Socialiniai tinklai

Aktualijos

Kiekviena žodžiu išreikšta mintis – melas

Avatar

Paskelbta

data

(kažkur girdėta ar perskaityta mintis)

Praeitą antradienį, tiksliai prisimenu, praeitą antradienį, padariau tai, ko buvau pažadėjęs sau niekada gyvenime nedaryti. Daviau patarimą žmogui, kuris manęs to neprašė. Prieš patardamas, aišku, padariau reveransą, tokį kaip: „leiskite patarti“, „atleiskite“, „aš galiu klysti, bet“… Iš tikro, tai nieko nekeičia. Aš įkišau savo snapą į kito gyvenimą su savo „neįkainuojama“ nuomone, nors manęs  to niekas neprašė.

Velniai rautų! Juk aš iš asmeninės patirties žinau – tai nervina. Aš esu tos kartos,  kuriai asmeninių ribų samprata nėra kažkas natūralaus. Mūsų tėvams tai neegzistuoja, mūsų vaikai  jau gimė kartu su ja, o mes, dar gyvenę „laimingoje“ sovietų šalyje, o dabar ir interneto eroje, esame kažkur per vidurį. Gyvenome paveikti artimųjų, kaimynų ir nepažįstamų žmonių patarimų – nuomonių, kurie manė, kad yra visiškai normalu vertinti, kritikuoti  ir patarinėti, ką  man veikti, kaip rengtis, ką daryti ir kaip elgtis. Aš dar menu  laikus, kai sakyti artimajam, tiek nepažįstamam žmogui, ypač jei jis vyresnis: „tai ne Jūsų reikalas“ buvo neįsivaizduojama. Toks „pasaulinio“ masto grubumas ir šiurkštumas buvo vertinamas kaip juodo nedėkingumo apraiška. Mes kažkaip sugebėdavome užgožti  savy verdantį pyktį tokiais „svariais“ argumentais, kaip: „iš šalies geriau matosi“, „jie nori man tik gero“, „jie vyresni – labiau patyrę“, „pažįsta gyvenimą“. Tam tikra prasme, mus suformavo paradigma „muša – vadinasi, myli“, kritikuoja – vadinasi, mes jiems labai rūpime“.  Patarinėja – rodo išskirtinį dėmesį. Taigi, negalima pykti, nes šiuo atveju pyksta tik nedėkingi niekšai, kurie nesupranta, kad juos norima  apgaubti meile, dėmesiu ir rūpesčiu. Pykti negalima dar ir todėl, kad ant meilės, rūpesčio ir dėmesio pyksta tik nedėkingi ir neempatiški kiaulės.

Visada truputį „inconfortable“ (pranc.: nepatogu)  (bent jau man) sakyti: „aš tavo patarimo neprašiau“ ir „man visiškai neįdomu, ką tu apie tai galvoji“. „Inconfortable“, jei tau atsakys: tu negali priimti kritikos, išklausyti kitų nuomonės,  esi skandalinga ir kretiniškai kvaila būtybė.  Galų gale!  Tu nenori priimti ir vadovautis patarimais, tai ir nesivadovauk – elkis kaip tu nori. Ko čia nervintis? „Padaryk“ protingas akis, parodyk, kad išklausei, mandagiai padėkok ir daryk savaip. Kam čia putotis apie pažeistas asmenines ribas, kam tiek daug emocijų, negatyvios reakcijos, juk tai taip gyvenimiška… Ką? Labai čia nukentėsi! Jei palinguosi galva – „mol“ su viskuo sutinku ir ateityje elgsiuosi taip, kaip jūs man patarėte…

 Vis dėlto nervinuosi, ir žinote kodėl?

Manau,  bet koks neprašytas patarimas iš esmės yra „double bind“ (angl.: dviguba prasmė), tam tikras psichologinis ir emocinis smurtas. Taip kaip ta pelė – jūs jos nematote, bet puikiai žinote, kad ji tikrai yra. Patarėjas yra vedinas tik vieno vienintelio įsitikinimo ir tikslo: „jis viršus“, kitaip tariant, jis tarsi suaugęs,  o tu – vaikas.  Jei visai tiesmukiškai: jis protingas – tu kvailys.  O kadangi jis yra „viršus“ ir jaučiasi stipresnis, jis „lįs – kišis“ į jūsų neprotingą ir naivų gyvenimą, kaip jis mano – stipriųjų teise. Paaiškins tam infantiliam žmogėnui, kas yra teisinga, kas ne. Darys tai išimtinai išskirtiniu rūpesčiu tuo idiotu… „Jūs man labai patinkate“, „aš jums labai simpatizuoju“, „todėl pasakysiu“:  „pakeiskite šukuoseną, nes ji jums visai netinka“, „tu toks „fainas bičas“, bet galėtum ne apsiryti „ant nakties“ ,  „tau reikia išsivalyti organizmą, bet pirmiausiai pradėk nuo smegenų“,  „tu man draugas ir iš tikro tave gerbiu ir nenoriu, kad tu taip išgyventum, kai visos iliuzijos apie menamus tavo gebėjimus subyrės, todėl galbūt geriau eiti dirbti į kokį „Rimi“ sandėlį, idant vėliau nebūtų tau taip skaudu“.

