Socialiniai tinklai

Aktualijos

Janina Stanionienė – mokslų daktarė iš Baisogalos

Avatar

Paskelbta

data

Janina Domaševičiūtė -Stanionienė gimė 1917 metų sausio 3d. Prasčiūnų kaime, Baisogalos valsčiuje, Panevėžio apskrityje, mirė 1994 metų gegužės 2 d. Kaune. Šeimoje augo penki vaikai: trys seserys ir du broliai. Janina buvo vyriausias vaikas šeimoje. Vienas brolis mirė dar jai besimokant gimnazijoje. Jos tėvai buvo silpnos sveikatos, tėtis tuojau po vedybų neteko kojos. Gyvenimo sąlygos nuo pat vaikystės buvo sunkios, todėl nuo trejų metų amžiaus Janiną augino jos seneliai, motinos tėvai, gyvenę Baisogalos miestelyje.

1928 metais J. Domaševičiūtė baigė Baisogalos pradinę mokyklą  gyvendamas pas senelius. Tų pačių metų rudenį  ji išvyko gyventi į Kauną, pas mamos seserį, kuri sudarė jai sąlygas mokytis gimnazijoje. 1936 metais Janina baigė Kauno. Šv Kazimiero seserų kongregacijos mergaičių gimnaziją (dabar Kauno „Saulės“ gimnazija). Tais pačiais metais įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto Odontologijos skyrių, kurį baigė 1940 metais.

J. Domaševičiūtė buvo neturtinga, pragyvenimui trūko lėšų ,todėl 1940 metų spalio mėnesį įsidarbino Kauno universiteto Medicinos fakulteto Stomatologijos ir deniatrijos katedroje medicinos seserimi. Dirbdama katedroje, ji rengėsi valstybiniams egzaminams, kuriuos išlaikiusi, 1941 metų vasario 26 d. gavo dantų gydytojos diplomą,o gruodžio mėnesį pradėjo dirbti Stomatologijos ir dentiatrijos katedroje preparatore.

Vokiečių okupacijos metais J. Domaševičiūtė buvo atleista iš universiteto ir dirbo dantų gydytoja Kauno miesto trečiojoje bei kalėjimo poliklinikose, vienerius metus vertėsi privačia praktika. 1944metais Janina perlaikė kai kuriuos valstybinius egzaminus ir gavo gydytojos stomatologės diplomą.

Tais pačiais metais ji grįžo į Kauno valstybinį universitetą ir dirbo Stomatologijos katedros Chirurgijos skyriuje asistente, o nuo 1946 metų rektoriaus įsakymu buvo perkelta į terapinės stomatologijos sektorių.

Dirbdama asistente, J. Domaševičiūtė vedė praktikos darbus studentams, skaitė terapinės stomatologijos disciplinos paskaitas. 1946 metais Janina ištekėjo už gydytojo Stasio Stanionio, o 1950 metais jiems gimė duktė Raimonda.

J. Stanionienė buvo pareiginga ir darbšti dėstytoja, gera specialistė, ypač domėjosi viršūninių periodontitų gydymu, atokiaisiais gydymo rezultatais – tai paskatino ją rašyti mokslinius straipsnius bei stoti į aspirantūrą. 1957-1958 metais ji mokėsi vienmetėje aspirantūroje. Jos vadovu buvo paskirtas prof. I. Lukomskis.

Baigusi aspirantūrą 1958 metų gruodžio 26 d. J. Stanionienė sėkmingai apgynė medicinos mokslų kandidatės disertaciją tema „Vienasensinio lėtinio periodontito (pericementito)gydymo klausimu“. Tais pačiais metais, rugsėjo 5d., ji konkurso tvarka buvo išrinkta Kauno valstybinio medicinos instituto Terapinės stomatologijos katedros vedėja. 1959 metais prie Terapinės stomatologijos katedros buvo prijungtas Ortopedinės stomatologijos skyrius ir įsteigta Terapinės-ortopedinės stomatologijos katedra, kuriai J. Stanionienė vadovavo iki 1971metų.

