Socialiniai tinklai

Aktualijos

Konferencija, skirta Lietuvių kalbos kultūros metams

Avatar

Paskelbta

data

Prasidėjus pirmajam pavasario mėnesiui, Viešojoje bibliotekoje surengta Lietuvių kalbos kultūros metams skirta konferencija, kurioje dalyvavo Šiaulių universiteto dėstytojai – kraštietė, docentė  daktarė Rūta Kazlauskaitė ir docentas daktaras Juozas Pabrėža.

Pirmasis pranešimą „Lietuvių kalbos, jos tarmių garbinga praeitis ir gyva dabartis“ skaitė lektorius Juozas Pabrėža. Jis papasakojo apie tarmes, argumentuotai įrodė, kad jų yra ne tik keturios, bet ir daugiau. Pateikęs išsamų žemėlapį su jame atsispindinčiu tarmių pasiskirstymu, aiškino, jog, pavyzdžiui, aukštaičių regionas pagal kalbėjimo skirtingumą yra susiskirstęs į dar neišvardijamą gausybę smulkių dalių. Svečias pateikė skirtingų kalbos vartojimo variantų pavyzdžių, įtraukė klausytojus, kviesdamas atspėti vardijamų retai girdimų žodžių reikšmes.

Po kavos ir arbatos pertraukėlės sutikta kita lektorė ir jos įdomi, informatyvi paskaita. Šiaulių universiteto dėstytoja Rūta Kazlauskaitė skaitė pranešimą „Kas yra kalbos kultūra, arba „Kalboje tauta pasisako, kas esanti, ko verta“ (J. Jablonskis)“. Viešnia pateikė kirčiavimo pavyzdžių, pasakojo apie įvairius lietuvių kalbos kultūros aspektus. Antrąją jos paskaitos dalį sudarė Radviliškio rajone užfiksuoti palyginimai, jų reikšmė ir savitumas.

Po pranešimų ir lektorių atsakymų į konferencijos dalyvių pateiktus klausimus Viešosios bibliotekos direktorė Violeta Šukaitienė pasidžiaugė įdomiu ir naudingu susitikimu, padėkojo už jį svečiams ir pakvietė atvykti į kitus bibliotekos renginius.

2017-ieji paskelbti Lietuvių kalbos kultūros metais. Visoje Lietuvoje organizuojami įvairūs jiems skirti renginiai. Labai sena lietuvių kalba yra unikali, amžių patikrinta vertybė, mūsų tautos išlikimo ir savasties garantas, kurį visomis išgalėmis privalome branginti ir saugoti. Tad šiais metais vertėtų ypač atkreipti dėmesį į taisyklingą kalbos vartojimą, jos  puoselėjimą.

 

 

Viešosios bibliotekos informacija ir nuotraukos

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Vėžio gydymo ateitis – individualizuotas gydymas

Avatar

Paskelbta

data

Sergamumas onkologinėmis ligomis Lietuvoje kasmet didėja 2 proc. Visgi mirštamumo nuo šių ligų rodikliai krenta žemyn. Tai, pasak mokslininkų, yra modernėjančios medicinos rezultatas. Proveržiu onkologijoje tapę individualizuoti gydymo metodai medikams leidžia paskirti efektyvesnį gydymą ir lengviau kontroliuoti ligą, o pacientui suteikia geresnę gyvenimo kokybę.

Sergamumas auga, medicina – tobulėja

Lietuvoje sergamumas onkologinėmis ligomis didėja, ta pati tendencija pastebima visame pasaulyje. Kaip sako Sonata Jarmalaitė, genetikos profesorė ir Nacionalinio vėžio instituto laikinoji vadovė, vėžys – su žmogaus amžiumi susijusi liga. Ilgėjant gyvenimo trukmei, daugėja vyresnio amžiaus žmonių, todėl auga ir onkologinių susirgimų skaičius.

Prie didesnių sergamumo rodiklių taip pat prisideda ir ankstyva vėžio diagnostika – taikomi nauji išsamesni diagnostiniai metodai, vykdomos profilaktinės programos, todėl vėžys aptinkamas anksčiau.

„Sergamumas onkologinėmis ligomis Lietuvoje kasmet didėja apie 2 proc., tačiau beveik tiek pat mažėja ir mirštamumo rodikliai. Nors pastarieji, lyginant su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje vis dar gana aukšti, visgi tolygus jų mažėjimas rodo, kad medicina tobulėja. Vėžio diagnostikos ir gydymo sritis labai imli naujovėms. Su mokslo pažanga sudėtingėja diagnostiniai tyrimai, didėja jų patikimumas, o gydymo laikas – trumpėja. Galime lengviau kontroliuoti ligą ir papildomai kasmet išsaugoti dešimtis gyvybių“, – sako S. Jarmalaitė. 

