Socialiniai tinklai

Aktualijos

Kam tenka daugiausiai naudos iš vandens nugeležinimo

Avatar

Paskelbta

data

Savivaldybės įmonės „Radviliškio vanduo“ pareiga – tiekti kuošvaresnį vandenį savo klientams. Arba bent jau atitinkantį higienos normas. Iš24 prižiūrimų vandenviečių į gyventojų namus ne visada atsukus čiaupus bėgaakiai malonus vanduo. Pagrindinė problema – geležis, nuo kurios vanduo yrarudas ar rausvoko atspalvio.

Pašalinti geležį iš vandens, būtini nugeležinimo įrenginiai kiekvienoje vandenvietėje. Beinoravos gyventojai galės džiaugtis pagerėjusia tiekiamo vandens kokybe, kadangi prieš keletą dienų buvo sumontuoti įrengimai. Tačiau kodėl Mažeikių rajono vandens tiekimo įmonė sugeba iš tos pačios verslo įmonės tuos pačius įrengimus nupirkti du ar tris kartus pigiau?

Skiriamos nemažos investicijos

Formuojant 2018 metų biudžetą, Radviliškio rajono Taryba vasario mėnesį vandens nugeležinimo įrenginių statybai skyrė 35 000 eurų. Tai nėra kažkokia įspūdinga suma. Juk svarbi aplinkybė, kad Beinoravos gręžinyje geležies kiekis nustatytą normą viršija kone 100 kartų, tad reikia imtis veiksmų ir aprūpinti 87 gyventojus švariu vandeniu. Kiti cheminiai elementai, tokie kaip aliuminis, natris, chloridai ir sulfatai nustatytas normas viršija iki 200 kartų. Praėjus pusmečiui paaiškėjo, kad tai nebuvo galutinė suma. 2018 metų rugpjūtį papildomai buvo skirta 14 946, 00 eurų. Bendra suma išaugo iki 49 946 eurų be PVM. Įskaičiavus 21 procento dydžio PVM,  suma išaugo iki 60 434,66 eurų. Vandens vartotojams nereiktų labai jaudintis, nes tai dotacija ir šios lėšos neįkalkuliuojamos į vandens vartotojų sąskaitas. Svarbu ir tai, kad nugeležinimo įrenginiai iš vandens pašalina ne tik geležį, bet ir kitus cheminius elementus.

Mažos vertės konkursas

2018 metų pavasarį „Radviliškio vanduo“ 5 asmenų viešųjų pirkimų komisija pasirinko apklausos raštu būdą. Tai toks viešasis pirkimas, kai pasiūlymai siunčiami tik pasirinktiems potencialiems tiekėjams. Arba, kitaip sakant, į „vakarėlį“ kviečiami tik savi. CVP IS priemonėmis buvo išsiųsti paklausimai įmonėms „Infes“, „Artva“, „Norus“ ir „Eigesa“. Jei pirmosios dvi įmonės net nesiteikė atsiliepti, tai „Norus“ ir „Eigesa“ pasiūlymai atitinkamai buvo 58 209,00 ir 49 946,00 be PVM. Kodėl abu pasiūlymai nebuvo atmesti, kaip viršijantys nustatytą maksimalią lėšų sumą, ir konkursas neorganizuotas dar kartą, belieka spėlioti. Kompetencijos stoka, laiko trūkumas? Juk ir beraštis suvoks, kad nenupirksi daugiau nei kišenė gali leisti. Nebent Savivaldybės biudžeto dotacijų „kranelį“ sukioja palankus asmuo. Tada galima be jokios atsakomybės švaistytis lėšomis į kairę ir į dešinę. O nauda gali būti abipusė, kai reikalinga papildomai finansuoti statinio griovimo darbus. Su konkurso nugalėtoja „Eigesa“ pasirašyta sutartis, kuriai įgyvendinti numatyti 5 mėnesiai. Sutarties techninėje specifikacijoje nurodoma, kad nugeležinimo įrenginių našumas turi būti 4 kubiniai metrai per valandą/ 30 kubinių metrų per parą. Aišku, papildomai paminėta, jog reikės nugriauti keliolikos kvadratinių metrų dydžio mūrinį pastatuką ir ant jo pamatų pastatyti namelį iš plieno/putplasčio.

