Prireikus traukiniu Vilnius–Klaipėda smagiai riedame iš sostinės į Klaipėdą ir atvirkščiai. Dabar net sunku įsivaizduoti, kad iki XX a. ketvirtojo dešimtmečio pradžios šiuo geležiniu keliu nebuvo įmanoma vykti, nes didelė dalis jo tiesiog neegzistavo.
1919 m. susikūrusi Lietuvos valstybė neturėjo nei Vilniaus krašto su istorine sostine, nei Klaipėdos krašto su uostu, gyvybiškai reikalingu šalies ūkiui. Pasižymėjęs ryžtingumu, Respublikos ministras pirmininkas Ernestas Galvanauskas 1922 m. lapkričio 20 d. sukvietė slaptą vyriausybės posėdį Klaipėdos problemai spręsti. Visą naktį posėdžiavusi vyriausybė pritarė drąsiai idėjai – kraštą, atskirtą nuo PPK pralaimėjusios Vokietijos ir tuo metu valdomą prancūzų, prijungti jėga imituojant Mažosios Lietuvos lietuvių sukilimą. „Sukilimui“ įvykdyti civiliais drabužiais apvilkti kariai ir šauliai su vokiškais ginklais sėdo į traukinį ir išvažiavo į Kretingą. Kadangi nuvažiuoti taip, kaip dabar, nebuvo galima, teko vykti per Mažeikius į Latvijos Priekulę, o paskui per Skuodą pasiekti Kretingą. Dėl to vos nežlugo planuotas „sukilimas“, nes latviai, nesuprasdami, kas vyksta, Priekulės geležinkelio stotyje lietuvių nenorėjo praleisti. Tik „sukilimo“ vado Jono Polovinsko-Budrio gudrybė padėjo. Jis paaiškino, kad traukiniu važiuoja darbininkai Šventosios uosto statyti…
1923 m. vasario mėn. prijungus Klaipėdą, iškart susirūpinta geležinkelio linijos Kužiai (netoli Šiaulių)–Kretinga tiesimu. Gavus paskolą iš Britanijos, darbai nuo Kužių prasidėjo 1924 m. rugsėjį ir 1926 m. gegužės 7 d. Kužių–Telšių ruožas buvo baigtas. Į naująją Žemaitijos sostinę, sujungdamas ją su laikinąja sostine Kaunu, ir apskritai Europa, atpuškavo pirmasis traukinys. Antroji, ilgesnė, geležinkelio linijos Kužiai–Kretinga dalis (Telšiai–Kretinga) nutiesta vėliau – 1930-1932 m. Kretingoje ji sujungta su dar XIX a. pabaigoje nutiestu vokišku geležinkeliu, nuo 1932 m. leidusiu pasiekti Klaipėdą.
Kadangi geležinkelio linija kirto upes ir upelius, teko pastatyti daug tiltų, kurių didžiausi – Kūlupėnų (113 m ilgio, Ubiškės–Vainočių (90 m.) ir Pavenčių (75 m).
Nutiesus naują liniją, kelias iš Kauno į Klaipėdą sutrumpėjo 60 km. Atsivėrė plačios ekonominės galimybės, kelionę traukiniu prie jūros labai pamėgo prezidentas Antanas Smetona.
Be plačiojo geležinkelio linijų Lietuvoje buvo ir nemažai siaurojo, kurias tiesti pradėta dar carų laikais. Darbai išplėsti vokiečių Pirmojo pasaulinio karo metu.
Jonas Sireika
Šiaulių geležinkelio muziejus.