Pasak genetikos profesorės, Lietuva pastaruoju metu vis daugiau investuoja į onkologinių ligų diagnostikos bazės atnaujinimą. Įsigyti nauji skaitmeniniai mamografai, kompiuteriniai tomografai ir kita įranga, kuri turėtų pagerinti ankstyvąją vėžio diagnostiką. Anksti nustatytas vėžys yra gana sėkmingai gydoma liga, o naujos kartos vaistai padeda pratęsti gyvenimo trukmę net ir nustačius jau išplitusį vėžį.

Pamažu tarp klinikinių diagnostikos metodų įsitvirtina genetiniai tyrimai. Jie pandemijos metu tapo ypač populiarūs, nes dėl savo tikslumo geriausiai tinka koronavirusui aptikti. Panašiai, anot mokslininkės, jie tinka ir ankstyvai vėžio diagnostikai. Taip pat vis plačiau šios ligos diagnozei nustatyti taikoma skysčių biopsija, kai tiriant kraują galima aptikti jame cirkuliuojančias pavienes vėžio ląsteles ar jų genetinę medžiagą.

Ankstyvam vėžiui diagnozuoti taip pat svarbios  profilaktikos priemonės. Lietuvoje veikia keturios vėžio profilaktikos programos – krūties, gimdos kaklelio, storosios žarnos ir prostatos vėžiui anksti aptikti. Tačiau, kaip pastebi profesorė, jose dalyvauja mažiau nei pusė visų tikslinės amžiaus grupės gyventojų. 

Vis daugiau dėmesio individualizuotam gydymui

Didžiausias proveržis onkologijoje, kaip teigia S. Jarmalaitė, įvyko pradėjus naudoti vėžio genomo tyrimą ir taikyti personalizuotą ligos gydymą. Toks požiūris į vėžį paskatino ir inovatyvių vaistų kūrimą. Tai vaistai, nusitaikantys į navikines ląsteles ir efektyviai jas naikinantys.

„Kiekvienas pacientas yra unikalus, o navikų charakteristikos skiriasi. Tad šiandien efektyviausias vėžio gydymas – taikant molekulinio grupavimo metodą. Jis leidžia tiksliai ištirti naviko genetinį profilį ir pagal naviko potipius taikyti skirtingus gydymo algoritmus. Tai veikia kaip individualus gydymas, kuris suteikia galimybę pasiekti geresnį terapinį efektą, išvengti radikalių, bendro pobūdžio gydymo metodų ar poreikio skubiai keisti gydymo eigos dėl sukeltų pašalinių padarinių“, – pasakoja profesorė.

Personalizuotą gydymą leidžiantys parinkti tyrimai vadinami išsamiais vėžio genomo tyrimais. Šiuo metu jie plačiai naudojami visame pasaulyje tiriant pažengusios stadijos navikus, kurių gydymui registruotos kelių tipų taikinių terapijos. Taip pat šis tyrimas naudingas, kai reikia patikslinti retų navikų diagnozę. Atliekant išsamų genomo tyrimą paprastai naudojamas naviko mėginys, o jo nesant, navikui būdingų pokyčių ieškoma paciento kraujyje. 

Šie tyrimai atliekami pritaikant specialius testus, kurių, pasak S. Jarmalaitės, kol kas pasaulyje yra nedaug, o Lietuvoje kompensuojamų tyrimų tiksliai vėžio diagnostikai – nėra.

„Tai tyrimas, kuris padeda įvertinti įvairaus pobūdžio genetinius pokyčius vėžio vystymuisi svarbiuose genuose ir suteikia gydytojui instrukciją dėl tinkamiausio gydymo, padeda suplanuoti visą gydymo eigą. Tiksli diagnozė ankstyvoje vėžio stadijoje mažina gydymo kaštus ir tausoja paciento sveikatą, o vėžiui išplitus – prailgina išgyvenamumą ir užtikrina geresnę gyvenimo kokybę, nes ligą galima lengviau kontroliuoti“, – teigia genetikos profesorė.

