Išdarkyta gimtoji kalba. Kaip balsavo Radviliškio krašte rinktas Seimo narys A. Čepononis?

Įstatymai yra tiesus kelias į valdžią. Šįkart valdantieji nekreipia dėmesio į lietuvių kalbos savitumą ir siūlo asmenvardžius rašyti lotyniškomis raidėmis. Būtent. Įteisinti tai, ko nėra lietuvių kalboje. Tai kodėl mes, pavyzdžiui, savo šalies nevadiname ,,litauen‘‘? Juk būtų ir europietiška, ir su lotyniškomis raidėmis? Taip ne tik kyla grėsmė lietuvių kalbai, taip galima tiesiog ją naikinti. Pabandykime šįkart panagrinėti situaciją Lietuvos piliečio akimis, o dar geriau lietuviškai kalbančio jos piliečio akimis.

Balsas už ką? Mūsų gerbiamas A. Čepononis, kuris ne kartą mynė teismų slenkstį, vis dėlto priklauso Tėvynės sąjungos Lietuvos krikščionių demokratų partijai, į kurią jį išrinko Radviliškio žmonės. Tačiau kieno jis pusėje? Ar įstatymas dėl asmenvardžių rašymo galutinai suskaldys Lietuvą? Juk vieni prieš, kiti už. Tačiau jau vien faktas, kad į lietuvių kalbą norima įtraukti tai, ko joje natūraliai nėra, reiškia ne tik grėsmę, tačiau ir abejonę pačiais Seimo nariais. Jie akivaizdžiai nori patikti Europai. Tai galbūt ir kalbą perimkime europietišką taip pat, kaip ir eurą, ją galime tiesiog įsivesti.

Vis dėlto, kai nėra ką rinkti, renkamės geresnį iš blogiausio? Negaliu, žinoma, kalbėti už visus žmones, tačiau turiu pripažinti, kad šis kandidatas buvo vienintelis iš tų, kuriuos rinkdami geriau pažinojome. Arba bent jau taip dauguma ir galvojo. Tačiau, kodėl valdžia, kuri turi, ne, net ne turi, o privalo, tokia jų pareiga, atstovauti visuomenei, kuri jį išrinko, vis dėlto pasuka egoistišku keliu ir nusprendžia taip, kaip visuomenė galbūt net nepritartų. Savo šalies piliečiai daug labiau jai atsidavę, to nepaneigsi, be to žino kalbos ir pilietybės vertę. Didžiuojasi ne tik savo kalba, bet ir vertybėmis. O Seimo nariai jų tiesiog paprasčiausiai nebeturi. Deja, bet pinigai, daugumai jų ir yra didžiausia jų vertybė. Ir, deja, mes turime tai suvokti.

Šis klausimas, beje, lenkų partijai, valdomai V. Tomaševskio, net nėra aktualus. Iš ko tai galime spręsti? Lenkų partijos pasisakymai, kad tai aktualiau lietuvaitėms, kurios ištekėjusios už užsieniečių, tiesiog kaip spjūvis į veidą. Be to, šis klausimas ilgą laiką tarsi buvo užšaldytas ir vis dėlto lenkų partija sprendimą sveikina jau vien dėl to, kad pavardė yra asmeninis žmogaus reikalas. Tačiau šis sprendimas prasilenkia su Konstitucija. Kodėl?  Nes Konstitucijoje šios raidės yra nelietuviškos ir lietuviškuose pasuose jų tiesiog negali būti. Taigi, Seimas ne tik neatsižvelgė į lietuvių kalbos niuansus, bet ir į Konstituciją.

Naikinti valstybingumą ir lietuvių kalbos savitumą vienu sprendimu gal ir nepavyks, tačiau tai tik ledkalnio viršūnė. Jei jau pradžia yra ir toliau stebėsime, kaip Seimo nariai kelia pavojų lietuviškumui. Nors lietuviškumui šis įstatymas nėra palankus, valdžia teigia, jog jis jau anksčiau turėjo būti priimtas ir tai tik laiko klausimas. Vadinasi, kada išnyks lietuvių kalba irgi tik laiko klausimas?

Bet faktai kalba patys už save. A. Čepononis vis dėlto pasirinko kitą barikadų pusę ir nusprendė neklausyti piliečių. Vardan jų gerovės įteisinti palengvinimą pasuose dėl pavardžių rašymo jam turbūt neatrodo svarbus ir reikšmingas lietuvių kalbai įvykis. Galbūt taip ir nėra, tačiau lietuvių kalba kalbantieji sutiks, kad tai kažkokia pajuoka. Apsimestinis rūpinimasis Seimo nariams, deja, bet yra įprastas.

 Visgi kas toliau? Ar lietuvių kalba pakis dėl paprasčiausio asmenvardžių lotyniškomis raidėmis parašymo pase? Tai galbūt teisinga užsieniečių atžvilgiu, bet argi taip jau labai pražūtinga lietuvių atžvilgiu? Vis dėlto nors tai mažas lašas vandenyne, tačiau lašas. O tai jau pradžia. Kadangi esame nedideli, turime kovoti už savitumą, ne tik dėl to, kad tai mūsų, bet ir dėl to, kad visa Europa iš to savitumo ir susideda. Jei norime būti europiečiais, pirmiausia turime suprasti, kad mūsų kalbos savitumas yra lygiai toks pat europietiškas, kaip ir kitų kalbų. Ir lotyniškų raidžių įteisinimas, pirmiausia galbūt pase, po to galbūt ir kalboje, pakeis mūsų pačių ne tik kalbą, tarimą ar vertybes, bet ir savitumą. Taigi, ar  išlaikysim savo kalbos savitumą, o gal  Seimo nariai prie lietuvių kalbos prijungs rusišką kirilicą, kinų ar arabų rašmenis?

Liveta Patapaitė

Total
23
Dalinasi
Related Posts