Jau žinome, kad Lietuvos vadovai nuo popierinio lėktuvėlio sugebėjo pasislėpti slėptuvėje. O man kilo klausimas: kažin kokioje slėptuvėje jie slėpsis nuo Lietuvos švietimo sistemos problemų, kurios tą sistemą jau atakuoja ne kaip popieriniai lėktuvėliai, bet kaip tikri dronai kamikadzės?
Iš degradacinės komos neatsibundančioje Lietuvos švietimo sistemoje šiais metais nutiko įvykis, kurį būtų labai gėda parodyti tiek svečiui, tiek nuosavam pečiui – matematikos B lygio egzamino neišlaikė 43 proc abiturientų. Ir ką jūs manote? Manote, kad valdininkai susirūpino papildomu abiturientų paruošimu, egzaminų perlaikymu ar pan.? Manykite toliau. Švietimo ministerijos valdininkai, žinodami, kad Lietuvoje visas problemas galima išspręsti pagal vieną ir draugo Šarikovo išrastą formulę „atimti ir padalinti“, tą formulę puikiai pritaikė ir abiturientų atžvilgiu – visiems pridėjo po 10 balų, dėl kurių laimėjo prasčiausiai besimokantys, o pralaimėjo – geriausiai besimokantys.
Užtat Lietuvos mokyklose atsitiko stebuklas: matematikos egzamino neišlaikė jau ne 43 proc, bet tik 15 proc. Na, bet jeigu Kristus vienu duonos kepalėliu sugebėjo pamaitinti didžiulę minią, tai kodėl Lietuvos valdininkai negalėtų vienu kompo klavišo paspaudimu išlaikyti visų Lietuvos abiturientų egzaminus? Tikiuosi kitą kartą visiems iškart pridės po 100 balų ir visi bus laimingi, be jokių nereikalingų pastangų mokytis. Ir pasaulyje būsime pirmi pagal edukuotų skaičių.
Pasakoja mokyklos vadovas:
„ Tai ypatingai nesąžininga gabių ir uolių mokinių, kurie ir be pridėtų balų, surinko šimtukus, atžvilgiu. Jiems liko tik kartėlis ir sudėtingesnės sąlygos įstoti į norimas specialybes.
O ir kiti moksleiviai, gavę papildomus 10 balų, iš esmės susidūrė su nelygybe ir nesąžiningumu. Mat vieniems jų galutinis balas pakilo vos keliais procentais, o kitiems, surinkusiems mažiausiai balų, ministerijos dėka, galėjo šoktelėti net keliomis dešimtimis procentų“.
Galvojate, kad tai vienintelis nuotykis, kurį abiturientams šiemet suorganizavo švietimo sistemos egzzpertai? Aha, norėtumėte. „Egzzpertai“ , pasirodo, nesugebėjo be klaidų suformuoti informatikos egzamino užduočių.
Pasakoja mokyklos vadovas:
„Siaubas. Gėda visiems švietimiečiams, todėl, kad tokio baisiausio ir nekompetetingo egzaminų turinio, nu man dar kiek dirbu, neteko matyti. Tai buvo ne nekorektiškos užduotys, o tiesiog atviros klaidos. Aš paklaikau nuo tokio egzaminų turinio <…> egzamino metu paaiškėjo, jog viena iš užduočių yra klaidinga. Tą galima buvo suprasti net su informatika nieko bendro neturintiems žmonėms. Kai kurie vaikai, tiesa, užduotį atliko taip, kaip mokėjo ir išėjo namo, kiti gi laukė, kol egzaminuotojai susiekė su Nacionaline švietimo agentūra ir gavo nurodymą, daryti užduotį, kaip išeina, nekreipiant dėmesio į pateiktus atsakymų variantus, kurie taip pat buvo klaidingi. Maža to, reikėjo suregistruoti vaikus, kurie išėjo iš egzamino nesulaukę valdininkų paaiškinimo, ką daryti su nesąmoninga užduotimi. Šis egzaminas buvo lakstymas, aiškinimasis, kaip ir ką daryti, visiškas chaosas, nesusipratimas“,
Ir šis nuotykis, deja, dar nepaskutinis. Švietimo „egzzepertai“ nesugebėjo abiturientams surasti patalpų, kuriuose jie egzaminus laikytų nenusirašinėdami. O gal nusirašinėjimas buvo organizuotas specialiai – mat be jo egzaminų neišlaikiusiųjų būtų dar daugiau?
Pasakoja mokyklos vadovas:
„.. techninis nepasiruošimas ir organizacinės spragos sukūrė idealias sąlygas nesąžiningumui. Kompiuteriai klasėse stovėjo vos metro atstumu, o atsakymai buvo pateikiami variantais, kuriuos pamatyti kaimyno ekrane – vieni juokai”.
Ir šis nuotykis ne paskutinis. Vadovėlius, pagal kuriuos mokėsi abiturientai, egzzpertai paruošė pagal vienokią programą, o egzaminų užduotis – pagal kitokią.
Pasakoja mokyklos vadovas:
„Prie šio visiško nesusipratimo prisideda ir kita, ne mažiau skaudi problema – vadovėliai, kurie seniai tapo ne švietimo, o tiesiog verslo dalimi.
Leidžiami nekokybiški, su klaidomis ir nuolat vėluojantys vadovėliai mokinius ir mokytojus palieka absurdiškoje situacijoje: ugdymo programa juose viena, o per egzaminus reikalaujama visai ko kito“.
O štai Seimo pirmininko S. Skverenelio patarėja švietimo klausimais prof. Vilija Targamadzė žodžių į vatą nevynioja:
„Tai, kas vyksta švietimo sistemoje yra pavojus valstybės pamatams <…>. Kol ministerija džiaugiasi manipuliuojama statistika, mokytojai ir mokiniai skęsta chaose“.
Kažin, ar Seimo pirmininkas išgirs šiuos savo patarėjos žodžius, ar vis tik bėgs nuo jų slėptis į kokią nors slėptuvę?
P.S. Šiandien sutikau savo seną pažįstamą bei buvusią švietimo sistemos darbuotoją ir užklausiau: kažin kodėl sovietmečiu mes tuos egzaminus laikydavome ir beveik visi išlaikydavome? Ar ten lengvesnės užduotys būdavo?
Sena gera pažįstama man atsakė: „ne, tada užduotys buvo sunkesnės. Tik tada švietimo sistema buvo skirta vaikų mokymui, dabar gi ji skirta visokių ideologijų aptarnavimui bei problemų kūrimui. Gal ir taip, gal ir ne… Žodžiu, pekla.
Jolanta Blažytė