1960 metų gegužės 27 d. Mokslo taryba išrinko J. Stanionienę eiti docentės pareigas Terapinės-ortopedinės stomatologijos katedroje. Aukščiausia atestacinė komisija mokslinį docentės vardą patvirtino 1961metais. Docentė Janina Stanionienė buvo kruopšti ir išradinga specialistė. Ji parašė daugiau kaip 30 mokslinių straipsnių gydomojo darbo klausimais. Kai kurie jos mokslinio-tiriamojo darbo rezultatai buvo įdiegti beveik visose Lietuvos gydymo įstaigose. Kaip gydytoja stomatologė yra suteikusi kvalifikuotą medicininę pagalbą daugybei žmonių. Kauno medicinos institute doc. J. Stanionienė dirbo 37 metus ir parengė daugiau kaip tūkstantį jaunų gabių gydytojų stomatologų. Ji skaitė terapinės stomatologijos paskaitų kursą,vedė praktikos darbus vyresnių kursų studentams, parengė daug vaizdinių priemonių su bendraautoriais parašė  tris  metodinius leidinius studentams. Jos pastangų dėka 1965 metrais buvo išleistas prof. I. Lukomskio Terapinės stomatologijos vadovėlis lietuvių kalba.

Doc. J. Stanionienė per visą gyvenimą aktyviai dalyvavo stomatologų visuomeninėje veikloje. Ji buvo Respublikinės stomatologų mokslinės draugijos valdybos narė ir Kauno miesto bei zonos stomatologų mokslinės draugijos valdybos pirmininkė. Daugelį metų ji dalyvavo Respublikinės gydytojų stomatologų atestacinės komisijos veikloje. Už nuoširdų darbą rengiant gydytojus atestacijai ji buvo gavusi sveikatos apsaugos ministro V. Kleizos padėką. Už gerą darbą ji ne kartą gavo Kauno medicinos instituto rektoriaus padėkas. 1976 metais apdovanota Sveikatos apsaugos žymūno ženklu ir buvo pristatyta kandidate nusipelniusio gydytojo stomatologo Garbės vardui gauti.

Doc. J. Stanionienė buvo gera pedagogė, aukščiausios kvalifikacijos gydytoja stomatologė, todėl turėjo didelį autoritetą tarp gydytojų stomatologų. Ji buvo nepaprastai kukli, rami, visada taktiška, už tai ją mėgo kolegos, dėstytojai, studentai. Pedagoginį darbą baigė ir išėjo į pensiją 1981 metais.
Doc. J. Stanionienės vyras gyd. S. Stanionis buvo ilgametis Kauno miesto Raudonojo Kryžiaus ligoninės vyriausiasis gydytojas. Jų dukra Raimonda Stanionytė baigė Kauno medicinos institutą ir tapo gydytoja. Docentė susilaukė anūkės Vitutės, kurią nepaprastai mylėjo.  

Išėjusi į pensiją doc. J. Stanionienė kartais talkindavo dirbdama katedroje mėnesį – kitą, gyveno labai gražioje Kauno Žaliakalnio vietoje, kur jos gyvenimas ir užgeso. Palaidota Kauno miesto Petrašiūnų kapinėse.

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Antrajame mero rinkimų ture konservatoriai susikaus su „žaliaisiais“

Avatar

Paskelbta

data

Balandžio 11 d. įvyko Radviliškio rajono savivaldybės mero rinkimų pirmasis turas. Jame dalyvavo 7 kandidatai. Į antrą rinkimų turą pateko savivaldybės administracijos direktorė, Moteris – Saulė Jolanta Margaitienė bei savivaldybės Turizmo ir paveldosaugos poskyrio vedėjas, buvęs meras Vytautas Simelis.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (konservatorių) kandidatė Jolanta Margaitienė surinko 30,66 proc. visų rinkimuose balsavusių rajono gyventojų balsų, o V. Simelis, rinkimuose dalyvaujantis su Lietuvos žaliųjų partija, surinko 22,30 proc. visų rinkimuose balsavusiųjų rajono gyventojų balsų.