Pasak jos, jei anksčiau sergant išplitusia vėlyvos stadijos melanoma ar plaučių vėžiu išgyvenamumas buvo skaičiuojamas mėnesiais, dabar tinkamai parinkta taikinių terapija leidžia skaičiuoti išgelbėtus gyvenimo metus.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Už „Smart-ID“ programėlės gali kyšoti ir neatidžius vartotojus žvejojanti sukčių meškerė

Avatar

Paskelbta

data

Patikliai „Smart-ID“ programėlę atnaujinusi šiaulietė neteko 1000 eurų. Rugsėjo 21-osios vakare 27 metų šiaulietė mobiliuoju telefonu gavo žinutę su nurodymu mobiliajame telefone atnaujinti „Smart-ID“ paskyrą. Mergina paspaudė ant nuorodos ir telefono ekrane atsidarė „Swedbank“-o langas, kuriame buvo prašoma suvesti savo identifikacijos banke kodą bei asmens kodą. Atlikus šiuos nurodymus, šiaulietės  buvo paprašyta  suvesti  PIN 1  ir PIN 2 kodus. Kai mergina ir tai padarė, sulaukė žinutės, jog iš jos sąskaitos buvo nuskaičiuota ir į sąskaitą užsienio banke pervesta 1000 eurų. Kadangi mergina nei jokių pirkimų, nei pinigų pervedimų tuo metu nevykdė, todėl iš karto kilo įtarimas, jog elektroninės bankininkystės duomenis  išviliojo ir  pinigus pasisavino sukčiai.

Pastaruoju metu daugėja tokių sukčiavimo atvejų, kai elektronine bankininkyste besinaudojantiems gyventojams  pasiūloma „atnaujinti” „Smart ID“ profilį, jie nukreipiami ne į tikrą, o suklastotą banko tinklalapį, kuris atrodo kaip tikras banko tinklapis, ir  reikalaujama suvesti asmens kodą, identifikacijos banke numerį, taip pat abu PIN kodus. Tai vadinamasis fišingas – sukčiavimo forma, skirta konfidencialiems duomenims išvilioti, naudojant internetinius adresus, panašius į iš tikro egzistuojančios institucijos adresą. Tokiu būdu iš neatidžių banko ar kitos institucijos klientų išgaunami prisijungimo prie internetinės bankininkystės kodai ar kredito kortelių numeriai.

Toks apgaulės būdas Šiaulių apskrities policijos aptarnaujamoje teritorijoje – pirmas. Gretimoje, Telšių apskrityje, šį mėnesį  tokiu pat būdu buvo apgauta irgi viena mergina. Rugsėjo 8 d. iš 26 metų telšiškės banko sąskaitos į svetimą sąskaitą iškeliavo 3900 eurų. Nors mergina po 5minučių  paskambino į banką su prašymu blokuoti pavedimą, tačiau šaukštai buvo jau  po pietų.

Policijos tyrėjai dėl sukčiavimo, neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos ir neteisėto elektroninės priemonės ar jos duomenų panaudojimo pradėjo ikiteisminius tyrimus, o gyventojus ragina būti atidžius ir neužkibti ant analogiškos sukčių meškerės.

Pats paprasčiausias būdas to išvengti – gavus žinutę su nurodymu atnaujinti „Smart-ID“ paskyrą, nieko nedaryti, o skambinti į savo banką. Nespauskite ant elektroniniame laiške ar SMS žinutėje  įterptų nuorodų, niekada neatsakinėkite į tekstinę žinutę, reikalaujančią nurodyti PIN kodus, internetinės bankininkystės slaptažodį ar bet kuriuos kitus asmeninius duomenis.

„Smart-ID“ programėlę sukūrusios bendrovės „SK ID Solutions“ vadovas Lietuvoje Viktoras Kamarevcevas sako, kad visada yra svarbu pačiam vartotojui jungtis prie norimų puslapių, o ne spausti nuorodas, kurios gautos el. paštu ar trumposiomis žinutėmis. Būtina įsitikinti, kad interneto naršyklėje svetainės adresas yra toks, į kurį norėjote nueiti,  prie jos adreso turėtumėte matyti https, bet ne http. Kai tvirtinate veiksmą internete, svarbu prisiminti, kad PIN1 kodas naudojamas prisijungti prie paskyros,  o PIN2 – patvirtinti tik jūsų pačių inicijuotam veiksmui – banko operacijai patvirtinti ar pasirašyti dokumentą. Jeigu jūs pats jokios operacijos neinicijavote, tad pagalvokite, kokiu tikslu jūsų prašoma PIN2. Atsakymas vienas – jūsų pinigams pavogti.

                      Atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019