Palyginimai – ne radviliškiečių naudai

Centralizuotu būdu tiekiamo vandens kokybė – ne tik Radviliškio rajono Savivaldybės įmonės galvos skausmas. Vos prieš porą savaičių „Mažeikių vandenys“ su ta pačia įmone „Eigesa“ pasirašė 65 824 eurų, įskaitant PVM, vertės sutartį. Už tai verslininkai įsipareigojo įrengti dviejose Plinkščių ir Purvėnų kaimo vandenvietėse nugeležinimo įrenginius, kurių našumas atitinkamai 10 ir 6 kubiniai metrai per valandą. Tai 2,5 ir 1,5 karto našesni įrengimai negu Beinoravoje. Ir bendras gyventojų Plinkšių ir Purvėnų kaimuose skaičius viršija 500, kai tuo tarpu beinoraviškių nesiekia net 100. Skaičiuojant vienai galvai tekusias investicijas, tai mažeikiškiai skyrė 131,65 eurus, o Radviliškis atseikėjo po 694,65. Arba daugiau nei penkis kartus. Gal tai ir nebūtų svarbu, tačiau „Radviliškio vanduo“ dar neturi nugeležinimo įrenginių Kaulinių, Arimaičių, Miežaičių, Kunigiškių, Jonaitiškių ir Prastavonių, Ilguočių vandenvietėse. Šių kaimų gyventojai dažnai varsto Savivaldybės įmonės duris dėl rudo vandens. Liaudies patarlė, kad „Viltis – kvailių motina“, matyt, būtų tinkamiausias situacijos įvertinimas.

Pirkti urmu gerokai pigiau

Praeitų metų liepą „Mažeikių vandenys“ konkurso būdu nusipirko nugeležinimo įrenginius šešioms vandenvietėms. Už 140 275,30 eurų sumą (su PVM) vandens tiekimo įmonės specialistai apsirūpino nugeležinimo įrenginiais Rubikių, Letenių, Krakių, Židikų, Pievėnų ir Račalių kaimuose. Šešiose vandenvietėse nugeležinimo įrenginių našumas svyruoja nuo 2 iki 7 kubų per valandą. „Eigesa“ meistrai įsipareigojo įrengti dvi lygiagrečias filtravimo linijas, kai sutartyje dėl Beinoravos, kur našumas 4 kubai per valandą, apie tai net nepaminėta. Tiesa, „Radviliškio vanduo“ direktorius Egidijus Barčkus ir jo dešinioji ranka vyr. inžinierius Mindaugas Gapšys garantuoja, jog taip ir yra. Kokia paslaptis gaubia viešuosius pirkimus, kad mažeikiškiai sugeba nusipirkti du ar net tris kartus pigiau? Juk tūlas pagalvos, kad į likusias 6 Radviliškio rajono vandenvietes užtektų investuoti iki 140 tūkstančių eurų, kad vartotojus pasiektų ne ruda tyrė, primenanti sriubą, o švarus vanduo, jei darytų žemaitiškai. Skaičiuojant radviliškietiškai, tai neužtektų net ir 360 tūkstančių eurų, kad visose rajono vandenvietėse būtų įrengti nugeležinimo įrenginiai.

Kainą pabrangino griovimas

Lyginant atskiras sutartis, panašu, kad Beinoravos atveju vienintelis veiksnys lėmė tokią aukštą kainą – tai seno mūrinio pastatėlio nugriovimas. Nenustebkite, jei tai išgirdote. Tačiau neskubėkite kaltinti verslo. „Eigesa“ atstovė teigia, kad pasiūlymai visada ruošiami atsižvelgiant į pageidavimus. Kuo daugiau prašoma padaryti, tuo brangiau mokama. Tiesa, ji patvirtino, kad įrenginius montuoja mobili keleto žmonių komanda, kuri dirba visoje Lietuvos teritorijoje. Nors negalėjo patvirtinti, kad būtent „Eigesa“ įmonė atliko seno mūrinio pastato griovimo darbus. Kaimo žmonės nurodo, kad tai buvo vietinės rajono statybų įmonės darbininkai. Vandens įmonės direktorius E.Barčkus teigia, jog griovimo darbus atliko pats rangovas. Kodėl kituose rajonuose įmonė dirba spėriai, o Radviliškyje suteiktas išskirtinai ilgas darbų atlikimo terminas – taip pat neaišku. „Mažeikių vandenų“ atveju – nugeležinimo įrenginiams sumontuoti duotas dviejų mėnesių laikotarpis, Radviliškio – 5 mėnesiai su galimybe vieną mėnesį pratęsti. Praėjus pusei metų nuo sutarties pasirašymo dienos, gegužės mėnesio pradžioje, Beinoravos vandenvietėje lapkričio pabaigoje dar nebuvo sumontuoti įrenginiai. Teisybės dėlei reikia pažymėti, kad „Radviliškio vanduo“ duomenimis, pasibaigus pusės metų terminui, buvo skaičiuojami 0,02 proc. delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną, o tai sudaro 12 eurų.
Priminsime, kad UAB „Radviliškio vanduo“ vadovas yra paskirtas konservatorės administracijos direktorės J.Margaitienės.

