Radviliškio rajono savivaldybės taryboje svarstomas sprendimo projektas dėl geriamojo vandens kainos kompensavimo sukėlė ne tik diskusijas dėl privataus muziejaus išlaidų finansavimo, bet ir paskatino alternatyvų siūlymą, kuris, pasak jo autoriaus, būtų tiesiogiai naudingas rajono gyventojams.
Tarybos narys Gediminas Lipnevičius pareiškė, kad negali pritarti situacijai, kai iš savivaldybės biudžeto planuojama kompensuoti geriamojo vandens kainą želdinių ir viešųjų erdvių laistymui, tačiau tuo pačiu metu nekalbama apie pagalbą žmonėms, kuriems augančios komunalinės išlaidos tampa vis didesne našta.
Politiko poziciją paskatino tarybai pateiktas sprendimo projektas, kuriuo siūloma kompensuoti dalį geriamojo vandens kainos viešai lankomiems kultūros ir sporto objektams. Kaip nurodoma savivaldybės dokumentuose, projekto iniciatorius buvo VšĮ „Dingęs Štetlas“, kreipęsis dėl 40 proc. geriamojo vandens kainos kompensavimo. Aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad vien per tris 2025 metų mėnesius muziejaus teritorijoje sunaudota beveik 12 tūkst. kubinių metrų vandens, o jo kaina viršijo 23 tūkst. eurų. Savivaldybės administracija skaičiuoja, kad naujai kompensavimo tvarkai įgyvendinti kasmet gali prireikti apie 55 tūkst. eurų biudžeto lėšų.
Siūlo padėti žmonėms
Reaguodamas į šią iniciatyvą, G. Lipnevičius pateikė pasiūlymą savivaldybės lėšomis iš dalies kompensuoti vandens kainą senjorams, žmonėms su negalia ir socialiai remtiniems gyventojams.
Pagal siūlomą modelį būtų kompensuojama 10 proc. vandens kainos iki 5 kubinių metrų per mėnesį.
Tarybos nario teigimu, jeigu savivaldybė turi galimybių skirti dešimtis tūkstančių eurų vandens kainos kompensavimui viešosioms įstaigoms, turėtų būti ieškoma galimybių bent iš dalies sumažinti ir gyventojams tenkančią finansinę naštą. Cituojame G. Lipnevičiaus pranešimą jo socialiniame tinkle „Facebook“:
„Ar sutinkate mokėti už „Dingęs štetlas“ pievų laistymą geriamuoju vandeniu?
Šiandien mane nuoširdžiai šokiravo vienas Savivaldybės tarybai pateiktas sprendimo projektas.
Meras Kazimieras Račkauskis teikė sprendimo projektą kuriuo siūlo iš visų Radviliškio rajono gyventojų sumokėtų mokesčių kompensuoti geriamojo vandens kainą viešosioms įstaigoms, kurios šiuo vandeniu laisto pievas, vejas ir želdinius.
Sprendimo aiškinamajame rašte nurodoma, kad vien šiam tikslui iš Savivaldybės biudžeto kasmet gali prireikti apie 55 000 eurų.
Dar daugiau – pats projekto iniciatorius yra VšĮ „Dingęs Štetlas“, kuri kreipėsi dėl 40 proc. geriamojo vandens kainos kompensavimo. Dokumentuose nurodoma, kad vien per tris mėnesius buvo sunaudota beveik 12 tūkstančių kubinių metrų geriamojo vandens, o sąskaitos suma viršijo 23 tūkstančius eurų. Beje pagal rekvizitai.lt „Dingęs štetlas” nuosavas kapitalas net 126,5 milijono eurų…
Todėl kyla labai paprastas klausimas.
Ar tikrai rajono gyventojų pinigai šiandien turi būti skiriami pievų laistymui geriamuoju vandeniu? Ar tikrai tai yra svarbiausias prioritetas, kai žmonės skundžiasi augančiomis kainomis, brangstančiais vaistais, komunaliniais mokesčiais ir mažėjančia perkamąja galia? Ar normalu, kad biudžete atsiranda dešimtys tūkstančių eurų pievų laistymui, tačiau nuolat girdime, kad trūksta lėšų kitoms gyventojams svarbioms reikmėms? Supratau, kad valdančiųjų dauguma šį sprendimą greičiausiai vis tiek priims. Todėl nusprendžiau pateikti savo pasiūlymą. Jeigu Savivaldybė gali kompensuoti geriamąjį vandenį pievoms ir vejoms, tuomet ji privalo rasti lėšų ir žmonėms.
Todėl siūlau:
- kompensuoti dalį vandens kainos senjorams;
- kompensuoti dalį vandens kainos žmonėms su negalia;
- kompensuoti dalį vandens kainos socialiai remtiniems gyventojams.
Mano siūlymas – iš Savivaldybės biudžeto kompensuoti 10 procentų vandens kainos iki 5 kubinių metrų per mėnesį labiausiai pagalbos reikalingiems rajono žmonėms.
Nes vanduo žmogui nėra prabanga.
Vanduo yra būtinybė.
Jeigu savivaldybė gali rasti lėšų pievoms laistyti geriamuoju vandeniu, ji turi rasti lėšų ir mūsų senjorams, žmonėms su negalia bei socialiai jautriausiems gyventojams. Vanduo nėra prabanga – tai būtinoji paslauga, todėl siūlome bent iš dalies sumažinti kainos naštą labiausiai pagalbos reikalingiems rajono žmonėms.“
Ar valdantieji bus tokie pat dosnūs žmonėms?
Po šio pasiūlymo kyla natūralus klausimas, į kurį artimiausiu metu turės atsakyti rajono valdantieji. Jeigu savivaldybės administracija rado galimybę parengti projektą, kuris leistų kompensuoti dalį vandens kainos viešosioms įstaigoms, ar bus rastas politinis noras svarstyti ir pagalbą žmonėms? Ar meras Kazimieras Račkauskis teiks G. Lipnevičiaus siūlymą svarstyti tarybai? Ar valdančioji socialdemokratų koalicija už jį balsuos?
O gal ir šį kartą bus pasirinktas jau ne kartą matytas kelias – ieškoti visų įmanomų argumentų, kodėl klausimas negali pasiekti tarybos posėdžio darbotvarkės ir būti svarstomas viešai? Tuo labiau kad šiuo atveju kalbama ne apie pievų ar želdinių laistymą, o apie senjorus, žmones su negalia ir socialiai jautriausius rajono gyventojus.
Jeigu savivaldybė gali rasti lėšų geriamojo vandens kainai kompensuoti viešosioms įstaigoms, daliai gyventojų gali kilti pagrįstas klausimas, kodėl tokios pačios politinės valios iki šiol nei merui, nei savivaldybės administracija neatsirado padėti žmonėms? Artimiausias Radviliškio rajono savivaldybės tarybos posėdis parodys, kaip valdantieji vertina skirtingus prioritetus.
Emilija Laukagalytė
