Socialiniai tinklai

Aktualijos

Investicija į dantų šepetuką atsiperka šimteriopai

Avatar

Paskelbta

data

Didžioji dalis suaugusiųjų neteisingai prižiūri savo dantis ir kovoja su įvairiomis dantų problemomis ar ligomis, todėl nekeista, kad ir vaikams nuo pat mažens nėra skiepijami tinkami kasdienės burnos higienos įpročiai. Apie tai, kaip teisingai prižiūrėti vaikų dantukus, kokios būna dažniausios tėvų klaidos ir ką dantys pasako apie viso organizmo būklę, pasakoja gydytoja vaikų odontologė Erika Mažeikė.

Priežiūra – nuo pirmo pieninio danties

Pagrindinis skirtumas tarp suaugusiojo ir vaiko kasdienės dantų higienos yra tas, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai kokybiškai patys to padaryti negali, todėl jiems reikalinga suaugusiųjų pagalba.

„Mažų vaikų dantų valymas yra vienareikšmiškai tėvų atsakomybė. Žinoma, ne visiems vaikams lengva dantis išvalyti – neretai prireikia išradingumo, žaidimų ir papildomos motyvacijos“, – teigia gydytoja vaikų odontologė E. Mažeikė, kuri rekomenduoja vaikams pradėti valyti dantis nuo pat pirmojo pieninio danties, išdygstančio maždaug šešių mėnesių kūdikiui. Nuo tada mažieji turėtų pratintis ir susipažinti su tuo, kad dantukai kiekvieną dieną turi būti valomi.

Taip pat patariama leisti vaikui imti šepetėlį, dėti jį į burną, nes tokiu būdu jis žaidžia ir kartu pratinasi, masažuojasi bedygstančių dantų dantenas ir formuojasi gerą dantų valymo įprotį. Žinoma, viskas turi vykti prižiūrint suaugusiesiems ir po to tėvai dantis dar turi pervalyti.

Nuo dantų šepetuko iki burnos skalavimo skysčio

Net ir renkantis burnos priežiūros priemones, rekomenduojama prieš tai apsilankyti pas specialistą, nes vaikams fluoridų kiekis pastoje parenkamas odontologo pagal esamą dantų būklę ir amžių, todėl gali svyruoti nuo 500 iki 1450 ppm, esančių įprastinėje suaugusiųjų pastoje.

Be to, geriausia valymo kokybė pasiekiama valant dantis po vieną, naudojant vieno danties šepetėlį. Geras pasirinkimas yra ir ultragarsinis dantų šepetėlis, tačiau, nepaisant to, kad šepetėlis pats sukasi, valant vis tiek reikia atlikti šluojantį judesį nuo dantenos iki dantų krašto, kad ką tik nuvalytos apnašos „nesusisuktų“ atgal prie dantenų.

Norint palaikyti visą burnos švarą, rekomenduojama vaikus pamažu pratinti prie dantų siūlo, tarpdančių šepetėlio, liežuvio valiklio, o vyresniems nei 6 metų vaikams galima naudoti ir skalavimo skystį. Be to, dantų valymo kokybę namie gali padėti įvertinti dantų apnašą dažančios tabletės.

Norint išvengti ne tik danties skausmo, bet ir ligų

Profilaktiniai vizitai pas specialistus yra neatsiejami nuo taisyklingos burnos higienos ir būtini, norint išvengti nepageidaujamų ligų. Jų metu yra apžiūrima esama burnos ir dantų būklė, atkreipiamas dėmesys į vietas, kur lieka apnašų ar maisto likučių, nes jas reikėtų valyti atidžiau. Būtent šios dantų sritys greičiau genda, o situacijos nekeičiant formuojasi ertmės dantyse, atsiranda dantų skausmai.

Šių vizitų dažnis vaikams gali svyruoti nuo 3 iki 12 mėnesių, priklausomai nuo ėduonies atsiradimo rizikos, bet dažniausiai rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją odontologą kas pusmetį.

Be viso to, tai vaikams tarnauja ir kaip pažintinės procedūros – svarbu, kad vaikas priprastų prie odontologinio kabineto, užmegztų draugišką ryšį su gydytoju ir jo komanda.

Dažniausios klaidos prižiūrint vaikų dantukus

Pagrindinė ir dažniausia vaikų dantų priežiūros klaida yra jų valymo atsakomybės perkėlimas vien tik vaikui, todėl itin svarbu, kad tėvai pervalytų vaikui dantis mažiausiai iki 8 metų. Vėliau viskas priklauso nuo vaiko savarankiškumo ir pasiekiamo dantų valymosi kokybės rezultato, bet dažnu atveju prireikia tėvų kontrolės ir vyresniame amžiuje, maždaug iki 12 metų.

