Pastaraisiais metais sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos Lietuvoje vyksta sparčiau nei bet kada anksčiau. Vienur ligoninių skyriai ar ambulatorijos jau yra uždarytos, kitų likimas kabo ant plauko, o rajonų ligoninių ateitis dažnai priklauso ne nuo medikų bendruomenės ar vietos žmonių poreikių, bet nuo politikų sprendimų.
Iki šiol Radviliškio rajone bet kokie reikšmingi pokyčiai – ligoninės skyrių uždarymas, etatų mažinimas ar paslaugų siaurinimas – privalėjo būti derinami Radviliškio rajono savivaldybės taryboje. Tai buvo savotiškas saugiklis, užtikrinęs, kad sprendimai, galintys paliesti tūkstančius gyventojų, būtų priimami viešai, kolegialiai ir skaidriai. Tačiau dabar viskas keičiama, mero Kazimiero Račkauskio teikimu Taryboje nuspręsta priimti tvarką, kuri iš esmės keičia visų rajono gydymo įstaigų valdymo ypatumus.
Įstatymo pakeitimas tapo patogiu pretekstu valdymą sutelkti porai žmonių
LR Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino naują tvarką, pagal kurią gydymo įstaigos vadovas, pasitaręs su savo steigėju – savivaldybės vadovu – gali priimti sprendimus dėl skyrių uždarymo. Kitaip tariant, įstatymas suteikė papildomų galių merams, tačiau savivaldybės Tarybos rankose vis dar buvo saugikliai – galiojusių sprendimų rinkinys, reguliavęs gydymo įstaigų struktūras ir pareigybes.
Išleidus Sveikatos apsaugos ministerijos naująją tvarką, meras Kazimieras Račkauskis ėmėsi uoliai ją pritaikyti rajonui. Buvo atsisakyta paskutinio saugiklio, reglamentavusio gydymo įstaigų uždarymo klausimus – Tarybos sprendimo. Dėl to Tarybos posėdyje kilo įtampa.
Opozicinės frakcijos lyderis, Tarybos narys Gediminas Lipnevičius atkreipė dėmesį, kad toks žingsnis gali atverti kelią gydytojų etatų mažinimui, paslaugų siaurinimui ar net ištisų ambulatorijų uždarymui. Anot jo, į vieną esminį klausimą iš valdžios atsakymo taip ir nebuvo sulaukta: kas kontroliuos merą ir gydymo įstaigos vadovą, jei šie nuspręstų uždaryti skyrių ar panaikinti etatus?
G. Lipnevičiaus siūlymas merui K. Račkauskiui ir Tarybos nariams buvo paprastas – nebalsuoti už abejotinus nuostatų pakeitimus, o kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją, prašant pakoreguoti naująją tvarką ir palikti galimybę sprendimus dėl sveikatos priežiūros įstaigų skyrių bei etatų išlaikymo priimti rajono Tarybai. Deja, Taryboje šis siūlymas iš valdančiosios daugumos palaikymo nesulaukė.
Gediminas Lipnevičius: dėl sprendimo, kuris gali lemti gydytojų etatų naikinimą ir ambulatorijų uždarymą
Savo nuomone apie Tarybos posėdžio metu svarstytą prieštaringą klausimą ir savivaldybės mero bei daugumos Tarybos narių pozicija Tarybos narys G. Lipnevičius pasidalino savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. Cituojame: „Tarybos posėdyje svarstėme itin svarbų klausimą – meras K. Račkauskis teikė sprendimo projektą, kuriuo panaikinami visi iki šiol galioję Tarybos sprendimai dėl ligoninės ir keturių pirminės sveikatos priežiūros įstaigų valdymo struktūros ir pareigybių sąrašų.
Tai reiškia, kad nuo šiol šiuos sprendimus priims nebe Taryba, o meras kartu su įstaigų direktorėmis. Posėdyje aiškiai paklausiau: kas kontroliuos merą ir įstaigų vadovus, jeigu jie nuspręs mažinti gydytojų etatus, siaurinti paslaugas ar net uždaryti ambulatorijas?
Atsakymo negavau. Pasiūliau kreiptis į Seimą ir pakeisti įstatymą, kad dėl tokių gyvybiškai svarbių klausimų spręstų Radviliškio rajono gyventojų išrinkta Taryba, o ne vienas meras. Deja, meras ir jo koalicija – socialdemokratai, liberalai, „Vardan Lietuvos“ ir valstiečiai – šiam siūlymui nepritarė.
Kokios pasekmės? Įtvirtinus šį sprendimą meras su savo politine grupe bet kada galės panaikinti etatus, mažinti paslaugų apimtis ar uždaryti skyrius bei ambulatorijas.
Turiu nerimą keliančią informaciją – Sidabravo gyventojai jau praneša, kad meras planuoja uždaryti jų ambulatoriją. Apie tai plačiau – kitame įraše.“
Meras ramina, bet atsakomybės neprisiima: kontrolė yra, pats savęs nestabdysiu
Mero K. Račkauskio atsakymas į klausimą dėl galimo sprendimų skaidrumo ir kontrolės nuskambėjo kaip bandymas raminant išvengti esmės. Meras tvirtino, kad pakanka to, jog gydymo įstaigos vadovas prieš uždarydamas skyrių „pasitars su steigėju“ ( t. y. su pačiu meru), o pats tikino esąs tas žmogus, kuris „neleistų“ uždarinėti skyrių. Redakcija teiravosi mero ir to, ar jis ruošiasi pasinaudoti G. Lipnevičiaus siūlymu ir kreipsis į Sveikatos apsaugos ministeriją su galimais naujų įstatų tobulinimo siūlymas, tačiau meras tikino, kad tokia veikla veikiau lai užsiima kiti, jam dabartinė tvarka tinka. Taigi, vietoje realių garantijų, meras pasiūlė tik vieną – tikėti jo geranoriškumu. O tokia „kontrolė“ demokratijoje nevadinama kontrole. Tai – pasitikėjimo čekis, išrašomas valdžiai be galiojimo termino ir be galimybės jį sustabdyti.
Ar Radviliškis pasiruošęs pasekmėms, kurios gali būti negrįžtamos?
Pabaigai akivaizdu viena – Radviliškio rajono sveikatos sistema žengia į laikotarpį, kuriame gyvybiškai svarbūs sprendimai gali būti priimami tyliai ir be realios politinės kontrolės. Užuot stiprinę Tarybos vaidmenį, valdantieji pasirinko lengviausią kelią – sutelkti galią dviejų žmonių rate. Gyventojams belieka stebėti, ar šia „naująja tvarka“ meras ir įstaigų vadovai nepasinaudos uždarinėdami ligoninės, poliklinikos skyrius ir ambulatorijas.Nes kai sprendimai dėl gydymo įstaigų likimo priimami be diskusijos ir be atskaitomybės, pirmieji nukenčia ne politikai, o žmonės, kuriems gydymo paslaugos reikalingos čia ir dabar.
Emilija Laukagalytė