Iš tikro – tai  yra viena kitai prieštaraujančios sąvokos, kurios yra skirtingose komunikacijos lygmenyse. Verbaliniame lygyje deklaruoja rūpestį, pagarbą ir netgi, sakyčiau, meilę. Neverbaliniame tai skambėtų taip: aš protingesnis, viršesnis, (dar geriau „ant viršaus“) aš turiu teisę  keisti tave pagal savo sampratą ir norą, o tu, kaip silpnas naivus padaras, turi man paklusti ir būti dėkingas. Tu neturi tokių sienų, asmeninių ribų, kurias aš stiprus ir protingas negebėčiau pralaužti – tu man nieko nepadarysi – aš čia viršus, čia aš – valdžia.

 Labai jau panašu  į mūsų visų mylimos ir gerbiamos valdžios ir vyriausybės „konsultantų“ nuostatas, kaip elgtis ir gyventi pandemijos metu, ar ne? 

Mes dažniausiai nuryjame kartėlį, neatsakome, nesipriešiname, kai kas kart  susiduriame su nepageidaujamais patarimais, tačiau tas kartėlis, kažkoks netikrumo jausmas, kad ir kaip jį slopintum, vis tiek kyla  ir šio reiškinio šaknys yra būtent čia, t. y. bandyme primesti savo valią  menkinant, be jokių skrupulų peržengiant, pralaužiant mano asmenines ribas – sienas, draudžiant visas emocijas, išskyrus dėkingumą.  Ir man dar reikia  būti dėkingam?

 Na, bet jei rimtai, nejau jūs tikite tuo, kad tiems patarėjams – pašaliniams žmonėms, nenusispjauti: ar gerai mokosi jūsų vaikai, ar sveika jūsų mama ir apskritai… Kas jiems iš tikro rūpi? Kokį turi  interesą? Ne, jiems paprasčiausiai malonu jaustis „viršumi“, o dar geriau „ant viršaus“:  tu elgiesi ir atrodai kaip klounas, tu – nedėkingas kvailys.

Taip ir norisi surikti, kaip tame filme: nereikia man patarinėti – geriau padėkite materialiai! Štai Jums visa informacija, kurią išsako verbaline ir neverbaline kalba patarėjai –  rūpintojėliai.  Pabandykite iš paprasčiausio patarimo išimti – pašalinti  sudedamąją manipuliaciją „aš tau tik gero linkiu“ ir iš patarimo  liks tik plikas skeletas: aš protingas – tu kvailys.

O ką, visai paprastas, lengvas, visad gerai veikiantis būdas pakelti savo savivertę draugo, artimojo sąskaita.

 Jei atvirai, tai būtent aš  tai padariau praėjusį antradienį. Ir  reveransas „leisk man patarti“ ir „tikiuosi, kad klystu“ – tai tik bjaurus bandymas nutylėti savo neigiamas emocijas kitam asmeniui. Kažkur girdėjau posakį: „Kiekviena žodžiu išreikšta mintis – melas“. Kodėl žmonės prie kitų lenda su savo nelemtais patarimais? Todėl , kad „aš negaliu žiūrėti, kaip tu darai šią klaidą“, „aš paprasčiausiai turiu tai pasakyti“ ir galų gale „aš visą naktį nemiegojau“…

Suaugusieji žmonės turi mokėti valdyti savo emocijas ir norus, o ne kaišioti savo snapo ten, kur jų niekas neprašė. Tie neprašyti patarimai nėra jau tokie nekalti, visai nesvarbu, kokie jie –  rimti ar naivūs: „kol jūs nepaprašėte patarimų, bet koks patarimas tampa griovimo įrankiu, latentinis noras dominuoti. Jei jūs esate pakankamai stiprus, kad pasiųstumėte  „gero linkinčius“ patarėjus į gerą vietą – tai tik jūsų santykis su juo. Jei ne, tai tik jūsų savivertė, jūsų asmeninės ribos ir, galų gale, Jūsų asmenybės problema. Renkamės, kaip reaguoti į „gero linkinčius“, galutiniam etape galime sugadinti – sugriauti, tegul jau ir „draugiškus santykius“ – velniai jų nematė…

P.S.

