Socialiniai tinklai

Aktualijos

Etika pažeidžiama urmu

Avatar

Paskelbta

data

Radviliškio politikams bei valdininkams etika ir moralė – nė motais.  Rajoninė etikos komisija, ko gero, daugiausiai darbo turintis Savivaldybės organas Radviliškyje. Bet nepavyko Jonui Povilaičiui saugoti dorovę, tai nepavyksta ir pirmininko pareigas perėmusiam jo bendrapartiečiui Kęstučiui Dambrauskui – į įstatymo reikalavimus dėmesio nebekreipiama šeimomis.
Į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK)  akiratį pakliuvo Paulius Kablys ir jo žmona Elžbieta Karaliūtė. Dėl žmonos anksčiau įkliuvo Gražinos mokyklos direktorius Laisvūnas Vaičiūnas. Taip pat bus nagrinėjamas Savivaldybės vyr. gydytojos pareigas einančios Aistės Ginaitienės elgesys.

Naujos sudėties Etikos komisija be darbo neužsibuvo – ją jau pasiekė keli skundai iš piliečių. Bet šią savaitę VTEK persiuntė pavedimą ištirti, ar Tarybos narys P. Kablys tinkamai laikėsi įstatymo reikalavimų nusišalinti, jei yra interesų konfliktas. Esant asmeniniam suinteresuotumui, įstatymas draudžia dalyvauti priimant sprendimus. Kalbintas politikas teigė, kad klaida įvyko per neapsižiūrėjimą. Kas galėjo jį įskųsti, politikas teigia numanantis: „Gal supyko, kad kažko neišrinko į Bendruomeninių organizacijų tarybą, gal kitos priežastys, aš tiesiog neapsižiūrėjau ir prabalsavau.“

VTEK susidomėjo ir jo žmona E.Karaliūte, kuri vadovauja Radviliškio rajono etninės kultūros ir amatų centrui. Tiesa, jos elgesį ištirti pavesta ne Etikos komisijai, o tiesioginiam vadovui – rajono merui. Kodėl ja susidomėjo etikos sargai, E.Karaliūtė teigė nežinanti. Apie VTEK pavedimą jos niekas neinformavo. Redakcijos žiniomis, VTEK praeitą savaitę išnagrinėjo pranešimą dėl netinkamai nurodytų duomenų interesų deklaracijoje – ji galėjo būti nenurodžiusi, kad jos sutuoktinis P. Kablys yra rajono Tarybos narys. Reikia pabrėžti, kad VTEK nuolat akcentuoja – tyrimo inicijavimas nėra pažeidimo konstatavimas.

 Tai ne vieninteliai asmenys valdžios grietinėlėje pastaruoju metu turintys problemų su etiką prižiūrinčiomis institucijomis. Artimiausiu metu VTEK turės patvirtinti arba panaikinti mero pavestos komisijos išvadą dėl Gražinos mokyklos direktoriaus Laisvūno Vaičiūno elgesio. Išvadoje nustatyta, kad direktorius pažeidė įstatymą nenusišalindamas nuo savo žmonos Salvinijos Vaičiūnienės atlyginimo klausimo sprendimo. Beje, tą jau buvo nustačiusi Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba 2017 metų ataskaitoje. Įstaigos vadovas taip pat teigia, kad tvirtindamas koeficientus visiems mokytojams, per neapsižiūrėjimą įsakymu patvirtino ir sutuoktinei, kuriai, esą, atlyginimas nebuvo nei didesnis, nei mažesnis.

 Administracijos direktorei J. Margaitienei taip pat pavesta ištirti Aistės Ginaitienės elgesį. Savivaldybės vyr. gydytoja dirbanti A.Ginaitienė viename komitetų pristatė sprendimo projektą, kuriuo buvo didinamas „Radviliškio ligoninės“ direktoriaus Vaido Smalinsko atlyginimas. Beje, direktorius yra tiesioginis jos viršininkas ligoninėje, kurioje A.Ginaitienė dirba vidaus audito grupės vadove. Paklausta, kodėl fiziškai ji dalyvauja pristatydama ligoninės direktoriaus atlyginimą, A.Ginaitienė bandė išsisukinėti: „Aš esu nusišalinusi nuo visų klausimų, kas susiję su V.Smalinsku. Aš komitete tik pristačiau klausimą ir nieko daugiau. Nejaugi turime mes dviese ateiti į komitetus ir aš visą laiką išeiti iš salės?“ Galima pastebėti, kad teisiškai yra pavesta naujam Juridinio ir viešųjų pirkimų skyriaus teisininkui Remigijui Rudžianskui kuruoti „Radviliškio ligoninę“. Naujasis specialistas patvirtino, kad skirtingai nei A.Ginaitienė, jis neturi medicininio išsilavinimo. Ar tai nėra panašu į valdančiųjų bandymą gerai atrodyti ant popieriaus, nors reikalai ir toliau tyliai išsprendžiami dar prieš teisės aktų parengimą ir pateikimą politikams.

 Pabaigai galima pridurti, kad atsinaujinus rajoninei etikos komisijos sudėčiai, visiškai nesikeičia jos požiūris į rajono merą – jam ir toliau įvairiai keliaklupsčiaujama ir pataikaujama. Pagal jo pageidavimus be rimtos priežasties nukeliami posėdžiai. Neatsižvelgiama į komisijos narius bei netinkamu politikų elgesiu besipiktinančius rajono gyventojus.

Marius Aleksiūnas

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Strateginis veiklos planas – tik fantazija?…

Avatar

Paskelbta

data

Nemažai diskusijų  balandžio 1 d. Radviliškio rajono savivaldybės taryboje sukėlė  Radviliškio rajono savivaldybės 2021-2030 metų strateginio plėtros plano tvirtinimas. Buvo pastebėta, jog jame nėra numatyta realių  darbų, kuriuos reikėtų įgyvendinti per dešimt metų.