Marius Aleksiūnas

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Nuo liepos 1-osios aplinkosaugos pareigūnai turės teisę patikrinti medžiotojų blaivumą

Avatar

Paskelbta

data

Seimas pritarė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisoms patikslindamas nuostatas dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisės tikrinti esant įtarimams dėl neblaivumo ar apsvaigimo medžioklėje dalyvaujančių medžiotojų neblaivumą ar apsvaigimą. Įstatymas įsigalioja liepos 1 d.

Įstatyme įtvirtinta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, įtardami, kad medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas yra neblaivus ar (ir) apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, turi teisę tikrinti, ar jis yra neblaivus ar apsvaigęs, taip pat esant įtarimų dėl neblaivumo ar apsvaigimo, kai medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas nesutinka tikrintis dėl neblaivumo ar apsvaigimo, ar užfiksavus, kad asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs, turi teisę neleisti šiam medžiotojui dalyvauti medžioklėje.

Įstatymas taip pat papildytas nuostata, reglamentuojančia, kad, siekdama užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai atliks ir valstybinę saugomų teritorijų kontrolę aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje.

Taip pat nustatyta, kad valstybinę kontrolę vykdanti institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, kreipsis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos veiksmų ar neveikimo. Tais atvejais, kai viešasis interesas pažeistas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos veiksmų ar neveikimo, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos kreipsis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo.

Aplinkos apsaugos departamento informacija

Skaityti daugiau

Aktualijos

Bendruomenės „Kavos popietėje“ – apie depresiją, jos atsiradimo priežastis ir gydymo būdus

Avatar

Paskelbta

data

Birželio 29 d. „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose vykusioje „Kavos popietėje“, bendruomenės pirmininko ir Tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus kvietimu, lankėsi Radviliškio sveikatos psichikos centro darbuotojas bei žurnalistas Vytautas Mikalauskis. Popietės tema – „Depresijos atsiradimo priežastys ir pasekmės“.

Depresija – gyvenimo džiaugsmo praradimas

Pasak V. Mikalauskio,  yra toks išsireiškimas „Ligos – ne ligos“. Manoma, kad depresija greitai apims apie 30 proc. populiacijos, tačiau yra tokių šalių, kuriose depresija apskritai nesergama. Pavyzdžiui, pas eskimus apskritai nepriimta niekuo skųstis, nes atšiauriomis sąlygomis nelengva išgyventi.

„Mūsų rajone  susirgimų depresija skaičius svyruoja – serga apie 1200 moterų ir apie 40 -50 vyrų. Moterys depresija serga dažniau, nes jos emocionalesnės, jas veikia hormonai. Vyrai, sergantys depresija, užsiima ne tuo, kuo galėtų užsiimti gyvenime, turi problemų darbe, versle, meilės reikaluose. Ši psichikos liga susijusiu su liūdnomis nuotaikomis. Labai sunkia depresijos forma sergantys žmonės praranda gyvenimo džiaugsmą. Tragiškiausias depresijos padarinys – savižudybė. Teoriškai gali nusižudyti 10 proc. sergančiųjų depresija, tokiu atveju mūsų rajone per metus turėtų nusižudyti apie 120 asmenų, tačiau tokių skaičių nėra. Nusižudo vienetai, ir tai dažnas per klaidą, norėdamas pagąsdinti artimuosius. Realiai žmonės, kuriems tikrai reikalinga pagalba, į Psichikos sveikatos centrą nepatenka arba patenka retai.  Z. Froido posakyje, kad žmogų valdo dvi instinktų grupės – gyvybės ir mirties, yra tiesos. Depresija lotyniškai reiškia „prislėgta, prispausta“, jos sinonimas yra melancholija. Priskaičiuojama apie 50 depresijos formų: lengvos, vidutinės, sunkios, sezoninės, banguojančios ir kt. Vieni žmonės depresija praserga nekreipdami į ligą dėmesio, kiti, jei galėtų, tai ir nakvotų Psichikos sveikatos centre, kad sulauktų gydytojo dėmesio. Tarp sunkų fizinį darbą dirbančių asmenų sergančių depresija nėra. Iš senų laikų atkeliavo nuomonė, kad depresija serga turtingi, tingūs, gerai besimaitinantys žmonės. Depresiją galima apibrėžti kaip seratonino trūkumą organizme.  Nėra faktų, kad depresija paveldima, tiesa, pasitaiko, kad žmogaus organizmas gamina mažiau seratonino. Socialinės psichologinės susirgimo depresija priežastys, kai žmogų vienu metu užklumpa daug nelaimių ir problemų“,- „ligą – ne ligą“ depresiją pristatė  lektorius.

