Lietuvos žydų bendruomenės iniciatyva startuoja virtualus „Atminties kalendorius“, skirtas paminėti 80-ties metų nuo Holokausto Lietuvoje pradžios sukaktį ir kitus skaudžius to meto įvykius – tremtis, Antro pasaulinio karo pradžią. Pagrindinis dėmesys skiriamas gausios Lietuvoje gyvenusios žydų bendruomenės atminimui – „Atminties kalendorius“ dalinsis tikromis jų gyvenimo, žūties ar išsigelbėjimo istorijomis.
„Atminties kalendorius“ socialiniame tinkle „Facebook“ iš praeities iškelia Lietuvoje gyvenusių žydų veidus ir vardus, pasakoja jų gyvenimo istorijas, kurių absoliuti dauguma baigėsi prieš 80 metų, 1941 m. vasarą – rudenį. „Su „Atminties kalendoriumi“ nuosekliai keliausime laiku, diena iš dienos nusikeldami į skirtingas Lietuvos vietas ir susipažindami su ten gyvenusiais žmonėmis – daugelis jų buvo nužudyti prieš 80 metų. Mūsų tikslas buvo priminti apie jų gyvenimą, svajones, darbus, parodyti jų veidus ir ištarti vartus – tik mažiausia, ką galime padaryti“, – sako iniciatyvos koordinatorė Rūta Ribinskaitė.
1941 m. birželio 21 d. nacistinė Vokietija pradeda Operaciją Barbarosą ir peržengia Lietuvos sienas – kartu tai ir puolimas prieš tuo metu Lietuvą jau okupavusią Sovietų Sąjungą. Prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas Lietuvoje tampa ir žydų persekiojimo ir žudymo pradžia.
„Prieš 80 metų žydų tautybės žmonės pateko į tų pačių istorinių ir politinių įvykių sūkurį kaip ir kiti Lietuvos gyventojai – žydai buvo tremiami į Sibirą, iš kur dalis taip ir negrįžo, žydai tapo Antro pasaulio karo pradžios liudininkais. Po to smogė Holokaustas. 1941 metų birželis, lygiai prieš 80 metų, yra šimtmečius Lietuvoje gyvenusios žydų bendruomenės pabaiga. Tada viskas pasikeitė. Taip, kaip buvo iki tada, jau niekad nebebus. Nuo birželio pabaigos beveik kas dieną Lietuva netekdavo ištisos bendruomenės: Palanga, Darbėnai, Skaudvilė, Švenčionys, Pilviškiai, Jonava, Kupiškis ir dešimtys kitų miestų per tris mėnesius neteko beveik visų savo žydų tautybės gyventojų.“, – sako Faina Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė.
Jau pirmosiomis karo dienomis įvairiose Lietuvos vietose vyksta išpuoliai prieš žydų tautybės asmenis – jie puolami gatvėse ir maldos namuose – sinagogose, kai kurie išpuoliai virsta žudynėmis. „Visiems gerai žinomos birželio 27 d. žudynės Kaune, Lietūkio garaže, tačiau tai nėra pirmasis kruvinas išpuolis prieš žydus. Ir tikrai ne paskutinis. „Atminties kalendoriuje“ dažniausiai fiksuojama mirties data – tokių dienų gražiais ir šiltais liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais yra bene kasdien. Kartais tą pačią dieną žudynės vyksta skirtingose Lietuvos dalyse“, – pasakoja R. Ribinskaitė.
Ieškant informacijos, išlikusių nuotraukų ir istorijų, Lietuvos žydų bendruomenei padėjo Lietuvos muziejai, saugantys prieš 80 metų buvusio gyvenimo nuotrupas. Lietuvos žydų bendruomenė dėkoja visiems, kurie geranoriškai atsiliepė į prašymą ir kviečia toliau dalintis nuotraukomis ir istorijomis. „Kartu su bendruomene sunaikinta ir jų asmeniniai daiktai, nuotraukos. Net ir gausiai žydų gyventose vietovėse šiandien sunku rasti jų gyvenimo ženklų. Tačiau vis dar yra žmonių, kurie prisimena, todėl kviečiame juos dalintis savo atsiminimais ir istorijomis – juk prieš 80 metų jie neteko draugų, mylimųjų, kaimynų. Tai didelė trauma, kurią kaip tauta vis dar turime gydyti“, – sako F. Kukliansky.
Michail Segal