Strateginį veiklos planą rengė pirmakursis?

Tarybos posėdyje  nemažai kritikos Strateginiam planui kliuvo ir iš gyventojų, ir iš Tarybos narių. Buvo pastebėta, jog plane neatsispindi tragiška rajono situacija – gyventojų vidutinis amžius pats prasčiausias šalyje, o gydytojų, tenkančių vienam gyventojui, skaičius pats mažiausias.
Kadangi į rajoną įsisukęs mokyklų naikinimo vajus, Strateginiame plane taip pat nepaminėta, kokias mokyklas numatoma uždaryti ar reorganizuoti.
Strateginio plano rengėjams kliuvo ir už tai, kad paruoštame dokumente  nėra gyventojų apklausų rezultatų.

Plane  nepakankamai nušviesta ir turizmo įgyvendinimo strategija – jame paminėti dviračių takai, kuriuos gyventojai apvažinėjo jau prieš penkerius metus.

Paminėjus tokius trūkumus, iškilo klausimas, ar toks dokumentas apskritai reikalingas – jį sudaro per 80 puslapių, o  jokios konkrečios informacijos nepateikta.

Dokumentas – tik vizija…

Savo kūrinį tarybos posėdyje bandė ginti Investicijų ir turto valdymo skyriaus  vedėjas Gintaras Pilypas. „Strateginio plano ruošimą 10 metų laikotarpiui įpareigoja Seimo nutarimai, Vidaus reikalų ministerijos įstatymai.  Jis neturi būti konkretus – ką  pasieksime, kokia  kryptimi vystysime rajoną – tai sudėlios Tarybos sprendimai. Gyvenimas keičiasi ir nėra galimybės surašyti konkrečius objektus – tai daroma ruošiant 3 metų strateginį planą. Šis dokumentas neužkerta kelio keisti rajono vystymo krypties kitai Tarybai“,- sakė vedėjas.

Tarybos narė Z. Žvikienė pasiteiravo, kur vis dėlto galima susipažinti su gyventojų apklausų rezultatais – juk įdomu, kokie rajono gyventojų lūkesčiai.

Pasirodo, apklausų rezultatai buvo patalpinti tik  savivaldybės internetinėje svetainėje, o pagal juos, pasak  G. Pilypo ir buvo kuriamas Strateginis planas.

Tad  apie 90 puslapių sudarantis dokumentas – tik vizija, kuri galimai niekada nebus įgyvendinta.

Tvarkinga gatvė bus tvarkoma …  kad gatvė būtų tvarkinga

Tarybos narys G. Lipnevičius pasiteiravo G. Pilypo, kodėl ardoma  gera Vasario 16-osios gatvė. Pasak vedėjo, Radviliškio rajonas nėra tikslinė teritorija, tik geresnė už vidutinę, ir iš Europos sąjungos negavo lėšų kelių rekonstrukcijai, o tik kelių tvarkymui, gerinant eismo sąlygas. Tad  siekiant įsisavinti šias lėšas ir gerinamos eismo sąlygos trijose sankryžose: bus užtikrintas saugus pėsčiųjų judėjimas, pagerintas apšvietimas, bus lengviau judėti neįgaliesiems.

Tarp Tarybos narių buvo kilusi diskusija dėl administracijos direktorės J. Margaitienės  darbų  pirkimo konkurso už daugiau kaip 650 tūkst. eurų, nes radviliškiečiai Vasario 16-osios gatvę jau praminė „auksine“, kaip ir miesto aikštę.

Jonas Petrikas



Skaityti daugiau

Aktualijos

Beveik 60 kartų gaisrinę saugą pirtyse tikrino ugnis

Avatar

Paskelbta

data

Prieš didžiąsias šventes, tarp jų ir Velykas, per Didįjį šeštadienį yra įprasta kūrenti pirtį. O ten, kur ugnis, visada yra didesnė ir gaisro tikimybė.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vien šiais metais degė 59 pirtys, pernai per tą patį laikotarpį liepsnojo 47. Net 45 gaisrai jose įsiplieskė dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų. Po kelis gaisrus sukėlė elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai ir neatsargus žmogaus elgesys.

Vien pernai ugniagesiai gesino 175 pirtis. Kaip rodo penkerių metų gaisrų statistika, vidutiniškai per metus ugnis aplanko daugiau kaip 140 pirčių.

„Didžiausias gaisro pavojus pirtyje kyla dėl netinkamos konstrukcijos dūmtraukių, kai nesilaikoma norminių atstumų tarp sumontuoto šildymo įrenginio ar dūmtraukio iki degių statinio konstrukcijų. Dūmtraukis nuo jų turi būti nutolęs ne mažiau kaip 25 cm, o nuo paties šildymo įrenginio  – nuo 25 cm iki 1 m. Be to, kūrenant pirtį  patartina jos per daug neprikūrenti ir nepalikti be priežiūros. Pakuros durelės turi būti uždarytos, o malkos laikomos ne arčiau kaip per metrą,“  – sako  Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento  Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos vyriausiasis specialistas Kęstutis Skrickis.

Be to, priklausomai nuo pirties eksploatavimo intensyvumo, bet ne rečiau kaip kartą per metus, būtina  iš dūmtraukio išvalyti suodžius. Beje, pirties durys turi atsidaryti į išorę, jos turi būti be užraktų ar sklendžių, kad kilus gaisrui iš jos galėtumėte kuo skubiau išeiti.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

Skaityti daugiau

Skaitomiausi