Socialiniai tinklai

Aktualijos

Kudirkiečių tyrinėjimai ir atradimai

Paskelbta

data

Kol pasaulyje egzistuos žmogus, tol gamtosaugos problema nepraras savo aktualumo. Ar gamtos tausojimas taps kada svarbus kiekvienam Žemės gyventojui? Ko gero, taip. Eiti gamtosauginio ugdymo keliu verta  dėl to, nes kuriama neįkainojama pridėtinė vertė – sąmoningas ir gamtinei aplinkai atidus pilietis. Tad Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazija 2021 metų pradžioje įsitraukė į visuomenės aplinkosauginio švietimo projektą „Tyrinėk, pažink, atrask. Radviliškio rajono piliakalnių keliais.“

Svečiuose pas pelkių „raganą“

Birželio mėnesio pradžioje gausus mokinių būrys nutarė aplankyti Paviršulio pelkę. Daugumai tai buvo pirmoji neįprasta kelionė į Paviršulio tyrelį. Pirmiausiai nukakome į etnologės dr. Daivos Šeškauskaitės ekologinį ūkį. Ponia Daiva papasakojo  apie sodyboje augančius augalus, turėjome galimybę pašerti aveles, apžiūrėti bičių avilius ir netgi surinkti ką tik padėtus vištų kiaušinius. Pasivaišinę kvapnia žolelių arbata, susiskirstę į grupes, keliavome Paviršulio pelkės link.

Žingsniavome kaip tikri pelkių žinovai, vis sustodami tai prie žaliuojančios pataisų pievos, tai prie akį veriančių bruknynų, tai prie aitriu kvapu žydinčių gailių. Vaikščiojome po natūralią žiedų kilimu raibuliuojančią pelkę. Sudėtingiausia buvo pereiti brastą. Net pati vadovė Daiva nepajuto, kaip smuktelėjo vandenin iki juosmens. Tačiau išgąsčio niekas neparodė, tik greitai audėme mintį, kaip pereiti griovį ir patekti į kitą pelkės pusę. Ir sumąstėme. Rinkome nuvirtusias medžių šakas ir nutiestu taku jau keliavome prie Paviršulio ežero. Negailestingai kepino saulė, puolė uodai, susidraskėme drabužius, kai kuriems žygeiviams suplyšo batai, tačiau kulniavome tolyn. Bet ir vėlgi …Dauguma atsidūrėme pelkėje iki juosmens. Nejautėme jokio pykčio, tik džiaugėmės, jog tos nemokamas purvo vonias buvo tiesiog nepakartojamos.

Po nepaprastų maudynių grįžome atgal į ponios Daivos ūkį, kur mūsų laukė sausi rūbai, arbata, išskirtinio skonio šokoladas ir dvi edukacijos. Mokėmės spausti kanapių aliejų, gaminome iš sakų ir žolelių smilkalus. Vaišingoji pelkių „ragana“ apdovanojo mus linų sėmenų aliejumi, moliūgų ir migdolų miltais, mokė, kaip kanapių išspaudas galima sumaišyti su medumi ir gardžiuotis puikia košele.

Už švietėjišką veiklą buvome dėkingi etnologei Daivai Šeškauskaitei. Juk tiek daug sužinojome apie žolininkystę ir ekologišką laukinės augmenijos rinkimą.

Gamta+kūryba+spalvos

Tam, Kad suvoktum gamtos svarbą , mokiniams privalome pasakyti, kad kiekvienas iš mūsų turime teisę į gyvenimą žemėje ir naudojimąsi jos ištekliais, tačiau taip pat turime pareigą suprasti pasaulį ir gerbti jo harmoniją. Tik būdamas gamtoje žmogus gali visiškai atsiverti, pajusti savo tikrąją prigimtį, natūralumą, o svarbiausia – tikrumą.

Tad gamtos harmoniją kudirkiečiai galėjo pajusti įsisukę į kūrybines dirbtuves „Gamta+kūryba+spalvos“. Eibariškių parke mokiniai, pasiėmę medines lenteles, audinių skiauteles, įrankius, „piešė“ paveikslus, „audė“ gobelenus iš  gamtoje rastos medžiagos. Visiems pavyko „nutapyti“ nepakartojamo grožio piešinius.

Kita užsiėmimų dalis mokiniams patiko labiausiai. Reikėjo ne tik surinkti vaistažoles, jas atpažinti, bet ir pagaminti puokštes. Mokiniai išmoko pinti ir vainikus. Daugumai tai buvo nepakartojama patirtis.