Dar viena dažnai pasitaikanti klaida – tarpdančių nevalymas vaikams. Jei vaiko dantys liečiasi vienas su kitu ir nėra plataus tarpelio tarp dantų, vieną kartą per parą tarpdančius reikia valyti su siūlu ar tarpdančių šepetėliu, nes valant įprastu šepetėliu lieka maisto likučių ir tokiais atvejais iškart genda dažniausiai ne vienas, o du dantys.

Be viso to, tėvai dažnai skundžiasi gydytojams, jog vaikai nesileidžia valyti dantų, todėl, nenorėdami jų spausti, tėvai dantų nevalo tol, kol neatsiranda baisių pasekmių.

„Reikia pasistengti vaiką sudominti – galima dainuoti dainelę ar pasakoti istoriją apie dantukus ir nepageidaujamus jų gyventojus – mikrobus, ar susitarti, kad po dantų valymo vaikas galės pažaisti savo mėgstamą žaidimą, pažiūrėti filmuką. Taip pat motyvacijai pastiprinti padeda ir skanus, dažniausiai vaisinis, dantų pastos skonis“, – pataria gydytoja vaikų odontologė E. Mažeikė.

Kuo mažiau cukraus – tuo geriau

Visiems tikriausiai žinoma, kad maistas, kurį valgome, gali stiprinti mūsų dantis arba jiems kenkti. Jei mityboje daug paprastųjų, lengvai skaidomų angliavandenių – cukraus, miltinių produktų, tuomet dantys bus labiau linkę gesti, nes šiuos maisto produktus burnoje gyvenančios ir ėduonį sukeliančios bakterijos skaido į rūgštis, dėl kurių atsiranda paviršinių pažeidimų, o vėliau ir ertmių. Taigi, patariama vartoti kuo mažiau saldintų maisto produktų ir gėrimų, o troškulį geriausia malšinti vandeniu ar nesaldinta arbata.

Be to, norint sustiprinti dantis iš vidaus, reiktų į mitybos racioną įtraukti daugiau kalcio, vitaminų D, A, K2 turinčių maisto produktų – sūrio, sviesto, natūralaus jogurto, kefyro, morkų, brokolių, kaimiškų kiaušinių, kokosų aliejaus, riebios laukinės žuvies, avokadų, riešutų.

Sugedę dantys – silpno ar sergančio organizmo rodiklis

Ne tik maistas, bet net ir pavieniai medikamentai, skirti bendrinėms ligoms gydyti, gali turėti įtakos burnos būklei. Pavyzdžiui, dažnai ir netinkamai vartojami antibiotikai išbalansuoja žarnyno, taip pat ir burnos, mikrofloros – gerųjų ir blogųjų bakterijų – pusiausvyrą, o vaistai, vartojami epilepsijai gydyti, gali sukelti dantenų paburkimą.

Juk organizmas yra viena visuma, todėl natūralu, kad burnos ir viso kūno sveikata daugiau ar mažiau yra susijusi. Pavyzdžiui, žmogui sergant dantenų ar kaulo uždegimu, jo patogeninės burnos bakterijos gali patekti į kraujotaką ir pažeisti širdies audinius. Taip pat dažnai pasitaiko, kad sergant ar persirgus peršalimo ligomis atsiranda dantų skausmų ir tinimų, tačiau tai dažniausiai paūmėja dėl organizme jau esančios, dėl ėduonies komplikacijų atsiradusios lėtinės infekcijos, kai, nusilpus imunitetui, organizmas nebesugeba su jomis susitvarkyti.

„Ėduonis yra liga, kurios galima išvengti taisyklingai maitinantis ir tinkamai prižiūrint dantis, tą rodo mokslinė literatūra ir ne vienas asmeninis pavyzdys. Tačiau žvelgiant plačiau, kariesas labiau yra ne tiek prastos imuninės sveikatos, o netinkamo gyvenimo būdo pasirinkimo rodiklis, todėl labai svarbu, kad tėvai nuo pat mažų dienų rodytų vaikams tinkamą pavyzdį ir kantriai juos mokytų taisyklingos kasdienės burnos higienos įgūdžių“, – teigia gydytoja vaikų odontologė E. Mažeikė.

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Prezidente, Vytis šiandien – tai būtinoji gintis

Avatar

Paskelbta

data

Nors komentarų apie city bičo Šimašiaus pliažą Lukiškių aikštėje ar Seimo apsisprendimą reprezentacinėje valstybės aikštėje įteisinti Vyčio simbolį šiomis dienomis ir netrūko, vis dėlto negaliu likti nuošaly, kai puolamas niekuo dėtas žmogus.

