Socialiniai tinklai

Aktualijos

Gyventojai skundžiasi Vargas dėl netvarkingų kaimynų

Paskelbta

data

Į savaitraščio „Radviliškio  kaštas“ redakciją kreipėsi  Stiklo g. Nr. 4 namo gyventoja Danutė (vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Moteris skundėsi, jog visą šio namo laiptinę šantažuoja vienos kaimynės sugyventinis, beje, neturintis jokios teisės gyventi sugyventinės bute.

Pagalbos prašyta  ir  iš savivaldybės

Pasak Danutės gyventojai ne vieną kartą kreipėsi pagalbos į Radviliškio rajono savivaldybę, namo administratorių bei Radviliškio rajono policijos komisariatą prašydami sutramdyti  triukšmaujantį bei bendrojo naudojimo patalpas dergiantį „nelegalą“.

„Prašome Jūsų pagalbos, nes nebežinome, kaip sutramdyti triukšmaujantį Vladą (vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Jis nėra šiame name nei registruotas, nei deklaruotas. Ne kartą yra pagautas besišlapinantis laiptinėje, o įspėtas koliojasi, šantažuoja. Nuolat priekaištauja dėl policijai parašyto pareiškimo dėl girtavimo ir keliamo triukšmo. Dažnai slankioja po koridorius, gadina spynas, yra užėmęs bendro naudojimo patalpas 4 aukšte. Nuolat gresia pavojus, nes renkasi jo „draugai“ ir yra girtaujama, gali sukelti gaisrą“,- savo skunde savivaldybės administracijai bei namo administratoriui rašė  Stiklo g. Nr. 4 namo gyventojai.

Beje, dėl necenzūrinių žodžių vartojimo bei šlapinimosi laiptinėje Policijos komisariatas Vladui paskyrė administracinę nuobaudą – 160 eurų.

Iš Radviliškio rajono savivaldybės  šio namo gyventojai pagalbos nesulaukė, jiems buvo pasiūlyta kreiptis į namo administratorių – UAB „Mano Būstas Radviliškis“.

Namo administratorius, susipažinęs su gyventojų skundu, pažadėjo padėti išspręsti problemą dėl bendrojo naudojimo patalpų užėmimo.

Už patalpų valymą – papildomas mokestis

Stiklo g. Nr. 4 namo gyventojai taip pat skundėsi dėl papildomo mokesčio už laiptinių valymą, kurį jiems tenka mokėti po  triukšmadario Vlado ir jo sugėrovų  „festivalių“.

„Vladas  ir jo sugėrovai šlapinasi ir tuštinasi laiptinėje, o už laiptinių valymą iš mūsų imamas papildomas mokestis. Po tokio laiptinės išvalymo  UAB „Mano Būstas  Radviliškis“  pateiktose sąskaitose atsiranda eilutė: „Išmatų, šlapimo, vėmalų valymas“ ir  reikia papildomai mokėti  5,46 euro, kitai kaimynei – 3,56 euro. Gal šį papildomą mokestį mums teks mokėti kelerius metus?“- sakė  Danutė.

Savaitraščio „Radviliškio kraštas“ redakcija pasiteiravo namą administruojančios UAB „Mano Būstas Radviliškis“ atstovų, ar Stiklo g. Nr. 4  namo  gyventojams reikės nuolat mokėti  mokestį už fekalijų valymą laiptinėse.

Pasak namo administratoriaus, jeigu iš bendrų patalpų išnešamos fekalinės šiukšlės, yra imamas papildomas mokestis ir šis mokestis yra vienkartinis.

Gyventojai kartais priešinasi laiptinių valymui

Pasak UAB „Mano Būstas Radviliškis“ atstovų, įvairių nesusipratimų dėl laiptinių valymo yra buvę ir kituose Stiklo gatvės namuose. „Štai Stiklo g. Nr. 8 namo gyventojams buvo pasiūlytas  laiptinių remontas, bet gyventojai nesusidomėjo. Privalomaisiais reikalavimais buvome nustatę, kad bus valomos laiptinės, tačiau sulaukėme didelio gyventojų pasipriešinimo. Gaunantys mažesnes pajamas žmonės galbūt nenori mokėti už laiptinių valymą. Tačiau tai nereiškia, kad galima komunalinių šiukšlių nenešti į konteinerį, o palikti laiptinėje. Tačiau pasitaiko tokių gyventojų, manančių, kad valytoja išneš šiukšles ir viską išvalys. Šiukšlių maišiukuose valytoja rasdavo dokumentus, kieno tai yra šiukšlės, ir jas nunešdavo prie to gyventojo durų. Jeigu iš bendrų patalpų išnešamos fekalinės šiukšlės (yra buvę), yra imamas papildomas mokestis“,- savaitraščio redakcijai paaiškino namo administratorius