Paprastai „gero norėtojai“ ir patarėjai dažniausiai būna su stipriai išreikštais abstinencijos požymiais veide…

Viktoras Karpenko

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Antrajame mero rinkimų ture konservatoriai susikaus su „žaliaisiais“

Avatar

Paskelbta

data

Balandžio 11 d. įvyko Radviliškio rajono savivaldybės mero rinkimų pirmasis turas. Jame dalyvavo 7 kandidatai. Į antrą rinkimų turą pateko savivaldybės administracijos direktorė, Moteris – Saulė Jolanta Margaitienė bei savivaldybės Turizmo ir paveldosaugos poskyrio vedėjas, buvęs meras Vytautas Simelis.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (konservatorių) kandidatė Jolanta Margaitienė surinko 30,66 proc. visų rinkimuose balsavusių rajono gyventojų balsų, o V. Simelis, rinkimuose dalyvaujantis su Lietuvos žaliųjų partija, surinko 22,30 proc. visų rinkimuose balsavusiųjų rajono gyventojų balsų.

Apie praėjusius rinkimus bei kandidatus:

Jolanta Margaitienė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (konservatorių) partijos kandidatė

Į antrą turą patekusi kandidatė  J.Margaitienė  priklauso  konservatorių partijai, kurios nariai rajone pagarsėjo, kai kartu su meru A.Čepononiu buvo teisiami dėl korupcijos net aštuonerius metus…  J. Margaitienė  rinkimų metu stengėsi pelnyti rinkėjų palankumą rajono seniūnijose dalindama saldainius ir zefyrus su pasibaigusiu galiojimo terminu bei lakstydama po įvairias statybvietes – neva apžiūrėti objektų. Ši konservatorė  rajono gyventojams žinoma kaip uoli buvusio mero A. Čepononio įsakymų vykdytoja. Kad J. Margaitienė neturi lyderio savybių bei savo, kaip merės, veiklos strategijos, radviliškiečiai galėjo įsitikinti debatų metu – ji lyg užsukta vis kartojo „Tęsiu Antano pradėtus darbus“. Ir tęsia – įsigijo butus Vilniuje ir Palangoje, visai kaip anksčiau Antanas.

Beje, J. Margaitienė jau du kartus buvo išrinkta į Tarybą, tačiau atsisakė Tarybos nario mandato – apgavo savo rinkėjus. Konservatoriams A.Čepononiui bei J.Margaitienei valdant Radviliškio savivaldybę, rajonas nusirito beveik į paskutinę vietą pagal atlyginimų vidurkį, lyginant su kitomis 59  Lietuvos savivaldybėmis.

Vytautas Simelis, Lietuvos Žaliųjų partijos kandidatas

Į antrą turą taip pat pateko V. Simelis, kurį daugelis rajono gyventojų prisimena kaip buvusį merą, tad patirties, kaip vadovauti rajonui, šis kandidatas turi. V. Simelis rinkimuose į mero postą dalyvavo su Lietuvos žaliųjų partija, nors daugelį metų buvo socialdemokratų partijos narys – kaip sakoma, iš raudono tapo žaliu. Kadangi ši mero kadencija bus trumpesnė, truks tik dvejus metus, belieka tikėtis, jog išrinktas meru V. Simelis gal ir nepakels rajono iš bedugnės, tačiau ir jam nepakenks.

Kazimieras Račkauskis, Socialdemokratų partijos kandidatas

Rinkimų  metu bene daugiausia plakatų bei skrajučių buvo su K. Račkauskio atvaizdu, sukurtas net filmukas, tačiau tai jam  nepadėjo net patekti į antrą turą. Tai ambicingas, pasipūtęs politikas, savo oponentams dažnai rašantis labai piktus laiškus. K. Račkauskis rajone žinomas kaip posėdžius praleidinėjantis politikas bei kaip Kontrolės komiteto neveiklus pirmininkas. Tiesa, K. Račkauskis siūlė atidaryti Vaikų ligų skyrių, kurį  konservatoriai ir  jo bendrapartiečiai socialdemokratai prieš kelerius metus  uždarė.

