Didžiausioje socialinių tinklų kompanijoje „Meta“, kuriai priklauso ir „Facebook“ bei „Instagram“, jau kurį laiką JAV nebevykdoma faktų tikrinimo programa. Tokį pokytį įmonės vadovas Markas Zuckerbergas inicijavo, argumentuodamas, kad faktų tikrinimo kompanijos neva yra šališkos ir bando cenzūruoti vartotojus. Tad šiandien faktai tikrinami bendruomenių principu – tai reiškia, kad vartotojai gali pranešti apie klaidingą ar melagingą informaciją. Šie pokyčiai itin pradžiugino įvairius politikus ir visuomenės veikėjus, kurie socialiniuose tinkluose ne kartą bandė skleisti melagingą informaciją. Tad ką tokios žinios reiškia Lietuvos žmonėms ir socialinius tinklus itin mėgstančiam jaunimui?
Apie dezinformaciją žino per mažai
Šiuo metu „Meta“ kompanijai priklausančiais socialiniais tinklais naudojasi daugiau nei 3,35 milijardai žmonių. Tai, kad internetas ir įvairios socialinių tinklų platformos tapo neatsiejama žmonių gyvenimo dalimi rodo ir įvairūs tyrimai. 2024 m. Eurobarometro atlikta apklausa atskleidė, kad 15–30 m. europiečiams socialiniai tinklai tapo ne tik laiko praleidimo būdu, bet ir galimybe savo nuomone, įsitikinimais pasidalinti su daugiau žmonių. Socialinius tinklus jie netgi laiko komunikacijos su įvairiais politikais kanalu. Apklausos rezultatai rodo, kad net trečdalis jaunuolių mano, jog jaunus žmones politikai gali išgirsti, jei jie garsiai reiškiasi socialiniuose tinkluose, naudoja įvairias grotažymes ir panašiai.
Tiesa, kol kas neaišku, ar „Meta“ faktų tikrinimo programos neliks ir Europoje – esą tai priklausys nuo Europos Sąjungos institucijų pozicijos. Tačiau VšĮ Jaunimo asmeninio tobulėjimo centrodirektoriaus Aido Gedmino teigimu, toks precedentas kelia nerimą – ypač dabar, kai socialiniai tinklai tapo tokia svarbia jaunuolių gyvenimo dalimi ir net naujienų šaltiniu.
„Praėjusį pavasarį aplankiau apie 30 Lietuvos mokyklų, kuriose jaunuoliams vedžiau paskaitas apie dezinformaciją. Jose kalbėjome apie informacijos iškraipymo būdus, skaitmeninį saugumą, saugų elgesį internete ir emocijų įtaką mūsų sprendimams socialiniuose tinkluose. Susitikimų mokykloje metu pastebėjau, kad dalis jaunuolių jau buvo girdėję apie dezinformaciją, kita dalis manė viską žinantys šia tema, tačiau vėliau paaiškėjo, kad supratimas buvo labai ribotas“, – pasakoja jis.
Tarp efektyvių metodų – ir kompiuteriniai žaidimai
Pašnekovo apsilankymai mokyklose – jo ir komandos jau septintus metus rengiamų mokymų, orientuotų į 14-19 metų jaunuolius, „Stiprūs įvairovėje“ dalis. Norėdami pagilinti jaunuolių žinias apie dezinformaciją ir sustiprinti jų skaitmeninio raštingumo įgūdžius, mokymų organizatoriai pasitelkia įvairius metodus.
„Vienas jų – dezinformacijos kūrimas. Jaunuoliai patys kūrė melagingas žinutes ir analizavo jų poveikį. Taip pat išbandėme „Sugedusį telefoną“ – eksperimentavome, kaip informacija gali būti iškraipoma ją perduodant. Be to, jaunuoliams surengėme vaizdinės medžiagos peržiūrą, kurios metu nagrinėjome video įrašus ir vertinome jų patikimumą. Naudojome ir puikiai jaunimui suprantamą, paveikų metodą – žaidimus, skirtus lavinti kritinį mąstymą ir informacijos analizės gebėjimus“, – vardija jis.
A. Gedminas neslepia, kad mokymų metu tenka susidurti ir su sunkumais – jaunuolių baimėmis, nežinojimu ar, net priešingai, manymu, kad viską jau žino ir nieko jiems išmokti nereikia. Tad tenka surasti būdų, kaip juos sudominti.
„Dažnai girdžiu reakcijas: „Oho, net nepagalvojau, kad taip gali būti“. Mokymų metu deriname teoriją, praktines užduotis ir refleksiją. Svarbu, kad smagi ir įtraukianti veikla mums taip pat suteikia galimybę kalbėti apie rimtas temas“, – priduria jis.
Situaciją ateityje apsunkins dirbtinis intelektas
Jaunimo asmeninio tobulėjimo centro vadovas įsitikinęs, kad tokie mokymai, skirti būtent jauniems, 14-19 m. žmonėms, kuriems socialiniai tinklai jau tapo svarbiausiu informacijos šaltiniu, yra ypač svarbūs. Šiais laikais mokėti atskirti teisingą informaciją nuo dezinformacijos – tiesiog būtina. Juolab, kad ateityje laukia ir dar daugiau iššūkių.