P. S. Gyventojams, pastebėjusiems negeroves savo laiptinėje, koridoriuose ir nesulaukus pagalbus iš savivaldybės ar kitų valdžios institucijų, siūlome kreiptis į savaitraščio „Radviliškio kraštas“ redakciją – viešumas tokiose situacijose itin drausminanti priemonė.  

Paulius Ropė



Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Didieji duomenys atskleidė populiariausias šios vasaros kelionių kryptis

Paskelbta

data

Vasaros  pradžioje  švelnėjant karantinui lietuviai vis aktyviau keliavo į užsienį. Birželio mėnesį tarp populiariausių lietuvių atostogų krypčių – poilsinės savaitės trukmės išvykos į Turkiją, Graikiją, Kroatiją, Slovėniją – rodo mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ ir tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ statistika.

„Šią vasarą poilsiautojų dėmesio padidėjimo sulaukė žygiams ir poilsiui tinkančios Kroatija, Slovėnija, Slovakija, o daugiausia lietuvių ilsėjosi Turkijos ir Graikijos regionuose“, – sakė Gediminas Jankauskas, „Tele2“ duomenų mokslininkas ir projektų vadovas.

Dvigubai daugiau kelionių

„Tele2“ didieji duomenys rodo, kad birželį operatoriaus klientai aplankė per 120 užsienio šalių. Kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ statistikos duomenimis, pirmąjį vasaros mėnesį išvykų į užsienį skaičius buvo kone dvigubai didesnis nei gegužę.

„Birželio mėnesį lietuviai aktyviai planavo keliones į užsienį. Drąsiau rinktis keliones svetur skatino ne tik įsibėgėjęs atostogų sezonas, tačiau ir mažėjantis sergamumas koronavirusu, taip pat sušvelnintos keliavimo sąlygos dėl Europos Sąjungoje galiojančio skaitmeninio COVID pažymėjimo“, – sakė Inga Aukštuolytė, tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė.

„Tele2“ didieji duomenys ir „Tez Tour“ kelionių statistika atskleidė, kad populiariausias šios vasaros TOP kelionių tandemas – Turkija ir Graikija.

Daugiausia keliautojų – 56 proc. – poilsiui rinkosi Turkijos kurortus: Antaliją, Alaniją, Bodrumą. Taip pat reikšminga dalis lietuvių ilsėjos Kretos, Rodo, Peloponeso regionuose Graikijoje – rodo „Tez Tour“ kelionių statistika.

Operatoriaus duomenimis, lyginant su geguže, didžiausias, net +468 proc., lietuvių keliautojų skaičiaus pokytis birželio mėnesį buvo Kroatijoje. Pastaroji dažnai vadinama antrąja Italija – tikrąją Italiją primenantis klimatas ir kraštovaizdis traukia lietuvių poilsiautojus.

Didelis keliautojų srauto padidėjimas taip pat pastebėtas ir žygeivių pamėgtoje Slovėnijoje (+239 proc.) bei Slovakijoje (+103 proc.).

Keliauja savaitę, aktyviai naršo

I. Aukštuolytė pastebi, kad nors dažniausiai poilsiautojai renkasi 7 nakvynių keliones, nemaža dalis keliautojų taip pat leidžiasi į 9-10 nakvynių išvykas.

Populiariausios šią vasarą – poilsinės kelionės su „viskas įskaičiuota“ programa. Pavyzdžiui, tokius kelionių paketus renkasi net 98 proc. keliautojų į Turkiją. Tradiciškai aktyviausi keliautojai yra poros, tuo tarpu šeimos su vaikais sudaro 40 proc. visų keliautojų.