Pasak V. Mikalauskio, specialistai siūlo depresiją gydyti ne vaistais, o aktyvia veikla: fotografuojant, piešiant, skaitant knygas.

„Depresija – ne liga, o gyvenimas be meilės, kai nemyli savęs, nemyli kitų. Dažnas serga depresiją, kai nemyli darbo, kurį dirba. Tada žmogus geria piliules ir kankinasi, kol išeina į pensiją, išėjęs į pensiją pradeda naują gyvenimą“,- pasakojo Psichikos sveikatos centro darbuotojas.

Paskaitos metu V. Mikalauskis klausytojus supažindino su įdomiais depresijos gydymo būdais: 

„Antikoje depresiją gydė miegu ir ramybe. Viduramžiais  buvo tikėta, kad  depresija –  tai Dievo nemalonė ir ją gydė malda, egzorcizmais. Renesanso metu depresija arba melancholija įgavo romantiškumo atspalvį, ja sirgo menininkai.

17 a. depresija buvo aukštuomenės poniučių privilegija. Jas gydė vaistažolėmis, kraujo nuleidimu, gulėjimu ant gulto mėnesienoje. Jei tokia melancholija susirgdavo panelė, ją skubiai ištekindavo – prasideda šeimos rūpesčiai, vaikai – nėra kada sirgti. 18 a. depresija buvo ištižimo, skurdo, niūraus požiūrio į gyvenimą požymis. Ji gydyta  vidurius laisvinančiais vaistais, siūlyta gydyti net išmatų preparatais. 19 a. įsigalėjo požiūris, kad depresija sergantiems ligoniams – ne vieta tarp sveikųjų ir jie būdavo patalpinami į beprotnamį iki gyvos galvos. Baltarusijoje sergantiems depresija neduodama neįgalumo grupės, nedarbingumo pažymų – ligoniai siunčiami dirbti į fermas, fabrikus“.

Pasak V. Mikalauskio, nuo psichikos ligų nemirštama, jas galima pagydyti ir be vaistų: „Buvo atlikti tyrimai – viena sergančių depresija ligonių grupė gaudavo antidepresantų, kita – placebo, tai yra  supresuotų krakmolo gabalėlių. Rezultatas buvo vienodas“

Bendruomenės narius dominantys klausimai

„Kavos popietės“ dalyviai V. Mikalauskiui uždavė nemažai juos dominančių klausimų.

Ką daro žmogus, sergantis depresija?

„Yra du priešingi poliai – vienu atveju žmogus nieko nedaro, būna labai apatiškas, kitu  atveju būna labai aktyvus – prisidaro įvairių aferų, turi daug energijos. Labai sunku nustatyti švytuoklę nuo manijos iki depresijos. Kiti žmonės  dėl savo ligos gali graužti aplinkinius, įsivaizduoja, kad mirtinai serga. Specialistai tokiems ligoniams nepataria apsiriboti vienatve, o užsiimti prasminga veikla, sportu. Labai svarbu ir dieta – valgyti veršieną, kalakutieną – produktus, turinčius mažą cholesterolio kiekį“,- atsakė svečias.

Ar sergant depresija auga svoris?

„Nuo kai kurių vaistų svoris auga, o jeigu nenaudoji vaistų, neauga. Kai kam svoris gali kristi“,- atsakė svečias.

Ar pasveikstama nuo depresijos?