Jei kas sukluso ir pamanė, jog tai „Laisvės“ partijos šauklys – Vilniaus miesto meras R. Šimašius, turiu nuraminti: ne, ne jis.

Jis juk nepakaltinamas – tą jau seniai įrodė jo epo kūrėjai. O mums, mirtingiesiems, belieka tik aklai įtikėti paskelbtomis ,,Lukiškių smėlio dėžės“ karo tiesomis, nuolankiai priimti nustatytą diagnozę ,,antkapių statytojų“ tautai ir su siaubu regėti apokaliptinį ,,išprievartauto Vyčio“ vaizdą.

Ką čia bepridursi: tiesiog klaupkis ir atgailauk.

Tik ši atgaila būtų nenuoširdi, jei leisčiau terioti niekuo nekaltą, kuris mūsų politinėje padangėje yra ne šiaip žmogus, o „žodžio žmogus“ – niekada nemeluojantis ir visada viską laimintis. Kurį dabar negailestingai trina į smėlį už Seime priimtą vadinamąjį Lukiškių aikštės su Vyčiu įstatymą.

Matydamas tokią neteisybę, jaučiuosi turįs viešai, gal kiek ir nekukliai prisipažinti: pasiūlymus įteisinti Vytį kaip pagrindinį memorialinį Lukiškių aikštės simbolį rengiau aš. Tai dariau laisva valia, niekieno neverčiamas.

,,Žodžio žmogus“ – R. Karbauskis – visai ne prie ko. Atvirkščiai, jis darė viską, jog pasiūlymai įteisinti Vytį įstrigtų jo suraizgytose procedūrinėse pinklėse. Tačiau priėmimo metu daugumai Seimo narių nubalsavus už mano parengtą siūlymą, ,,žodžio žmogui“ neliko nieko kito kaip ir pačiam balsuoti už visą įstatymą su jam akis badančiu Vyčiu – kad nors kiek skirtųsi nuo Gabrieliaus Landsbergio, Aušrinės Armonaitės ir kitų, balsavusių prieš. 

Tad jei kas po balsavimo ir pasijuto išprievartautas, tai tikrai ne Vytis.

Taigi prisiimu visišką atsakomybę už bendrininkavimą priimant šį „represinį“ įstatymą ir prašau palikti R. Karbauskį ramybėje. Jis, neabejoju, viltingai, kaip ir jo linčiuotojai, žiūri į Prezidento pusę laukdami šio įstatymo veto, kuris garantuotų Lukiškių aikštės vainikavimą Labašausko kalvos tvora.

BET į Prezidentą žiūri ir tie, kurie tiki, kad Lietuvos sostinė nusipelnė turėti reprezentacinę valstybės aikštę su Laisvės simboliu Vyčiu. Tikiu: į jį iš amžinybės žvelgia ir mūsų Laisvės kankiniai, kuriems dabar be jokios gėdos demonstruojami vertybiniai sėdmenys.

Prieš priimant galutinį sprendimą linkiu Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai  prisiminti popiežiaus Pranciškaus maldos žodžius, kuriuos jis ištarė Lukiškių aikštėje stovintiems žmonėms apsilankęs buvusiame KGB kalėjime: „Šioje atminties vietoje meldžiame Tave, Viešpatie, kad Tavo šauksmas išlaikytų mus budinčius. Kad Tavo šauksmas, Viešpatie, išlaisvintų iš dvasinės ligos, kuria, kaip tauta, esame nuolat gundomi: užmiršti savo tėvus ir tai, kiek jie yra išgyvenę ir kentėję.“

Vytis šiandien – tai būtinoji gintis nuo šios dvasinės ligos.

Povilas Urbšys

Skaityti daugiau

Aktualijos

Policija prašo pagalbos

Avatar

Paskelbta

data

Šiaulių apskrities policijos Pakruojo rajono iki šiol  komisariato pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl Juliaus Janušo dingimo.

30 metų vyras liepos 4 d.  apie 18.00 val. išėjo iš  Pakruojo r., Rozalimo mstl., Vilties g., esančių  namų  ir negrįžo.  Jo požymiai: 175 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, šviesiai rudų trumpų plaukų, vilkėjo juodos spalvos marškinėliais, pilkos spalvos sportinėmis kelnėmis, avėjo mėlynos spalvos sportiniais bateliais.

Turinčius  informacijos apie šį asmenį, prašytume paskambinti Pakruojo rajono policijos komisariato  vyresniajam tyrėjui Eligijui Krūminui telefonu (8 699 43113) arba parašyti elektroniniu paštu eligijus.kruminas@policija.lt.

                                             Atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019