Birželį užsienyje lietuviai išnaršė 19 proc. daugiau duomenų nei gegužę – rodo „Tele2“ duomenys. Atostogaudami Europos šalyse gyventojai dažniausiai nuomojasi automobilį ir keliauja po šalį, todėl ir mobiliųjų duomenų išnaudojama daugiau.

Anot G. Jankausko, pagal aktyvių SIM kortelių skaičių pirmąjį šių metų ketvirtį, „Tele2“ turi didžiausią šalyje elektroninių ryšių rinkos dalį (46,4 proc.). Tai leidžia tiksliai pastebėti lietuvių kelionių krypčių tendencijas. Duomenys analizuojami ir pateikiami laikantis aukščiausių duomenų saugumo standartų: naudojami tik nuasmeninti, apibendrinti, ir tik dideli klientų bazės segmentai, todėl neįmanoma identifikuoti konkretaus kliento.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Kelių direkcija įspėja: prekyba gamtos gėrybėmis pakelėse kelia pavojų eismo saugumui

Paskelbta

data

Valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) kartu su Lietuvos policija atkreipia dėmesį į neteisėtą ir pavojingą eismo saugumui veiklą – prekybą miško, sodo, daržo gėrybėmis pakelėse.
Kelių direkcija atkreipia dėmesį, kad atėjus vasaros, o vėliau ir rudens laikotarpiui valstybinės reikšmės keliuose padaugėja prekyviečių, kuriose prekiaujama užaugintomis ar surinktomis miškuose vasaros ir (ar) rudens gėrybėmis. Pažymėtina, kad dažniausiai prekiaujama didelio eismo intensyvumo magistraliniuose ir krašto keliuose.

Pasitaiko atvejų, kai chaotiška prekyba prie kelio sukelia avarines situacijas: blaškomas vairuotojų dėmesys, pastebėjus prekyvietę staigiai stabdoma, pažeidžiant Kelių eismo taisykles sustojama ten, kur sustoti ir (ar) stovėti draudžiama, vaikštoma skersai važiuojamosios kelio dalies, sustojęs transportas kelkraštyje sunkina matomumą ir važiavimo sąlygas kitiems vairuotojams.

Anot Kelių direkcijos vadovo Remigijaus Lipkevičiaus, vieta prekybai pasirenkama prie pat važiuojamosios kelio dalies – kelkraštyje, kelio nuovažose ar net autobusų sustojimo paviljonuose, poilsio aikštelėse.
„Prekyba užsiimantys asmenys kelia pavojų ne tik savo saugumui, bet ir pirkti sustojusiems, kitiems eismo dalyviams. Todėl saugodami žmonių sveikatą ir gyvybę prašome atsakingų tarnybų imtis atitinkamų priemonių tvarkai ir eismo saugai valstybinės reikšmės keliuose užtikrinti“, – sako R. Lipkevičius.

Tokie veiksmai ne tik pavojingi, bet ir baudžiami. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi „Keliuose, kelių juostose dirbti įvairius darbus be kelio savininko leidimo (sutikimo) draudžiama. <…>“. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 6 punktas nurodo, kad turint kelio savininko leidimą (sutikimą) galima vykdyti prekybinę veiklą kelių apsaugos zonos dalyje, sutampančioje su kelio juostos dalimi.

Kelių direkcija, kaip valstybinės reikšmės kelių savininkas, prekiauti šiose vietose leidimų neišduoda. Įstatymuose numatytų reikalavimų nesilaikymas, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, už prekybos vykdymą automobilių keliuose ir prie jų, užtraukia baudą.

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys, akcentuodamas kiekvieno eismo dalyvio saugumą kelyje, teigia: „Svarbiausia – ne numatytos ir skiriamos baudos, o mūsų sąmoningumas ir supratimas, kad didžiąja dalimi patys esame atsakingi už tai, kaip elgiamės. Juk vieno ar kito asmens klaidos, atsainus požiūris ne tik į savo, bet ir į kitų saugumą, sukelia eismo įvykius, kurie, deja, neretai baigiasi skaudžiais padariniais.“

Skaityti daugiau
REKLAMA

Skaitomiausi