Radviliškio rajonas garsus savo durpynais. Nuo senų laikų čia yra kasomos durpės kurui arba dirvožemiui pagerinti. Gerai žinomas „Sulinkių durpynas“ teikia ekonominę naudą rajonui per sukurtas darbo vietas, sumokamus mokesčius. Deja, jo kaimynystėje gyvenantieji mato ir ne tokią švarią durpyno įmonės pusę. Jie skundžiasi, jog durpių dulkės pro langus ir duris skverbiasi į jų namų vidų. Kai kurios šeimos yra jaunos, turi mažų vaikų, o vėjuotą dieną negali jų išvesti į lauką. Durpyno direktorius R. Stunys teigia suprantantis gyventojų problemą, tačiau dėl technologinio proceso subtilybių ribotos galimybės.
„Skalbiniai juodi, o kava – iš durpių“
„Gerdami kavą nežinome, ar tikrai ji iš kavos pupelių, ar durpių dulkių. Vėjuotą dieną, kai nuo durpyno įmonės pusės vėjas durpes pučia į mūsų namus, net ir uždaryti langai nepadeda. Apie skalbinius tai net nėra ko kalbėti, skalbti juos beprasmiška – vis tiek juodi arba rudi. Įmonės atstovai kone šaiposi sakydami, jog nereikėjo čia įsigyti būsto, tada nebūtų jokių problemų. Bet juk ne viską iš karto pamatyti gali, tuo labiau, juk yra kažkokie teisės aktai, kad gamybinė verslo veikla nekeltų kaimynams rūpesčių ar sveikatos problemų“, – įsiaudrinusi telefonu dėstė jauna mama. Kita, jau keliolika metų šalia „Sulinkių durpyno“ gyvenanti, moteris buvo kategoriškesnė: „Kai tik oras geras ir sausas, o temperatūra aukšta, tai su tuo savo traktoriumi pirmyn ir atgal kursuoja. Nuo perkrautų priekabų vėjas dulkes iš karto neša mums į namus. Nei rūkyti, nei gerti nereikia, durpių dulkėmis mums sveikatą gadina. Rajono valdžiai į tai nusispjauti, ir kol nėra rinkimų, niekas Durpyno gyventojais net nesirūpina. Net jei mus užpustytų kaip Nidos kaimus smėliu, niekas nepastebėtų. Nei mes, nei mūsų vaikų sveikata jiems nerūpi.“ Tiesa, paklausti, ar kreipėsi į valdžios institucijas su prašymais, gyventojai atsakė neigiamai, motyvuodami tuo, jog nėra tokie raštingi ir nesitiki, kad bus išgirsti. Jie bendravo tiesiogiai su įmonės vadovu, bet nepastebėjo jokių pokyčių, priklausančių būtent nuo įmonės veiksmų.
„Problema egzistuoja“ – neslepia įmonės vadovas
Išgirdęs vizito tikslą, „Sulinkių durpynas“ direktorius R. Stunys liūdnai palingavo galva: „Suprantu gyventojus, jie tikrai yra teisūs dėl dulkių. Apsidairykite aplinkui, mano kabinete tų dulkių pilna. Pasižiūrėkite ant stogo, ten taip pat durpės, bet mes juk jų ten specialiai nepilame. Visai neseniai buvo apsilankiusios moterys iš gretimų namų. Mes, kaip įmonė, atsižvelgėme į jų pastabas, traktorininkui davėme nurodymą neperkrauti priekabos, kuria nuo geležinkelio platformos vežamos durpės į laikymo vietą. Tačiau supraskite ir mus. Juk toks gamybinis technologinis procesas. Aplinkui tų dulkių buvo, yra ir tikriausiai bus. Pagrindinė problema – ne traktoriaus priekaba, nors ir ji neturi uždengimo prietaiso kaip sunkiasvoriai sunkvežimiai.“ Vėliau jis davė suprasti, jog kaip įmonė jie yra ir socialiai atsakinga ir stengiasi įgyvendinti sprendimus, kurie mažina dulkėtumą. „Mes skyrėme pinigų išasfaltuoti kelio atkarpai. Turime visas sąskaitas ir čekius. Puse kelio darbų sąmatos mes apmokėjome, dabar gatvė asfaltuota, tad lygiau ir geriau važiuoti. Mes išklausėme ir gyventojų priekaištus, ir atsakingi asmenys prižiūri, kad nebūtų perkraunamos priekabos. Kiti mūsų pagaminti produktai yra supakuoti, sunkvežimiai uždari. Iš mūsų pusės mes padarome nemažai“, – kalbėjo direktorius.
Visuomenės sveikatos centro komentaras
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento Radviliškio skyriaus direktorė Loreta Stirblienė dėl dulkėtumo situaciją komentavo taip: „Gavus gyventojo ar jų grupės prašymą, galime išmatuoti užterštumą dulkėmis gyvenamosiose patalpose. Matuojamas vienkartinis užterštumas arba paros užterštumas. Vienkartinė norma yra ne daugiau 0,5 mg dulkių viename kubiniame metre, o paros norma – ne daugiau 0,15 mg. Nustačius normos viršijimą, mes ieškome taršos šaltinio. Nustatome, iš kur yra tarša ir kas už tai atsakingas, tada sprendžiame dėl tam tikrų poveikio priemonių taikymo. Suprantama, duodame protingą terminą įmonei, jei ji atsakinga, susitvarkyti, kad būtų pašalintas taršos šaltinis. Kol kas mes nesame gavę prašymų nei raštu, nei žodžiu iš Durpyno gyventojų dėl šios problemos. Dėl įmonės darbuotojų rizikos sveikatai, kylančios dėl dulkių užterštumo įmonės teritorijoje, atsakomybė turėtų būti įmonės vadovybės, o priežiūrą vykdo Valstybinė darbo inspekcijos specialistai. Mes prižiūrime tik gyvenamųjų vietų, administracinių įstaigų ir kitų viešojo naudojimo institucijų patalpose.“
Tikimės, kad po šio straipsnio Radviliškio savivaldybės vadovai atkreips dėmesį į Durpyno gyventojų problemą ir ims ją spręsti iš esmės.
Marius Aleksiūnas