„Didelis iššūkis ateityje bus dirbtinio intelekto kuriamas turinys – jo kokybė vis labiau artėja prie realybės, todėl net atsitiktinai peržiūrėję trumpus įrašus socialiniuose tinkluose žmonės gali pradėti manyti, kad tai – tiesa. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas parodė, kad šešiamečiai tiki, jog Gizos piramidės gamina elektrą, nes vaikai matė tokius vaizdo įrašus „YouTube“. Jei anksti neugdysime vaikų kritinio mąstymo, vėliau teks juos „permokinti“, nes jie jau bus susiformavę klaidingus įsitikinimus. Tai ypač svarbu, nes internete egzistuoja žmonių grupės, kurios siekia užsidirbti iš melagienų kūrimo ir nesivargina tikrinti faktų“, – aiškina jis.
Kaip teigia projekto partnerės Britų tarybos Lietuvoje komunikacijos vadovė Martyna Kindurytė, būtent todėl labai svarbu jaunuolius mokyti ne tik faktų patikros, bet ir empatijos – gebėjimo suprasti, kaip įvairios žinutės paveikia skirtingas visuomenės grupes.
„Kritinio mąstymo ugdymas prasideda nuo kokybiško, atviro ir diskusijomis grįsto švietimo. Ypač svarbu paminėti medijų raštingumo, kritinio mąstymo, atsparumo dezinformacijai ugdymą. Taip pat norisi pabrėžti kūrybinių, meninių projektų, skirtų jaunimui, svarbą. Tokios iniciatyvos lavina kritinį mąstymą, skatina mąstyti plačiau ir padeda jaunuoliams tapti kūrybiškais ir pilietiškais ateities lyderiais, kurie prisidės prie rytojaus Lietuvos kūrimo.
Gebėjimas atpažinti stereotipus padeda formuoti brandesnę, sąmoningesnę visuomenę ir mažina nesusikalbėjimo, diskriminacijos, nepagarbos riziką“, – įsitikinusi ji.
Moko ne tik apie dezinformaciją, bet ir skirtingų tautų bendrystę
Tiesa, mokymų programos „Stiprūs įvairovėje“ veiklos neapsiriboja tik švietimu apie dezinformaciją. Vasarą vykstantys nemokami mokymai kasmet pritraukia po 120 jaunuolių, norinčių stiprinti tarpkultūrinį supratimą, bendrystę tarp jaunų žmonių iš skirtingų Lietuvos vietovių, taip pat savo kritinį mąstymą ir socialinius įgūdžius.
Kasmet organizuojamos trys mokymų pamainos – kiekvienoje jų dalyvauja jaunimas iš skirtingų Lietuvos regionų. Šiais metais bus organizuojama ir ketvirta mokymų pamaina.
„Mokymuose dalyvauja jaunimas iš skirtingų Lietuvos miestų ir miestelių. Sulaukiame nemažai dalyvių iš šeimų, kuriose kalbama ne tik lietuviškai, bet ir lenkiškai, ukrainietiškai, rusiškai. Nors stovyklos kalba – lietuvių, prireikus, susikalbame ir kitomis kalbomis, padedame vieni kitiems būti išgirstiems ir suprastiems, nes mums svarbiausia – draugiškas ryšys ir bendradarbiavimas“, – įsitikinęs A. Gedminas.
Jaunuoliai dalyvauja įvairiose veiklose, skatinančiose bendradarbiauti, pavyzdžiui, pirmosios pagalbos mokymuose, kuriuose suskirstyti į grupes turi atlikti įvairias užduotis. Tai – viena iš pasiruošimo žygiui dalių. Jam pasiruošti padeda ir Lietuvos kariuomenės atstovai, kurie papasakoja apie išgyvenimą gamtoje: kaip užkurti laužą, pasistatyti tentą, orientuotis pagal žemėlapį, kompasą. Žygį dalyviai vykdo savarankiškai, be GPS ar vadovų pagalbos. Šiuos mokymus itin vertina ne tik patys dalyviai, bet ir jų tėveliai – namo dalyviai sugrįžta pasikeitę.
„Daugelis tėvų yra dėkingi, nes mokymai yra nemokami ir suteikia jaunuoliams naujų žinių, gilesnių įžvalgų ne vien apie kitus, bet ir apie save. Kai kurie tėvai rašė: „Mes nesuprantame, ką jūs padarėte, bet mūsų vaikai pradėjo daugiau kalbėtis su mumis“. Tai rodo, kad „Stiprūs įvairovėje“ mokymai stiprina skirtingus jaunuolių įgūdžius, kurie padeda kasdienybėje. Šie mokymai kuria empatiją – tuo labai džiaugiamės“, – šypsodamasis sako pašnekovas.
Norint dalyvauti mokymuose, reikia užpildyti anketą, kurią galima rasti čia. Atranka bus vykdoma atsižvelgiant į regioninį pasiskirstymą ir jaunuolių motyvaciją dalyvauti mokymuose. Visa informacija ir registracija į mokymus yra skelbiama „Socialinis sufleris“ „Facebook“ paskyroje ir „Stiprūs įvairovėje“ Instagram paskyroje.
Mokymai „Stiprūs įvairovėje“ organizuojami bendradarbiaujant su Britų taryba Lietuvoje, Švietimo mainų paramos fondu, Jaunimo reikalų agentūra, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kariuomene.
BNS