Tai jau treti  iš eilės šio kandidato pralaimėti rinkimai, kai jis antrame ture pralaimėjo konservatorių kandidatui, o paskutinius du  kartus – Seimo nario  ir mero rinkimuose –  net  nepateko į antrą turą. Radviliškio skyriaus socialdemokratų partijos nariai kalba, jog dėl prastų rezultatų rinkimuose, K. Račkauskis gali netekti ir Socialdemokratų partijos Radviliškio rajono skyriaus pirmininko pareigų.

K. Račkauskis sulaukė 17,14 proc. rinkėjų palaikymo.

Gediminas Lipnevičius, nepartinis

Vienintelis rinkimuose dalyvavęs nepartinis G. Lipnevičius pirmajame  ture surinko balsų tiek, kiek dvi parlamentinės partijos – „valstiečiai“ ir liberalai ar Darbo partija kartu sudėjus. Prieš dvejus metus pirmą kartą dalyvavęs mero rinkimuose šis kandidatas sulaukė 10,9 proc. balsų, o šį kartą gerokai daugiau – net 12,86 proc. balsų  nuo visų atėjusiųjų į rinkimus.

Kaip niekas kitas G. Lipnevičius  sulaukė  trukdymų, apie jį buvo aktyviai skleidžiama dezinformacija. Šie rinkimai, daugelio radviliškiečių nuomone, nebuvo švarūs. Rinkimų komisija elgėsi tendencingai, atokiai nuo balsavimo apylinkių gyvenantiems piliečiams nebuvo sudaryta galimybė atiduoti savo balsą. Todėl dalyvavusių rinkimuose kraštiečių šiemet buvo kaip niekad mažai. Visa tai tarnavo sisteminių partijų atstovams. Nepartinis Tarybos narys G. Lipnevičius pasiryžęs toliau dirbti Radviliškio krašto žmonėms ir tęsti savo pradėtus darbus bei duotus pažadus būdamas  Radviliškio rajono gyventojų  atstovu Radviliškio rajono savivaldybės taryboje.  

Aurimas Gaidžiūnas, Lietuvos valstiečių ir Žaliųjų sąjungos kandidatas

„Valstietis“ A. Gaidžiūnas pirmajame rinkimų ture į Radviliškio rajono savivaldybės merus liko penktas – nepadėjo net darbo Seime patirtis. Ką ir bekalbėti, kai už Baisogaloje gyvenantį kandidatą aktyviai nebalsavo net patys baisogaliai. Kalbama, jog dėl tokio skaudaus pralaimėjimo rinkimuose A. Gaidžiūnas gali netekti ir skyriaus pirmininko posto. Beje, ketverius metus sėdėjęs Seime, A. Gaidžiūnas ne kartą pašieptas LNK KK2 laidoje, o rajone išgarsėjo ne aktyvumu kaip Seimo narys, o tuo, kad įsigijo itin prabangų BMW automobilį beveik už 100  tūkst. eurų, kuriuo sugebėjo  numušti  net dvi stirnas. Labiausiai nustebino  šio kandidato kolega „valstietis“  M. Pauliukas, einantis mero pareigas, kuris labai  nenoriai agitavo už savo bendrapartietį.

A. Gaidžiūnas surinko 10,11 proc. rinkėjų balsų.

Mantas Reutas, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidatas

Priešpaskutinis  liko M. Reutas, kuris  rinkimų į merus kampanijos metu taip pat norėjo būti matomas bei žinomas, tačiau radviliškiečiai vis tiek vieni kitų klausinėjo „Kas tas Mantas Reutas?“ Šiam jaunam politikui dar trūksta patirties susiremti su patyrusiais kandidatais. Gal jaunam kandidatui koją pakišo ir tai, kad jis yra  liberalų partijos, kurios idėjos daugeliui piliečių svetimos dėl požiūrio į šeimą ir homoseksualias santuokas, atstovas.

M. Reutas surinko tik 3,23 proc. rinkėjų balsų.

Jurgis Baublys, Darbo partijos kandidatas

Kaip ir buvo galima tikėtis, paskutiniu rinkimuose  liko Darbo partijos Radviliškio skyriaus pirmininkas Jurgis Baublys. J. Baublys jau ne pirmą kadenciją dirba savivaldybės Taryboje ir posėdžiuose dažniausiai tyli. Tiesa, pasisako, kai sprendimai liečia jo, kaip verslininko, interesus, o šio kandidato pagyvėjimas posėdžiuose pasimatė prieš savivaldybės mero rinkimus – ir jis panoro būti žinomas.

