Katiną iškepė kažkoks kvailys.
Vandalas nubaustas.
Žinia pasklido vos ne po visą šalį,
nes su gyvūnais elgtis taip tikrai negalima.
Visai kas kita dėl ligonio sutraumuoto
Šventą Kalėdų naktį.
Ne miške, ne gatvėj, o provincijos
ligoninės palatoj.
Baisinga traumos pasekmė – mirtis.
Tai faktas.
Teisingumo „uniformos“ fakto nemato,
kaltų nemato…
„Užkonservuotos“ vietos „uniformų“ klanas
ir prokuroras ponas
ieškovui sukurpė tyrimo rezultato
feljetoną.
Šis feljetonas primena labiau Krylovo
pasakėčią „Vilkas ir ėriukas“.
Ieškovui brukama mintis suprast,
kad reikalą visai kitaip apsuko.
„Daugiau nedrįskit drumsti mūsų
vandenų „užkonservuotų“!
Į šituos vandenis sugrūdome
visus faktus.
Personalas galimai apsukriai klastojo,
„blizgino“ popierėlius.
Žmogaus kančia čia niekam nesvarbu.
Svarbu tik popierius „blizgus“.
Pagaliau supraskite, ieškove,
ne katinas palatoj sutraumuotas
o žmogus. Todėl nekelkite daugiau
bangų, nebūkit naivūs.
Nebeieškokite kaltų. Kaltų nebus!
Atminkit, kad į „konservuotus“ vandenis
labai, labai giliai sugrūdome
visus faktus!“
P.S.
Žmonės, nevykdę pareigų, nepripažins
klastingų vingių ir sąžinė jų neprabus
per biurokratinę korupciją
labai galingą.
Hedvig