Kvapusis lūpų balzamas ir… užuostas ruduo

Kai auksinis ruduo  menininko teptuku nutaškė  raudonais ir geltonais potėpiais gamtą, mūsų mokyklos mokiniai nutarė tęsti  aplinkosaugino projekto veiklą ir apsilankyti Šiaulių „Valerijono“ vaistinėje. Visi puikiai suprantame, kad ruduo yra  toks metų laikas, kai lūpoms reikia ypatingos priežiūros.  Taigi mokiniai turėjo galimybę dalyvauti edukacinėje programoje „Lūpų balzamo gamyba“. Užuodę sezamų,  nakvišų aliejaus, levandų kvapus,  pasigaminome natūralios sudėties  lūpų balzamą, kuris ne tik maitina, bet ir drėkina  lūpas. Sužinojome, jog tokį balzamą nesudėtinga pasigaminti ir namuose. Mums visiems nepakartojamą įspūdį paliko ir  vaistinės požemyje įrengtas muziejus.

Antrasis mūsų aplankytas objektas – Šiaulių akademijos Botanikos sodas. Dalyvavome edukacijoje „Augalai ir kvapai“. Negalėjome patikėti, kad auksinį rudenį užuosime  rododendrų, snapučių kvapus, gardžiuosimės spanguolėmis ir bruknėmis, pasiskinsime  sedulos ir gudobelės vaisių.

Buvome laimingi, nes  užuodėme nepakartojamą metų laiką – rudenį!

Darnus žmogaus buvimas su gamta

Taigi darnus žmogaus buvimas su gamta yra neišvengiamas procesas. Nors dėl pandemijos ir nepavyko aplankyti piliakalnių, tačiau mes, pedagogai, didžiuojamės savo mokiniais, kurie domisi, tyrinėja, bando įspėti gamtos paslaptis. Gamtosauginis moksleivių ugdymas Vinco Kudirkos progimnazijoje nuolat tobulinamas. Ugdomajame procese mokytojai savo ugdytiniams perteikia ne tik žinias, bet ir bendražmogiškąsias vertybės, nuolat pabrėžia žmogaus ryšį su gamta. O  gamtamokslinio ugdymo prioritetiškumas savaime suprantamas, nes jis apima visą moksleivių raiškos spektrą, taip pat ir jų santykius su gamta.

Mokytojos Daiva Šipulskienė,Jovita Brunienė ir Vilmutė Sprudzanienė

REKLAMA
Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras imasi Lukiškių kalėjimo komplekso ir jo prieigų istorinės atminties įprasminimo darbų

Paskelbta

data

2022 m. sausio 27 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (Centro) galimybių studijos ,,Istorinės atminties įamžinimo strategija Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose‘‘, pristatymas ir diskusijos. LGGRTC(Centro) vyresnysis patarėjas prof. Algis Vyšniūnas pristatė numatomą galimybių studiją dėl Lukiškių aikštės istorinės atminties įamžinimo.

,,Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras imasi naujos funkcijos su ryškia visuomenine užduotimi – įprasminti Lietuvos istorinės atminties klausimus Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose. Šios svarbios vizijos sukūrimas ir įgyvendinimas yra vienas iš svarbiausių mūsų įstaigos uždavinių‘‘ – susirinkusiems kalbėjo LGGRTC (Centro) generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys.

Rengiant galimybių studiją dėl ,,Istorinės atminties įamžinimo strategijos Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose“ LGGRTC (Centre) buvo sudaryta darbo grupė, į kurią buvo pakviesti žinomi istorikai, architektai, dailininkai. Jos pirmininku paskirtas LGGRTC (Centro) vyresnysis patarėjas, architektas, profesorius A.Vyšniūnas.

Svečiams iš prezidentūros, vyriausybės, LR užsienio reikalų ministerijos ir kitų institucijų, LGGRTC (Centro) darbuojamas buvo pristatyta pirminė galimybių studija ,,Istorinės atminties įamžinimo strategija Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose“.

,,Svarbiausias šios studijos tikslas – Istorinės atminties įamžinimas, Laisvės kovų dalyvių atminties pagerbimas, nacionalinio pasididžiavimo ir savigarbos stiprinimas, nacionalinės tapatybės identifikavimas. Ir labai svarbu suderinti politinius, istorinius, architektūrinius, meninius momentus, suformuoti teisingą Vilniaus miesto tremties ir rezistencijos laikotarpio istorinį įamžinimą ir parodyti šio komplekso daugiafunkcines galimybes‘‘- sakė LGGRTC (Centro) vyresnysis patarėjas A.Vyšniūnas.