Apie praėjusius rinkimus bei kandidatus:

Jolanta Margaitienė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (konservatorių) partijos kandidatė

Į antrą turą patekusi kandidatė  J.Margaitienė  priklauso  konservatorių partijai, kurios nariai rajone pagarsėjo, kai kartu su meru A.Čepononiu buvo teisiami dėl korupcijos net aštuonerius metus…  J. Margaitienė  rinkimų metu stengėsi pelnyti rinkėjų palankumą rajono seniūnijose dalindama saldainius ir zefyrus su pasibaigusiu galiojimo terminu bei lakstydama po įvairias statybvietes – neva apžiūrėti objektų. Ši konservatorė  rajono gyventojams žinoma kaip uoli buvusio mero A. Čepononio įsakymų vykdytoja. Kad J. Margaitienė neturi lyderio savybių bei savo, kaip merės, veiklos strategijos, radviliškiečiai galėjo įsitikinti debatų metu – ji lyg užsukta vis kartojo „Tęsiu Antano pradėtus darbus“. Ir tęsia – įsigijo butus Vilniuje ir Palangoje, visai kaip anksčiau Antanas.

Beje, J. Margaitienė jau du kartus buvo išrinkta į Tarybą, tačiau atsisakė Tarybos nario mandato – apgavo savo rinkėjus. Konservatoriams A.Čepononiui bei J.Margaitienei valdant Radviliškio savivaldybę, rajonas nusirito beveik į paskutinę vietą pagal atlyginimų vidurkį, lyginant su kitomis 59  Lietuvos savivaldybėmis.

Vytautas Simelis, Lietuvos Žaliųjų partijos kandidatas

Į antrą turą taip pat pateko V. Simelis, kurį daugelis rajono gyventojų prisimena kaip buvusį merą, tad patirties, kaip vadovauti rajonui, šis kandidatas turi. V. Simelis rinkimuose į mero postą dalyvavo su Lietuvos žaliųjų partija, nors daugelį metų buvo socialdemokratų partijos narys – kaip sakoma, iš raudono tapo žaliu. Kadangi ši mero kadencija bus trumpesnė, truks tik dvejus metus, belieka tikėtis, jog išrinktas meru V. Simelis gal ir nepakels rajono iš bedugnės, tačiau ir jam nepakenks.

Kazimieras Račkauskis, Socialdemokratų partijos kandidatas

Rinkimų  metu bene daugiausia plakatų bei skrajučių buvo su K. Račkauskio atvaizdu, sukurtas net filmukas, tačiau tai jam  nepadėjo net patekti į antrą turą. Tai ambicingas, pasipūtęs politikas, savo oponentams dažnai rašantis labai piktus laiškus. K. Račkauskis rajone žinomas kaip posėdžius praleidinėjantis politikas bei kaip Kontrolės komiteto neveiklus pirmininkas. Tiesa, K. Račkauskis siūlė atidaryti Vaikų ligų skyrių, kurį  konservatoriai ir  jo bendrapartiečiai socialdemokratai prieš kelerius metus  uždarė.

Tai jau treti  iš eilės šio kandidato pralaimėti rinkimai, kai jis antrame ture pralaimėjo konservatorių kandidatui, o paskutinius du  kartus – Seimo nario  ir mero rinkimuose –  net  nepateko į antrą turą. Radviliškio skyriaus socialdemokratų partijos nariai kalba, jog dėl prastų rezultatų rinkimuose, K. Račkauskis gali netekti ir Socialdemokratų partijos Radviliškio rajono skyriaus pirmininko pareigų.

K. Račkauskis sulaukė 17,14 proc. rinkėjų palaikymo.

Gediminas Lipnevičius, nepartinis

Vienintelis rinkimuose dalyvavęs nepartinis G. Lipnevičius pirmajame  ture surinko balsų tiek, kiek dvi parlamentinės partijos – „valstiečiai“ ir liberalai ar Darbo partija kartu sudėjus. Prieš dvejus metus pirmą kartą dalyvavęs mero rinkimuose šis kandidatas sulaukė 10,9 proc. balsų, o šį kartą gerokai daugiau – net 12,86 proc. balsų  nuo visų atėjusiųjų į rinkimus.