J. Baublys surinko 3,03 proc. rinkėjų balsų.

Balandžio 25 d. antrame rinkimų ture susikaus buvęs meras, „žaliasis“ Vytautas Simelis ir administracijos direktorė, konservatorė Moteris – Saulė Jolanta Margaitienė.

„Radviliškio krašto“ informacija


Skaityti daugiau

Aktualijos

Žmonių gyvenimą pakeitusi pandemija koregavo ir kriminogeninę situaciją

Avatar

Paskelbta

data

Pandeminiu laikotarpiu policijos pareigūnams buvo deleguota daug papildomų funkcijų, tarp kurių – įvairių Lietuvos vyriausybės sprendimų vykdymas, organizuojant kontrolės priemones karantino situacijai valdyti. Tam teko skirti nemažai tarnybos laiko ir buvo baiminamasi, ar užteks žmogiškųjų išteklių tiesioginėms savo uždaviniams vykdyti – operatyviai reaguoti į iškvietimus, užtikrinti viešąją tvarką ir nusikalstamų veikų tyrimą,  šalinti nusikalstamas veikas įtakojančius rizikos veiksnius. Šiaulių apskrities  policijos  kolektyvui tai pavyko. Suokalbininkas šioje situacijoje buvo ir pati pandemija bei su ja susijęs visuomenės gyvenimas karantino sąlygomis.

Pagrindinė žinutė gyventojams – nusikalstamumas  sumažėjo

Pirmojo ketvirčio rodikliai byloja, kad kriminogeninė situacija tiek šalyje, tiek Šiaulių apskrityje keitėsi į gerąją pusę. Šiaulių apskrities policijos kolektyvą džiugina šio laikotarpio  nusikalstamumo rodikliai su minuso ženklu.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, Šiaulių apskrityje nusikalstamų veikų skaičius sumažėjo 21 proc. ir jų buvo užfiksuota 787. Trečdaliu sumažėjo nusikalstamų veikų, padarytų viešosiose vietose, tarp jų ir gatvėse. Mažiausiai nusikalstamų veikų viešosiose vietose užfiksuota Joniškio (4), Pakruojo (6) ir Raseinių (8) rajonuose.

Ikiteisminių tyrimų dėl viešosios tvarkos pažeidimų aptarnaujamoje teritorijoje  sumažėjo nuo pernai buvusių 33 iki 13, vagysčių – nuo 173 iki 91. Tokiuose rajonuose, kaip Pakruojo ir Raseinių, šių nusikalstamų veikų sumažėjo keturis kartusi, Joniškio rajone  – tris kartus. Mažiau buvo pavogta transporto priemonių, mažiau įsibrauta į gyvenamąsias patalpas. Turto sunaikinimo atvejų apskrityje šiemet registruota 22, kai per praėjusių metų pirmąjį ketvirtį jų buvo 42.

Bendras nusikalstamų veikų skaičius turi tendenciją mažėti, tačiau sunkių ir labai sunkių nusikaltimų skaičius bei jų lyginamasis svoris bendroje nusikalstamumo statistikoje didėja. Šios kategorijos nusikaltimų per  pirmąjį ketvirtį registruota 48 (pernai per tą laikotarpį – 42) ir jų lyginamasis svoris išaugo nuo 4,2 proc. iki 6 proc. Nužudymų užregistruota 4 (pernai – 2), sunkių sveikatos sutrikdymų – 3 (pernai – 1), plėšimų 8 (pernai -6). Tačiau  sunkių nusikaltimų šiemet daugiau ir atskleista. Bendru nusikalstamų veikų atskleidimo rodikliu Šiaulių apskrities policijos komisariatas pirmauja tarp didžiųjų  šalies apskričių komisariatų.  Kolektyvas atskleidė 86,6 proc. visų registuotų nusikalstamų veikų. O Telšių apskrities policijos kolektyvas, su kuriuo nuo rudens Šiaulių AVPK dirba eksperimento sąlygomis, kaip vienas administracinis vienetas, pasiekė net 97 proc. nusikalstamų veikų atskleidimo rodiklį. Geriausiais nusikalstamų veikų ištyrimo rodikliais Šiaulių AVPK gali pasigirti Šiaulių miesto ir rajono PK kolektyvas, atskleidęs 91 proc. nusikalstamų veikų, ir Joniškio PK kolektyvas, pasiekęs 94.6 proc.  nusikalstamų veikų atskleidimo rodiklį. Atskleistų nusikalstamų veikų analizė rodo, kad sumažėjo nusikalstamumo keliu pasukančių nepilnamečių skaičius. 2020 m. 1 ketv. jie įvykdė 70 nusikalstamų veikų, šiais  metais – 41.  Anksčiau teistų asmenų ir girtų asmenų padarytų nusikaltimų skaičius taip pat sumažėjo, tik padaugėjo nusikalstamų veikų, kurias įvykdė asmenys, apsvaigę nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

