukritę medžio lapai netelpa, vežėjai neima nukritusių lapų maišų. Prašau, kad pakeistų žaliųjų atliekų konteinerį didesniu. Galimybių vežti į Žiūronų aikštelę nukritusių lapų neturiu galimybės. Ką daryti?“,- teiravosi moteris.

„Suprantama, kad vežėjai neima maišelių – jų kilnoti neleidžia higienos normos,taip pat jų negalima sumesti į šiukšliavėžę – privalėtų maišelį praplėšti, iškratyti. Vienintelė išeitis dalykas – vežti į Žiūronų kompostavimo aikštelę arba pasikeiti mažą dėžę į 240 kg kompostavimo dėžę. Tokia galimybė atsiranda, jeigu kuris nors gyventojas jos atsisakytų“,- atsakė ŠRATC atstovas.

„Sodų bendrijoje „Obelėlė“ yra žaliųjų atliekų konteineriai rudenį greitai prisipildo, sodininkai atliekas deda į maišus. Ar būtų galima pastatyti  du didelius konteinerius žaliosioms atliekoms?“,- klausė sodininkai. 

„Mes žiūrime, kiek galime išvežti žaliųjų atliekų. Neišvešime jų kasdien ir soduose nepastatysime penkių konteinerių. Jums suteikta paslauga, kurią gaunate. Yra numatyta iš sodų bendrijų sezonų metu išvežti žaliąsias atliekas su didmaišiais. Sodų bendrijų pirmininkai turi atsakyti, kad į tuos maišus būtų dedamos tik žaliosios atliekos“,- atsakė P. Žaltauskas.
„Šiauliečiai už atliekų rinkliavą moka 20 eurų, radviliškiečiai – 24 eurus. Kodėl mokame brangiau?“- teiravosi radviliškietė.

„Yra daug faktorių. Pirmas – atliekų kiekis gyventojui. Kiek atliekų sukaupia savivaldybė, tiek įsiskaičiuojama į rinkliavą, taip pat rinkliavos dydį lemia atstumas iki sąvartyno. Radviliškio savivaldybėje rinkliavos dedamųjų skirstymas atspindi, kad užteko pinigų ir pavyko kelis tūkstančius sutaupyti, bet  rinkliavos brangimas neišvengiamas. Taršos mokestis šiemet yra 5 eurai, kitąmet bus 10 eurų. Taip pat kilo darbo užmokestis, elektros kaina, už toną atliekų sudeginimo Klaipėdoje  mokėjome 27 eurus, kitąmet šis mokestis gali būti  40 eurų – ateina tokie reikalavimai“,- atsakė P. Žaltauskas.

„ŠRATC vadyba labai silpna. Mieste konteineriai užpildomi netolygiai – gal reikėtų kai kuriuos vežti rečiau, kitus dažniau. Nupjautos žolės maišai ilgai neišvežami“,- priekaištų pažėrė  A.Vitartas.
„Į nusiskundimus, kad laiku neišvežamos atliekos, stengiamasi iš karto reaguoti. Jeigu bendraujate su vežėju ir nepavyksta susitarti, rašykite elektroninę žinutę arba pasiskambinkite mums. Vežėjas visada stengiasi taupyti lėšas, tačiau mes juos kontroliuojame“,- atsakė Centro direktoriaus pavaduotojas.

„Atliekų konteinerį išvežu iš kiemo, išveža ir kaimynas. Ar man nepriskaičiuojamas mokestis už kaimyno konteinerio ištuštinimą?“- klausė bendruomenės narė.

„Radviliškio rajone ant konteinerių yra lipdukai, kiekvieno konteinerio pakėlimas fiksuojamas, tad už kaimyno konteinerio pakėlimą jums tikrai nebus priskaičiuotas mokestis“,-  atsakė P. Žaltauskas.
„Ar negalėtų būti teikiama paslauga – kai nugeni sodo medžius, paskambini ir atvažiuoja transportas jų paimti?“,- klausė sodininkė.
„Radviliškio rajone  yra kelios įmonės, kurios gali medžius nugenėti ir išsivežti šakas už tam tikrą mokestį“,- sakė Centro atstovas.
Vilniuje yra  pakartotino naudojimo aikštelės, ar neplanuojama panašių įrengti ir Radviliškyje“- klausė bendruomenės narė.
„Žiūronų aikštelėje bus įrengta atskira patalpa, kurioje bus renkami daiktai, kuriuos atvažiavę žmonės galės pasiimti. Pirmas žingsnis buvo knygos. Jų didžiuliai keikia važiuoja į šias aikšteles, o iš jų dar geros knygos keliauja į mūsų ofiso pirmąjį aukštą, kur ateina lankytojai ir prasidėjo jų judėjimas, dalinimasis. Per savaitę iš šių aikštelių atkeliavo 6 dviračiai“,- sakė P. Žaltauskas.
„Galiu pasidžiaugti, kad ant mūsų pastato sienos yra knygų namelis, iš kurio radviliškiečių atiduotos knygos keliauja pas kitus skaitytojus. Radviliškiečių dovanojamų naudotų baldų padarome nuotraukas, keliame į internetą ir žmonės pasiima, ko jiems reikia. Tokią veiklą vykdome jau  penkerius metus,- svečiui paantrino bendruomenės pirmininkas.

