Prie Germanto draustinio, esančio šalia Telšių, prigludę du buvę dvarai – Džiuginėnų ir Siraičių. Jų paskutinieji savininkai buvo bajorai, pagal tautybę lenkai, tačiau įaugę į žemaičių žemę ir ją pamilę. Abu jie, Juzefas Perkovskis iš Džiuginėnų ir Leopoldas Andrijauskas iš Siraičių, meninės prigimties vyrai, kurie studijavo dailę Rusijos, taip pat Europos valstybių mokyklose, dalį savo gyvenimų metų praleido toli nuo Lietuvos (J. Perkovskis ir gimė Varšuvoje).
Žemaitijoje, Džiuginėnų dvare, J. Perkovskis visam laikui įsikūrė 1928 m, o L. Andrijauskas Siraičių dvarą kartu su broliu valdė nuo 1925 m. Jiems, kaip kūrėjams, mažai rūpėjo ūkio, finansiniai dvarų reikalai. Abu daug laiko praleisdavo gamtoje. J. Perkovskis daug fotografuodavo, o L. Andrijauskas tapydavo, piešdavo. Juos traukė vaizdingos, legendomis apipintos apylinkių gamtos (Germanto ir kiti ežerų, miškų, upelių, kalvų) grožis. Fotografuodavo, tapydavo ir paprastus žmones.
J. Perkovskis tyrinėjo žemaičių tautodailę, parašė du darbus, kurių vienas „Žemaičių liaudies meno ornamentas: forma ir simbolika“ yra labai vertingas, išverstas į lietuvių kalbą ir išleistas. J. Perkovskis bendravo su žymiausiu tarpukario meno istoriku ir muziejininku, beje, taip pat bajoru pagal kilmę, P. Galaune, poetais P. Geniu ir L. Gira, savo tyrinėjimų rezultatus skelbė lenkiškai ir lietuviškai to meto leidiniuose.
L. Andrijauskas dažnai svečiuodavosi pas J. Perkovskį Džiuginėnuose.
Bajorų menininkų likimai susiklostė skirtingai. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą J. Perkovskis nusižudė, o L. Andrijauskas išgyveno. Jis mirė 1947 m.
Nemažai buvusių netipiškų dvarininkų darbų turi Žemaičių muziejus „Alka“.
Jonas Sireika