Kadangi karantino sąlygomis prekyba didžiule dalimi persikėlė į interneto erdvę, tai šių metų pirmą ketvirtį buvo stebimas sukčiavimo atvejų (2020 m. 1 ketv. – 33, 2021 m. 1 ketv. – 41) dažnėjimas. 

Šiaulių apskrities policijos pareigūnai per 1 ketv. ieškojo 63 dingusių be žinios žmonių. 78 proc. jų surasta, kitų paieška tebetęsiama. Šiaulių miesto ir rajono PK ieškojo 34 asmenų (surasta 28), Radviliškio PK – 12 (surasta 12), Raseinių r. PK – 8 (surasta 5), Pakruojo PK -3 (surastas 1), Joniškio r. PK – 1 (surastas 1).

Eismo dalyviai buvo atsargesni ar tiesiog mažiau keliavo?

Optimistinė avaringumo statistika  Šiaulių apskrities policijos aptarnaujamos teritorijos keliuose pasiekta intensyvia policijos pareigūnų kontrole. Ribojant judėjimą tarp savivaldybių, natūraliai sumažėjo ir eismo dalyvių. O išvykusiuosius į kelionę  drausmino žinia apie padidintų pareigūnų pajėgų budėjimą keliuose. 

Per 1 šių metų ketvirtį įskaitinių eismo įvykių (kuriuose sužaloti ar žuvo žmonės) sumažėjo daugiau, negu per pusę (2020 m. 1 ketv. – 68, 2021 m. 1 ketv. – 27).

                               2020 m. 1 ketv.                                        2021 m. 1 ketv.                                       

Šiauliuose                                    34                                                             12

Radviliškio rajone 13                                                             5

Šiaulių rajone                               10                                                             3

Raseinių rajone       7                                                               3

Joniškio rajone       3                                                               0

Tik  Pakruojo rajone stebimas įskaitinių eismo įvykių augimas (2020 m. 1 ketv. – 1, 2021 m. 1 ketv. – 4).

Žuvusiųjų eismo įvykiuose sumažėjo nuo pernai buvusių 3 iki 1 šiemet (mirtis eismo įvykyje fiksuota Šiaulių rajone), sužalotųjų – nuo 81 iki  31. Sumažėjo ir įskaitinių eismo įvykių dėl neblaivių vairuotojų kaltės: 2020 m. 1 ketv. – 5, 2021 m. 1 ketv. – 2. Abu girtų asmenų sukelti eismo įvykiai fiksuoti Pakruojo rajone.

Šiaulių apskrities keliuose pareigūnai per šių metų 1 ketv. sulaikė 196 neblaivius vairuotojus, kurių 58-iems buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, nes jų girtumas siekė per 1,5 prom. Vidutinio ir sunkaus girtumo vairuotojų daugiausia sulaikyta Šiaulių mieste ir rajone (22), Raseinių rajone (13) ir Radviliškio rajone (11), mažiau – Joniškio rajone (6) ir Pakruojo rajone (5).

Kritika – grūdina, o padėka – motyvuoja

Policijos pareigūnai džiaugiasi vis daugiau pilietiškėjančia visuomene. Nuolat jaučiamas jos palaikymas  ir pagalba, dalinantis savo pastebėjimais apie jų aplinkoje vykstančius abejotinus procesus, teisės ir saugaus eismo pažeidimus. Visuomenės pastabumas padeda policijai, ieškant nusikalstama veika įtariamų asmenų. Pareigūnai dėkingi visiems, kurie aktyviais savo veiksmais įsitraukia į dingusiųjų be žinios paiešką.  Tik tarpusavio supratimas ir bendradarbiavimas  sudaro terpę saugios aplinkos kūrimui. Kritinės gyventojų pastabos policijos kolektyvą grūdina ir priverčia keistis, o padėkos, kurių irgi netrūksta, motyvuoja dirbti.

                      Atstovė spaudai Gailutė Smagriūnienė

Skaityti daugiau

Skaitomiausi