„Kaip jūs su seniūnija susiderinę atliekų aikštelių tvarkymą, kaip plaunami konteineriai“,-domėjosi A. Vitartas.

„Individualių namų savininkai savo konteineriais rūpinasi patys. Atliekų konteinerių higienos priežiūrą prie daugiabučių namų vykdo paslaugų teikėjas. Kiekvienas konteineris per metus būna du kartus išplautas. 5 metrų spindulių aplinką prie konteinerių sutvarko vežėjas – surenka  kėlimo metu išbirusias atliekas. Jeigu  vežėjas atvažiavo išpilti šiukšlių ir rado „bardaką“, turi sutvarkyti per 24 valandas. Tvarką  konteinerių aikštelėse turi palaikyti patys gyventojai“- atsakė P. Žaltauskas.

„Kur dėti šakas? Ar negalėtų rudenį vieną kartą jų išvežti?“,- nuskambėjo klausimas

„Sukarpytas šakas galima dėti į žaliųjų atliekų konteinerį, arba pristatyti į Žiūronų aikštelę“,- atsakė ŠRATC atstovas.
Išsekus klausimams, „Radviliškio krašto bendruomenės“ nariai už išsamią informaciją svečiams padėkojo gausiais aplodismentais.
„Kavos popiečių“ metu jų dalyvius kava vaišina bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius, jam padėjo bendruomenės nariai: V. Aleknienė, S. Skorkaitė, G. Chodosovskaja, V. Girštautienė, V. Goštautienė, E. Siudikienė, I. Pankrašovienė, A. Litinskas.

„Radviliškio krašto“ informacija

Skaityti daugiau

Radviliškio krašto bendruomenė

Bendruomenė miškininkus pasveikino su šimtmečiu

Avatar

Paskelbta

data

Rugsėjo 14 dieną, šeštadienį, visoje Lietuvoje vyko pažintinės ekskursijos po miškus, supažindinančios su  jų augimo ciklais. Šiemet švęsdama svarbią sukaktį – 100 metų Valstybinių miškų urėdijai – VĮ Radviliškio regioninis padalinys pakvietė „Radviliškio krašto bendruomenę“  kartu atšvęsti miškininkų dieną. Šia proga miškininkai  suorganizavo nuostabią  pažintinę ekskursiją.
Ekskursija prasidėjo 11 val. Radviliškio miškų urėdijos medelyne. Bendruomenės narius pasitiko Valstybinės miškų urėdijos Radviliškio regioninio padalinio vadovas Gintaras Nemunis, Radviliškio medelyno viršininkas Dainius Dapkus bei vyr. miškininkas Gediminas Povilauskas. Dainius Dapkus papasakojo apie darbus medelyne – nuo sėklos iki medžio, vedžiojo po modernius šiltnamius ir pasakojo apie juose auginamus medelius bei sodinukų  priežiūrą.
Po ekskursijos visi jos dalyviai susėdo į autobusiuką kelionę tęsė Aukštelkų girininkijoje. Aukštelkų girininkas Evaldas Kuodis pasakojo apie miško gyvenimo ciklus, pavedžiojo po jaunuolynus, brandų mišką, sengirę, atsodintus miškų plotus bei kirtavietes. „Radviliškio krašto bendruomenės“  nariai įdėmiai klausėsi girininko pasakojimo, tačiau visų akys krypo į miško gilumą – o gal grybų pamatysim?
„Radviliškio krašto bendruomenės“ narius stebino ne tik miškininko darbų gausa ir įvairovė, bet ir aplankytos  įdomios vietos, pasakojimai, faktai, skaičiai. Tai buvo puiki proga pažinti dar nepažintą ir neatrastą miško gyvenimą, lydint patyrusių gidų – profesionalių miškininkų.
Po ilgos, bet įdomios ekskursijos bendruomenės nariai pasiekė  kelionės tikslą –  laukiantį egzaminą „Atpažink medį“. Užduotis buvo nelengva, bet urėdijos darbuotojai padėjo ją įveikti.
Vėliau bendruomenės narių laukė paruoštos vaišės, kur buvo pasidalinta įdomios ir prasmingos ekskursijos įspūdžiais, aptartas nelengvas miškininkų darbas.
Bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius visos bendruomenės vardu pasveikino miškininkus su šimtmečiu, palinkėjo stiprybės jų nelengvame darbe bei miškininkų kolektyvui įteikė net penkias skaitomiausio Radviliškio miesto ir rajono savaitraščio „Radviliškio kraštas“  prenumeratas.
Visi keliauninkai į namus grįžo geros nuotaikos ir pilni įspūdžių. Nuoširdžiai dėkojame Radviliškio miškų urėdijos Radviliškio regioninio padalinio vadovui Gintarui Nemuniui, medelyno vadovui Dainiui Dapkui, vyr. miškininkui Gediminui Povilauskui, Aukštelkų girininkui Evaldui Kuodžiui bei „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkui Gediminui Lipnevičiui už ypač įdomią kelionę.

„Radviliški krašto bendruomenės“ informacija

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019