Į redakciją kreipėsi susirūpinęs asmuo dėl kontraversiškos situacijos. Jis teigė, kad buvusiame Grinkiškio gimnazijos bendrabutyje Grinkiškio seniūnijai vadovaujanti G. Bložienė turi nuosavą butą ir visai nemoka už šildymą.
10 metų butas buvo šildomas švietimo įstaigos kieme esančios katilinės pagaminta šiluma. Seniūnė G. Bložienė teisinasi, kad tame bute ji negyvenusi, todėl ir nebuvo poreikio atverti asmeninę piniginę. Dar daugiau. Ji atviravo, kad tai mokykla turėtų būti jai skolinga. Juk ji leido privačiame bute laikyti mokyklai priklausančias mokymo priemones.
Įsigijo prieš 10 metų
G. Bložienė telefonu patvirtino, kad 2007 metais 30 kv. m. butą įsigijo iš Grinkiškio mokyklos. Bendrabutis šalia mokyklos buvo pastatytas dar sovietmečiu. Apgyvendinti tuo metu mokykloje dirbančius mokytojus. Šiame bendrabutyje yra šeši butai, kurių vieną ir „privatizavo“ dabartinė Grinkiškio seniūnė. Tai įvyko paskutinio įstaigos direktoriaus B. Aleknos, vadovavusio mokyklai 21 metus, direktoriavimo metu. Atsitiktinumas ar ne, tačiau prieš užimant valstybės tarnautojo postą būtent šio direktoriaus pavaduotoja ugdymui buvo G. Bložienė. Kitais žodžiais tariant, viena iš įstaigos vadovų. Kas dabar galėtų paneigti, jog rajono vadovai, ypač švietimą kuruojantis rajono vicemeras K. Augulis, nežinojo, kad valstybės tarnautojui priklausantį butą šildo Grinkiškio mokyklos katilinės pagaminta šiluma, už kurią rajoną valdančiai partijai priklausantis asmuo nemoka jau 10 metų?
Nematė pareigos mokėti
Valdininkė visiškai atviraudama svarstė, jog už suteikiamą šilumą neturėjo mokėti, nes ji tenais tiesiog … negyveno. Tačiau toks jos teiginys prieštarauja netgi tam, ką gyventojai ir ji pati vėliau porino. Miestelio vietiniai gyventojai šneka, kad ten pasilikdavo nakvoti jos vaikai. Dukros pernakvodavo, kai eidavo į mokykos surengtus šokius. Net vienu metu buvo įleista nuomininkė. Be to, butas nebūdavo visai tuščias. Tuo tarpu pati G. Bložienė nurodė, kad tam tikru momentu gyvenusi sunkiu gyvenimo laikotarpiu, kai vyko skyrybos su sutuoktiniu. Paskutinis toks kartas buvo praeitų metų gruodį. Maža to, per dešimt metų, kai jai priklausė butas, ji taip pat ten laikė šokių pamokoms reikalingas priemones. Buvusi mokytoja teigė, kad priemonės priklausė mokyklai. Tad valdininkė be skrupulų apeliavo į tai, kad tai neva vyko barteriniai mainai. Reikia suprasti, kad nemokama šiluma jos butui už sandėliavimo paslaugas. Būtų juokinga, jei nebūtų graudu, kai tokio mąstymo valstybės tarnautojai įgauna patį didžiausią rajono vadovų pasitikėjimą. Šis atvejis nėra tik atsitiktinis, o pagal visus požymius rodo tam tikrą sistemiškumą. Turėti tam tikros kompromituojančios informacijos ir ja pasinaudoti tinkamu laiku tinkamoje vietoje. Nenuostabu, kad sugebama išsireikalauti besąlygiško lojalumo.
Daromos dirbtinės kliūtys išsiaiškinti situaciją
Po gauto signalo, redakcijos atstovams nuvykus į vietą, laikinai einanti direktorės pareigas S. Šegždienė atsisakė parodyti, kur ir kokie vamzdžiai eina į minėtą privatų butą. Paklausta, kodėl tame bute iš išorės nesimato jokios autonominės šildymo sistemos kamino, kai tuo tarpu yra kitų butų atžvilgiu, ji trumpai atrėžė: „tai privatus butas, ir mes neturime teisės ten lįsti. Be to, ten yra ikimokyklinukų grupė, todėl tikrai pro ten negalima eiti.“ Suprantama, kad privati nuosavybė yra saugoma LR Konstitucijos ir įstatymų. O vaikais ir jų gerove reikia rūpintis ir iš visos širdies. Bet ne tai stengėsi nuslėpti S. Šegždienė. Pirma, tiesa ta, kad centralizuotu būdu gaminamos šilumos vamzdžiai buvo nutiesti gerokai anksčiau nei privatizuoti butai. Kai kurie nuosavuose butuose gyvenantieji įsirengė kieto kuro katilus, dar kiti – dujų boilerius. Antra, Grinkiškio gimnazijai laikinai vadovaujanti ypatingai stengėsi, kad nebūtų užfiksuotas faktas, jog centralizuoto šildymo sistemos vamzdžiai iš mokyklai priklausančios pastato dalies eina į privačią nuosavybę. Nes kam trukdyti eiti mokyklai priklausančiu koridoriumi, kuris veda iki pat privataus buto?
Naikinami įrodymai, rūpinamasi alibi?
Kol buvo kalbama su laikinai einančia direktoriaus pareigas S. Šegždiene, vyko pasiruošimo darbai. Asmenys, išreiškę susirūpinimą dėl ateities, todėl panorėję išlikti anonimiškais, teigė, kad buvo stengiamasi kuo greičiau sudaryti sąlygas kitokiai versijai. Kai kas tai įvardintų kaip įrodymų naikinimą. Išvykus žurnalistams iš mokyklos, liudininkų teigimu, į rankas buvo paimti metalo pjovimo įrankiai. Pastabūs gyventojai pastebėjo ir elektrinių radiatorių gabenimą į Grinkiškio seniūnei G. Bložienei priklausantį butą. Nejaugi tikrai tikimasi taip lengvai apgauti tautą? Gal teisinės atsakomybės įvertinimo ir nuobaudos išvengs, tačiau toks elgesys jau yra tapęs rajono valdančiųjų firmine etikete, kai naudojantis visuomenės resursai gerinamas asmeninis gerbūvis. Laikinoji vadovė S. Šegždienė teigė, jog nurodymo nupjauti vamzdžius ar kitaip prisidėti prie „gelbėjimo“ misijos nei žodžiu, nei raštu niekam nedavusi.
Marius ALEKSIŪNAS