Kaip niekas kitas G. Lipnevičius  sulaukė  trukdymų, apie jį buvo aktyviai skleidžiama dezinformacija. Šie rinkimai, daugelio radviliškiečių nuomone, nebuvo švarūs. Rinkimų komisija elgėsi tendencingai, atokiai nuo balsavimo apylinkių gyvenantiems piliečiams nebuvo sudaryta galimybė atiduoti savo balsą. Todėl dalyvavusių rinkimuose kraštiečių šiemet buvo kaip niekad mažai. Visa tai tarnavo sisteminių partijų atstovams. Nepartinis Tarybos narys G. Lipnevičius pasiryžęs toliau dirbti Radviliškio krašto žmonėms ir tęsti savo pradėtus darbus bei duotus pažadus būdamas  Radviliškio rajono gyventojų  atstovu Radviliškio rajono savivaldybės taryboje.  

Aurimas Gaidžiūnas, Lietuvos valstiečių ir Žaliųjų sąjungos kandidatas

„Valstietis“ A. Gaidžiūnas pirmajame rinkimų ture į Radviliškio rajono savivaldybės merus liko penktas – nepadėjo net darbo Seime patirtis. Ką ir bekalbėti, kai už Baisogaloje gyvenantį kandidatą aktyviai nebalsavo net patys baisogaliai. Kalbama, jog dėl tokio skaudaus pralaimėjimo rinkimuose A. Gaidžiūnas gali netekti ir skyriaus pirmininko posto. Beje, ketverius metus sėdėjęs Seime, A. Gaidžiūnas ne kartą pašieptas LNK KK2 laidoje, o rajone išgarsėjo ne aktyvumu kaip Seimo narys, o tuo, kad įsigijo itin prabangų BMW automobilį beveik už 100  tūkst. eurų, kuriuo sugebėjo  numušti  net dvi stirnas. Labiausiai nustebino  šio kandidato kolega „valstietis“  M. Pauliukas, einantis mero pareigas, kuris labai  nenoriai agitavo už savo bendrapartietį.

A. Gaidžiūnas surinko 10,11 proc. rinkėjų balsų.

Mantas Reutas, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidatas

Priešpaskutinis  liko M. Reutas, kuris  rinkimų į merus kampanijos metu taip pat norėjo būti matomas bei žinomas, tačiau radviliškiečiai vis tiek vieni kitų klausinėjo „Kas tas Mantas Reutas?“ Šiam jaunam politikui dar trūksta patirties susiremti su patyrusiais kandidatais. Gal jaunam kandidatui koją pakišo ir tai, kad jis yra  liberalų partijos, kurios idėjos daugeliui piliečių svetimos dėl požiūrio į šeimą ir homoseksualias santuokas, atstovas.

M. Reutas surinko tik 3,23 proc. rinkėjų balsų.

Jurgis Baublys, Darbo partijos kandidatas

Kaip ir buvo galima tikėtis, paskutiniu rinkimuose  liko Darbo partijos Radviliškio skyriaus pirmininkas Jurgis Baublys. J. Baublys jau ne pirmą kadenciją dirba savivaldybės Taryboje ir posėdžiuose dažniausiai tyli. Tiesa, pasisako, kai sprendimai liečia jo, kaip verslininko, interesus, o šio kandidato pagyvėjimas posėdžiuose pasimatė prieš savivaldybės mero rinkimus – ir jis panoro būti žinomas.

J. Baublys surinko 3,03 proc. rinkėjų balsų.

Balandžio 25 d. antrame rinkimų ture susikaus buvęs meras, „žaliasis“ Vytautas Simelis ir administracijos direktorė, konservatorė Moteris – Saulė Jolanta Margaitienė.