Prof.A.Vyšniūnas pabrėžė, kad tarpdisciplininės ir tarpinstitucinės Lietuvos Laisvės kovų istorijos įamžinimo koncepcijos pagrindu siūlome sukurti Istorinės atminties tyrimų ir edukacijos centrą, kuris reziduotų Lukiškių kalėjimo pastatų komplekse. Memorialinių kompleksų (ypač Holokausto) formavimo pasaulinė praktika (Yad Vashem Jeruzalėje, Berlyno holokausto muziejus, Karlago muziejus Dolinkoje. Tai rodo, kad tokie centrai yra nepaprastai gyvybingi, nes atlieka švietėjišką funkciją, sukuria platformą įvairioms meninėms veikloms ir projektams.

Tai yra ilgalaikis projektas, kuris yra būtinas, nes praėjus daugiau kaip 30 metų po Nepriklausomybės atstatymo, Lietuvos visuomenė dar sunkiai  suvokia skirtumo tarp „tremtinių“ ir „politinių kalinių“. Žmonės neturi elementarių žinių apie GULAG‘ą, jo struktūrą, veikimo principus. Visiškai nieko nežinoma apie Ypatinguosius lagerius, nors būtent juose kalėjo didžioji dalis Laisvės kovotojų.Labai mažai žinoma apie pasipriešinimą politinių kalinių lageriuose (Kengyras, Norilskas, Vorkuta).

Studija pagrįsta istorinio informatyvumo ir teritorinės sklaidos principu, kuris leistų dabar veikiančius atsitiktinius istorinės atminties siužetus sujungti į vieną kultūrinę-edukacinę platformą. Labai svarbu prasminant tokias skaudžias ir svarbias istorines temas: Partizanų, Gulago, Holokausto, Tuskulėnų. Iš esmės tai yra vienas kitą papildantys siužetai, kurie gali būti įgyvendinami ir realizuojami skirtinguose kompleksuose.

Tai pirmas tokio pobūdžio susitikimas – diskusija. Nutarta, kad bus tikslinama ši studija. Koncepciją numatoma pristatyti visuomenei 2022 m. balandžio mėn.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Nuotraukos LGGRTC darbuotojų

Skaityti daugiau

Aktualijos

Kiaules laikantys ūkininkai raginami neprarasti budrumo dėl AKM

Paskelbta

data

Nors Lietuvos kiaulių ūkiuose afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkių daugiau kaip 1,5 metų nėra nustatoma, iš Europos šis virusas nesitraukia. Sausio viduryje apie pirmą šiemet AKM židinį ūkyje, laikiusiame 168 kiaules, pranešė Slovakija.

Virusas pasitvirtino ištyrus per trumpą laikotarpį nugaišusių 8 kiaulių mėginius. Toje Slovakijos teritorijoje, kurioje buvo nustatytas AKM protrūkis, fiksuojami ir teigiami ligos atvejai šernams, todėl viena iš keliamų hipotezių – AKM virusas į kiaulių laikymo vietą pateko iš užkrėstos aplinkos.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Slovakijoje AKM itin skaudžiai pasireiškė 2021 m. gruodžio mėnesį, kai liga buvo nustatyta dviejuose ūkiuose, kuriuose buvo laikoma virš 40 tūkst. kiaulių.

Lietuvoje AKM atvejai vis dar fiksuojami laukinėje gamtoje. 2021 m. virusas nustatytas beveik 400 šernų, per šių metų sausį – keturiems. Rizika virusą iš miško pernešti į kiaulių laikymo vietą visada išlieka, todėl mūsų šalies kiaulių augintojai raginami išlaikyti budrumą bei atsargumą, griežtai ir atsakingai taikyti biologinio saugumo priemones savo ūkiuose. Tai vienintelė efektyvi priemonė, galinti padėti apsaugoti tiek savo, tiek ir kaimynų ūkius nuo šios ligos atnešamų nuostolių. 

Ypač svarbu užtikrinti, kad kiaulių laikymo vietoje nesilankytų pašaliniai asmenys, kartu su kiaulėmis nebūtų laikomi iš laukų, ganyklų parginti gyvuliai, o kiaulės būtų šeriamos tik termiškai apdorotais pašarais. Prie įėjimų į kiaulių laikymo vietas turi būti patiesti dezinfekciniai kilimėliai, dėvimi tik darbui tvarte skirti rūbai, persiaunama avalynė ir reguliariai naudojamos dezinfekcinės priemonės.

Ūkininkų prašoma stebėti auginamų kiaulių sveikatos būklę, o kilus net menkiausiam užkrečiamosios ligos įtarimui – nedelsiant informuoti veterinarijos gydytoją, artimiausią regioninį VMVT padalinį arba pranešti bendruoju nemokamu VMVT telefono nr. 8 800 40 403.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

Skaityti daugiau
REKLAMA

Skaitomiausi