„Vieni ligoniai atsigauna, kitiems labai patogu sirgti, nes sulaukia dėmesio, paguodos, pildomi jų norai“,- į klausimą atsakė V. Mikalauskis.
„Susidaro nuomonė, kad depresija serga žmonės, nesulaukiantys dėmesio“,- svečiui paantrino bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius.

„Depresiją gydo bet koks bendravimas – žmogus yra visuomeninis gyvūnas, vienatvėje ilgai neišgyventų“,- su pirmininko nuomone sutiko svečias.

Ar atsargų kaupimas yra depresijos požymis?

Pasak pašnekovo, yra žmonių, kaupiančių atsargas, tačiau tai ne depresijos požymis, taip dažnai elgiasi žmonės, patyrę pokario laikais nepriteklių. „Atsargų kaupimas gali būti ir pavojingas.   Radviliškyje taip pat yra tokių žmonių, kurie savo butuose paliko tik praėjimus, visas butas užkrautas atsargomis. Gyveno toks žmogus, kuris, patyręs karo metų nepriteklių, kaupė druską cukrų. Per ilgą laiką susikaupė  1,5 tonos druskos, tiek pat ir cukraus. Visas atsargas jis laikė namo palėpėje. Atsitiko taip, kad palijus lietui atsargos sudrėko ir  įlūžo“,- pasakojo svečias.

Ar tamsos bijojimas – depresijos požymis?

„Tamsoje žmogui visada būna baugu. Pabandykite vienas miške pabūti per naktį – jokio džiaugsmo nepatirtumėte. Net pasiėmęs prožektorių jaukiai nesijauti. Taip pat  yra žmonių, kurie  negali pakęsti saulės. Pasitaiko, kad žmogus neranda sau vietos – tai vadinama nerimo depresijos sutrikimu“- į klausimą atsakė V. Mikalauskis.

Apie priklausomybę nuo raminamųjų vaistų

„Karantino metu buvo uždarytos gydymo įstaigos, žmonės  negalėjo patekti pas gydytojus, išsirašyti vaistų. Ar šiuo laikotarpiu  pamažėjo radviliškiečių,  priklausomų nuo raminamųjų vaistų?“,- pasiteiravo bendruomenės pirmininkas  G. Lipnevičius.

„Neseniai pasirodė nauja epidemija, vadinamieji  „proškininkai“- nuo raminamųjų vaistų priklausomi asmenys. Raminamuosius vaistus galima vartoti labai retai, tai legalūs narkotikai.  Tačiau  yra žmonių, kurie juos vartoja metų metais, be vaistų negali gyventi.  Jeigu per metus į Psichikos sveikatos centrą ateina 10 tūkst. ligonių, 3 tūkst. iš jų –  „proškininkai“,- nelinksmą situaciją apie vis didėjantį priklausomų nuo raminamųjų vaistų žmonių skaičių apibūdino V. Mikalauskis.

Popietės dalyviai pasiteiravo, kaip šią priklausomybę reikėtų gydyti. 

„Reikia mažinti raminamųjų vaistų dozę, palaipsniui  pereiti prie vadinamųjų legalių preparatų, parduodamų be receptų. Nerimą, nemigą  žurnalistas H. Vaitiekūnas  pataria   gydyti raudonu vynu – išgerti „Kagoro“ 60 gramų prieš miegą.

Psichikos sveikatos centro  socialiniam darbuotojui, žurnalistui V. Mikalauskiui už įdomų pasakojimą bei patarimus bendruomenės nariai padėkojo gausiais  aplodismentais.

Po paskaitos „Radviliškio krašto bendruomenės“ nariai aptarė būsimas keliones bei  veiklas. Senjorų vadovė R. Radavičienė  pateikė bendruomenės aktyvo veiklos ataskaitą, iš kurios matyti, kad  ši bendruomenė tikrai labai veikli: 2018 m. buvo organizuota 50 popiečių, 2 šventės, 28 kelionės, labdara išvežta į 89 kaimus;  2019  m. organizuotos 48 popietės, 28 kelionės, labdara išvežta į daugiau nei 50 kaimų. Šiais metais dėl koronaviruso pandemijos karantino bendruomenės veikla buvo sustojusi – iki šiol organizuota  12 popiečių, viena kelionė.

Už sutvarkytą salę bendruomenės nariai dėkingi I. Pankrašovienei ir J. Bagdžiūnienei, G. Chodosovskajai.

Kita „Kavos popietė“ vyks liepos 13 d., planuojamas susitikimas su medikais.

„Radviliškio krašto“  informacija



Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019