Telšių rajono rytiniame pakraštyje, prie Upynos upės, išsidėstęs senas, gražiai tvarkomas Kaunatavos miestelis. Nors pavadinimas panašus į Kauną ar Kaunus (omenyje turima pavardė), nieko bendro su jais neturi. Kaunatava ne nuo Kauno, o nuo Kauneckių. Iš Mozūrijos (Š. Lenkija) dar XVII a. pradžioje į LDK atsikėlę bajorai Kauneckiai (Kownacke), laikui bėgant įsitvirtino Žemaitijoje, turėjo ne vieną dvarą, užėmė svarbias pareigas valstybės tarnyboje. Paskutiniai du – Pranciškus ir jo sūnus Eligijus – išplėtė Kaunatavos dvarą, kuriam 1846 m. priklausė per 2200 ha žemės ir 257 baudžiauninkai.
Eligijus Kauneckis, Šiaulių apskrities maršalka (bajorų vadas), įėjo ir į Šiaulių miesto istoriją. Jis buvo vienas energingiausių apskrities bajorų, labai rūpinęsis ir ėmęsis konkrečių veiksmų Šiaulių gimnazijai (dabar J. Janonio vardo) įkurti.
Eligijus Kauneckis (Kownacki) Kaunatavos dvarą pardavė draugui Jonui Stanevičiui, būsimajam 1863 m. sukilimo dalyviui. Po sukilimo pralaimėjimo caro valdžia dvarą konfiskavo. Praėjus beveik 200 m. nuo tų laikų, Kaunatavoje liko tik Kaunackių kapavietė ir dvaro parko, liekanos.
Lietuvai tapus nepriklausoma, nelietuviškos pavardės buvo norminamos, lietuvinamos. Atsirado forma Kauneckas. Antai Panevėžio vyskupas yra Kauneckas Jonas, neabejotinai iš tos pačios bajorų giminės, nors pats ilgai to nežinojo.
Žymus pedagogas ir vertėjas Merkelis Račkauskas (jo vardu pavadinta Mažeikių gimnazija) atsiminimuose „Užrašai“ pasakodamas apie savo kilmę rašo, kad abu tėvai buvo iš nusigyvenusių bajorų. Motinos mergautinė pavardė – Kownacka (Kauneckytė).
M. Račkausko duktė Eliza dar tarpukariu ištekėjo už Antano Venclovos, o Marija – už Petro Cvirkos. Sovietinio funkcionieriaus ir poeto Antano Venclovos šeimoje užaugo būsimasis disidentas ir žymus Lietuvos poetas, vertėjas, intelektualas Tomas Venclova. Būtent jis spaudai parengė savo uošvio atsiminimus, o istorikas E. Aleksandravičius parašė palydimąjį žodį.
Kaunatava savo istorijoje turi ne tik Kauneckius. Miestelį garsina žymus keliautojas, etnografas ir generolas Bronislovas Grombčevskis, disidentas ir Kovo 11-sios Akto signataras Liudvikas Simutis, kunigas Mykolas Šaikauskas, prieš 100 m., dar skurdžioje Lietuvoje, sugebėjęs pastatyti dabartinę bažnyčią, ir kiti buvę iškilūs Kaunatavos žmonės.
Jonas Sireika