„Radviliškio krašto“ informacija


Skaityti daugiau

Aktualijos

Žmonių gyvenimą pakeitusi pandemija koregavo ir kriminogeninę situaciją

Avatar

Paskelbta

data

Pandeminiu laikotarpiu policijos pareigūnams buvo deleguota daug papildomų funkcijų, tarp kurių – įvairių Lietuvos vyriausybės sprendimų vykdymas, organizuojant kontrolės priemones karantino situacijai valdyti. Tam teko skirti nemažai tarnybos laiko ir buvo baiminamasi, ar užteks žmogiškųjų išteklių tiesioginėms savo uždaviniams vykdyti – operatyviai reaguoti į iškvietimus, užtikrinti viešąją tvarką ir nusikalstamų veikų tyrimą,  šalinti nusikalstamas veikas įtakojančius rizikos veiksnius. Šiaulių apskrities  policijos  kolektyvui tai pavyko. Suokalbininkas šioje situacijoje buvo ir pati pandemija bei su ja susijęs visuomenės gyvenimas karantino sąlygomis.

Pagrindinė žinutė gyventojams – nusikalstamumas  sumažėjo

Pirmojo ketvirčio rodikliai byloja, kad kriminogeninė situacija tiek šalyje, tiek Šiaulių apskrityje keitėsi į gerąją pusę. Šiaulių apskrities policijos kolektyvą džiugina šio laikotarpio  nusikalstamumo rodikliai su minuso ženklu.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, Šiaulių apskrityje nusikalstamų veikų skaičius sumažėjo 21 proc. ir jų buvo užfiksuota 787. Trečdaliu sumažėjo nusikalstamų veikų, padarytų viešosiose vietose, tarp jų ir gatvėse. Mažiausiai nusikalstamų veikų viešosiose vietose užfiksuota Joniškio (4), Pakruojo (6) ir Raseinių (8) rajonuose.

Ikiteisminių tyrimų dėl viešosios tvarkos pažeidimų aptarnaujamoje teritorijoje  sumažėjo nuo pernai buvusių 33 iki 13, vagysčių – nuo 173 iki 91. Tokiuose rajonuose, kaip Pakruojo ir Raseinių, šių nusikalstamų veikų sumažėjo keturis kartusi, Joniškio rajone  – tris kartus. Mažiau buvo pavogta transporto priemonių, mažiau įsibrauta į gyvenamąsias patalpas. Turto sunaikinimo atvejų apskrityje šiemet registruota 22, kai per praėjusių metų pirmąjį ketvirtį jų buvo 42.

Bendras nusikalstamų veikų skaičius turi tendenciją mažėti, tačiau sunkių ir labai sunkių nusikaltimų skaičius bei jų lyginamasis svoris bendroje nusikalstamumo statistikoje didėja. Šios kategorijos nusikaltimų per  pirmąjį ketvirtį registruota 48 (pernai per tą laikotarpį – 42) ir jų lyginamasis svoris išaugo nuo 4,2 proc. iki 6 proc. Nužudymų užregistruota 4 (pernai – 2), sunkių sveikatos sutrikdymų – 3 (pernai – 1), plėšimų 8 (pernai -6). Tačiau  sunkių nusikaltimų šiemet daugiau ir atskleista. Bendru nusikalstamų veikų atskleidimo rodikliu Šiaulių apskrities policijos komisariatas pirmauja tarp didžiųjų  šalies apskričių komisariatų.  Kolektyvas atskleidė 86,6 proc. visų registuotų nusikalstamų veikų. O Telšių apskrities policijos kolektyvas, su kuriuo nuo rudens Šiaulių AVPK dirba eksperimento sąlygomis, kaip vienas administracinis vienetas, pasiekė net 97 proc. nusikalstamų veikų atskleidimo rodiklį. Geriausiais nusikalstamų veikų ištyrimo rodikliais Šiaulių AVPK gali pasigirti Šiaulių miesto ir rajono PK kolektyvas, atskleidęs 91 proc. nusikalstamų veikų, ir Joniškio PK kolektyvas, pasiekęs 94.6 proc.  nusikalstamų veikų atskleidimo rodiklį. Atskleistų nusikalstamų veikų analizė rodo, kad sumažėjo nusikalstamumo keliu pasukančių nepilnamečių skaičius. 2020 m. 1 ketv. jie įvykdė 70 nusikalstamų veikų, šiais  metais – 41.  Anksčiau teistų asmenų ir girtų asmenų padarytų nusikaltimų skaičius taip pat sumažėjo, tik padaugėjo nusikalstamų veikų, kurias įvykdė asmenys, apsvaigę nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

Kadangi karantino sąlygomis prekyba didžiule dalimi persikėlė į interneto erdvę, tai šių metų pirmą ketvirtį buvo stebimas sukčiavimo atvejų (2020 m. 1 ketv. – 33, 2021 m. 1 ketv. – 41) dažnėjimas. 

