Kur kiaulės? – (feljetonas). Seniausia pasaulio šalis – Iranas. Ši valstybė yra neproklausoma jau daugiau nei 5 tūkst. metų. „2 OHO“ Nr.12. Pradedu.
Pradžia
Žinoma, galėčiau paminėti gruodžio pradžią, panašią į lapkričio pabaigą, bet… Turiu kitą temą. Intelekto nesugadinta kaimynė, jai jau virš 80-ies metų, rašo skundus į policiją. Esą naktimis aš bastausi po laiptines: skambinu į duris, klebenu rankenas, baldausi ir naktimis keliu triukšmą. Policijos pareigūnai sąžiningai atlieka savo pareigas. Apklausai iškviečia į komisariatą, aplanko mane namuose, klausinėja, fotografuoja. Aš gerbiu jų veiklą. Nesiruošiu teisintis, bet… ir pats kreipiuosi į policiją dėl šmeižto ir garbės ir orumo pažeidimo. Po to – į teismą. Taip, man artėja septyniasdešimtmetis, bet matyti, jog esu kvaištelėjęs, nors sergąs hipertonija, širdies ritmo sutrikimu ir prieširdžių virpėjimu, švelniai tariant – keista. Pridėsiu dėl įvairovės dar ir depresiją. Ką Dievas ir senatvė dovanojo, tą ir turiu. Ir įsivaizduokite, skaitytojai, jog apibėgioju 3 laiptines, triukšmauju namuose ar kitaip kvailioju, jog esu kažkoks nesveiko proto chuliganas. Tad palyginimas. Su klausimu.
Palyginimas
Esu girdėjęs, net savo charakteristikų (autoriai nežinomi), jog elgetauju parduotuvėse, šlitinėdamas vaikštau sutinęs nuo alkoholio, esu Radviliškio tarybos nario atpirkimo ožys ir pan. Vadinu tai komplimentais, o paskalų mėgėjus – „durniais“. Tad ši straipsnelio pabaiga kiek neįprasta. Ji prasideda klausimu: kuom skiriasi kiaulidės nuo Seimo, rajonų tarybų ar kokios nors fermos. Be abejo, Seime švariau, bet mano nuomone, kontingentas iš esmės tas pats. Beje, kiaulės, gerbiančios save, nedergs po savimi. Na, o ką daro mūsų seimūnai, spręsti palieku Jums, gerbiami skaitytojai. Galvoju, spėju, įtariu, manau, turiu prielaidą (niekuom nepatvirtintą), kad kai kurie Seimo nariai iš mūsų krašto bjauresni už kiaules – čekiukai ir pan. Tą patį taikau ir kai kuriems vietos politikams. Ne man, o Jums, gerbiami rinkėjai, spręsti apie tai. Nors… ir ne Jums. To reikia klausti socdemų atstovo iš mūsų rajono nuomonės. Sutapimas ar ne, bet po jo paskutinio opuso laikraštyje, lyg „Esu Jūsų balsas Seime“, net suviduriavau! Sutapimas. Nekaltinu, bet pateikiu vieną mažutę problemėlę.
Problemėlė
Ji menkutė, bet lengvai išsprendžiama. Didesniuose kaimuose, miesteliuose, mieste, pvz., Tyruliuose, yra, net nežinau, kaip juos įvardinti, na, tarkime, vietos magnatai, kurie bet kuriuo paros metu pardavinėja rūkalus, alkoholinius gėrimus ar pan. Apie juos žino vietiniai gyventojai, naudojasi jų paslaugomis, nors, tarkime, už degtinės butelį naktį „lupa“ dvigubai. Na, jei, pavyzdžiui, paėmiau tarkime Tyrulius, tai jų seniūnas puikiai turėtų žinoti apie tokius vietinius veikėjus. Nežino? Tuomet toks jis ir seniūnas. Aš neįvardinsiu, net jei ir žinočiau – ne mano reikalas. Policijai (pareigūnams) patarčiau užsiimti panašiais reikalais, o ne gaišti laiką prie galimų kliedesinių pareiškimų. Lieka parašyti pabaigą. Jai t. p. – gandai.
Pabaiga
Po miestą sklando gandai, jog meras savo veiklai įamžinti per miestą norėtų nutiesti Beržės–Račkaukio vardo kanalą. Su pliažais, valčių prieplaukomis. Esą projektas įslaptintas, kaip patarėjų algos. Be to, miesto ligoninė mielai priims šilumos mėgėjus, o centre bus pastatytas Proto Bokštas, kad visi ilgai ir laimingai gyventume. Primenu, jog tai tik niekuom nepagrįsti gandai. Ir visas feljetonas toks. Tiesa, tai ne Irano senovė.
Vytautas Mikalauskis
