Skyrybos, ginčai dėl vaikų ar net tėvystės pripažinimo – visa tai kelia ne tik stiprias emocijas, bet ir painias teisines situacijas. Vis daugiau žmonių Lietuvoje kreipiasi į teismus dėl šeimos konfliktų, tačiau dalis jų net nežino, kad kai kuriais atvejais tokie ginčai negali būti nagrinėjami tol, kol nepasinaudota privalomąja mediacija.
„Tai nėra pasirinkimas, tai – įstatymu numatyta pareiga. Kreipimasis į teismą šeimos ginčo atveju be mediacijos gali baigtis tuo, kad ieškinys net nebus priimtas. Viskas bus atidėta iki tol, kol bus įvykdyta įstatymuose numatyta procedūra“ – sako Renata Cibulskienė, advokatų kontoros COBALT vadovaujanti teisininkė Renata Cibulskienė.
Privalomas žingsnis prieš teisminį procesą
Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymas numato privalomą ikiteisminę ginčų sprendimo tvarką, kitaip tariant, privalomąją mediaciją iki bylai patenkant į teismą. Tai reiškia, kad prieš pateikiant ieškinį, būtina dokumentu patvirtinti, jog buvo bandyta susitarti taikiai.
„Įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatytas privalomas išankstinis ginčų sprendimas ne teismine tvarka. Tai reiškia, kad jei asmuo, kuris kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinės tvarkos, o dar galima ja pasinaudoti – teismas atsisako priimti ieškinį“, – paaiškina R. Cibulskienė.
Svarbu suprasti, kad toks sprendimas nėra bylos atmetimas iš esmės. Tai tik formalus sustabdymas, kol ginčo šalys atliks privalomą žingsnį – mediaciją. Po jos suinteresuotas asmuo gali pakartotinai kreiptis į teismą ta pačia tvarka.
Privalomoji mediacija taikoma šeimos bylose, kai santuoka išyra dėl abiejų vieno iš sutuoktinių kaltės, santuokos pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium, tėvystės ar motinystės nustatymo ar nuginčijimo. Taip pat – kai kyla nesutarimų dėl vaikų: jų gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo su vienu iš tėvų.
Kada mediacija netaikoma?
Nepaisant to, kad mediacija daugeliu atvejų yra privaloma, įstatymas numato aiškias išimtis. Viena iš svarbiausių – smurtas artimoje aplinkoje, pabrėžia R. Cibulskienė:
„Tai reiškia, kad jeigu vaiko mama kreipiasi į teismą dėl išlaikymo iš tėvo, kuris anksčiau smurtavo prieš ją ar vaiką, mediacijos atlikti nereikės. Apsauga nuo pakartotinio kontakto tokiuose atvejuose laikoma svarbesne nei bandymas susitarti“.
Mediacija taip pat nėra privaloma, jei šalių ginčas išsprendžiamas taikiu susitarimu – tai galioja tiek susituokusiems, tiek nesusituokusiems tėvams. Pavyzdžiui, jei santuoka nutraukiama abiems pusėms bendrai nutarus, o šalys yra iš anksto pasirašiusios susitarimus dėl vaikų ar turto – mediacija netaikoma, nes byla nėra sprendžiama ginčo teisena.
Kita svarbi riba – kai ginčas, nors ir vyksta tarp buvusių partnerių ar sutuoktinių, nėra šeimos teisinio pobūdžio. „Pavyzdžiui, reikalavimas grąžinti iš kito tėvo nepagrįstai per daug išieškotą išlaikymui skirtą lėšų sumą – tai ne išlaikymo ginčas, o grynai finansinis klausimas. Todėl tokiam ginčui privaloma mediacija netaikoma“, – priduria advokatė.
Mediacijos pažyma – dokumentas, be kurio byla nejudės
Net jei mediacija neįvyko dėl vienos šalies atsisakymo ar vengimo dalyvauti, mediatorius vis tiek gali išduoti pažymą, patvirtinančią, kad įstatymo reikalavimai buvo įvykdyti. „Jei viena iš šalių atsisako dalyvauti ar nereaguoja, mediatorius vis tiek gali išduoti pažymą apie įstatymo reikalavimo įvykdymą“, – pabrėžia teisininkė.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad mediacijos metu šalys turi aptartivisus šeimosginčo klausimus ir vienas kitam reiškiamus reikalavimus– kitaip teismas jų nenagrinės. Pasitaiko atvejų, kaipažymoje pateikiama per mažai informacijos apie ginčo esmę. „Mediacijos pažymoje turi būti aiškiai įvardinti visi klausimai, dėl kurių vyko ginčas. Jei kažko neaptarėte, pavyzdžiui, aptarėte išlaikymo vaikams dydį, bet nenagrinėjote išlaikymo įsiskolinimo, – teismas tokio reikalavimo, kaip išlaikymo įsiskolinimo priteisimas, tiesiog nenagrinės“, – įspėja teisininkė R. Cibulskienė.
Nors įstatymai nenumato tikslaus mediacijos pažymos galiojimo termino, nereikėtų manyti, kad ji galioja neribotai. Teismai vertina realias aplinkybes, ir jei nuo pažymos išdavimo iki kreipimosi į teismą dienos praeina daug laiko, gali būti reikalaujama mediaciją kartoti. „Teismai vertina faktines aplinkybes. Jei nuo pažymos išdavimo praėjo daug laiko ir yra tikimybė kad šalys gali išspręsti ginčą taikiai, gali būti nuspręsta, kad reikia kartoti mediaciją“, – sako R. Cibulskienė.
Urtė Jarmalaitė,
Komunikacijos agentūra „23:45 agency”