Šiaulių apskrities policijos pareigūnai per 1 ketv. ieškojo 63 dingusių be žinios žmonių. 78 proc. jų surasta, kitų paieška tebetęsiama. Šiaulių miesto ir rajono PK ieškojo 34 asmenų (surasta 28), Radviliškio PK – 12 (surasta 12), Raseinių r. PK – 8 (surasta 5), Pakruojo PK -3 (surastas 1), Joniškio r. PK – 1 (surastas 1).

Eismo dalyviai buvo atsargesni ar tiesiog mažiau keliavo?

Optimistinė avaringumo statistika  Šiaulių apskrities policijos aptarnaujamos teritorijos keliuose pasiekta intensyvia policijos pareigūnų kontrole. Ribojant judėjimą tarp savivaldybių, natūraliai sumažėjo ir eismo dalyvių. O išvykusiuosius į kelionę  drausmino žinia apie padidintų pareigūnų pajėgų budėjimą keliuose. 

Per 1 šių metų ketvirtį įskaitinių eismo įvykių (kuriuose sužaloti ar žuvo žmonės) sumažėjo daugiau, negu per pusę (2020 m. 1 ketv. – 68, 2021 m. 1 ketv. – 27).

                               2020 m. 1 ketv.                                        2021 m. 1 ketv.                                       

Šiauliuose                                    34                                                             12

Radviliškio rajone 13                                                             5

Šiaulių rajone                               10                                                             3

Raseinių rajone       7                                                               3

Joniškio rajone       3                                                               0

Tik  Pakruojo rajone stebimas įskaitinių eismo įvykių augimas (2020 m. 1 ketv. – 1, 2021 m. 1 ketv. – 4).

Žuvusiųjų eismo įvykiuose sumažėjo nuo pernai buvusių 3 iki 1 šiemet (mirtis eismo įvykyje fiksuota Šiaulių rajone), sužalotųjų – nuo 81 iki  31. Sumažėjo ir įskaitinių eismo įvykių dėl neblaivių vairuotojų kaltės: 2020 m. 1 ketv. – 5, 2021 m. 1 ketv. – 2. Abu girtų asmenų sukelti eismo įvykiai fiksuoti Pakruojo rajone.

Šiaulių apskrities keliuose pareigūnai per šių metų 1 ketv. sulaikė 196 neblaivius vairuotojus, kurių 58-iems buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, nes jų girtumas siekė per 1,5 prom. Vidutinio ir sunkaus girtumo vairuotojų daugiausia sulaikyta Šiaulių mieste ir rajone (22), Raseinių rajone (13) ir Radviliškio rajone (11), mažiau – Joniškio rajone (6) ir Pakruojo rajone (5).

Kritika – grūdina, o padėka – motyvuoja

Policijos pareigūnai džiaugiasi vis daugiau pilietiškėjančia visuomene. Nuolat jaučiamas jos palaikymas  ir pagalba, dalinantis savo pastebėjimais apie jų aplinkoje vykstančius abejotinus procesus, teisės ir saugaus eismo pažeidimus. Visuomenės pastabumas padeda policijai, ieškant nusikalstama veika įtariamų asmenų. Pareigūnai dėkingi visiems, kurie aktyviais savo veiksmais įsitraukia į dingusiųjų be žinios paiešką.  Tik tarpusavio supratimas ir bendradarbiavimas  sudaro terpę saugios aplinkos kūrimui. Kritinės gyventojų pastabos policijos kolektyvą grūdina ir priverčia keistis, o padėkos, kurių irgi netrūksta, motyvuoja dirbti.

                      Atstovė spaudai Gailutė Smagriūnienė

Skaityti daugiau

Skaitomiausi