Socialiniai tinklai

Aktualijos

Dingo vaikinas

Avatar

Paskelbta

data

Šiaulių apskrities policijos pareigūnai ieško Jungtinėje Karalystėje dingusio Arūno Vaikaso, gim. 1998 m. Vaikino požymiai:apie 179 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, rudų trumpų plaukų, ant dešinės rankos nuo riešo iki kaklo turėjo įvairių raštų tatuiruotę, ant kairiojo skruosto apgamą. 
Turimais duomenimis, vaikinas lapkričio 27 d. buvo atvykęs į Lietuvos ambasadą Londone ir kitą dieną turėjo parskristi iš Lutono oro uosto į Palangą, tačiau vaikinas dingo pakeliui į oro uostą.

Turinčius informacijos apie A. Vaikaso buvimo vietą prašome susisiekti su tyrimą atliekančia tyrėja Sandra Jake tel. 8-657-71264, 8-41-383216 arba 112.

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Kraštovaizdžio išsaugojimas ar medžių naikinimas?

Avatar

Paskelbta

data

Pastarosiomis savaitėmis Eibariškių parkas pavirto mūšio lauku. Tiesa, juo tankai ar karinė technika nevažinėja, bet politikai ir visuomenė ne juokais surėmė ietis dėl projekto įgyvendinimo. Dėl Radviliškio rajono valdžios noro iškirsti beveik tūkstantį Eibariškių parko medžių skundai pasiekė ne tik Aplinkos ministeriją ar Seimą, bet ir Europos Komisiją. Praeitą savaitę Seimo Aplinkos komitetas aptarė želdynų naikinimo Lietuvoje problemą, nagrinėtas ir Radviliškio atvejis.

Perdarytas projektas nekelia abejonių

Rajono valdžia kaip susitarusi visiems teigia, kad jie be išimties pasitiki projektuotojais. „Tik didžiausias neišmanėlis gali nepasitikėti profesionalais“, – taip gyventojui teigė rajono meras. Jam antrina administracijai vadovaujanti Jolanta Margaitienė, kurios nuomone, privaloma pasitikėti projektą rengusiais specialistais. Tačiau valdančiajai partijai priklausantieji labai patogiai užmiršo faktą, kad tai – perdarytas projektas. Pirmasis už 31 460 eurų buvo įsigytas dar 2016 metų gegužės mėnesį per Radviliškio miesto seniūniją, kai seniūnu dirbo Leonas Grigaliūnas. Pasirodo, kad tada parengtas projektas neatitiko aprašo sąlygų. Miestiečiai kaip savo ausis matys sutvarkytą paplūdimį, vaikų žaidimo aikšteles ar sporto įrenginius. Antrą kartą paslaugą 2017 metų liepą pirko J. Margaitienės vadovaujama administracija už 30 200 eurų. Ar ne keista, kad valdininkai tiems patiems projektuotojams mokėjo du kartus už tą patį darbą?

Nelemta medžiams augti

Rajono politikų ir valdininkų pageidavimu nei ąžuolams, nei beržams, nei kitiems medžiams nėra lemta laisvai augti. Populiarioje lietuvių liaudies dainoje „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“ įkūnyta paprasta žmonių išmintis apie tūkstančiais metų puoselėjamą lietuvių meilę medžiams. Deja, pirkimo dokumentuose rašoma, kad „bene sunkiausiai buvo apsispręsti dėl geros ar jai artimos būklės 135 paprastųjų ąžuolų iškirtimo, tačiau norint „išformuoti“ nuo pasodinimo išlikusias griežtas ąžuolų eiles <…> kitos išeities nėra.“ Tame pačiame dokumente patvirtinama, kad Eibariškių parke sodindami medžius parko kūrėjai „želdyną kūrė gana toliaregiškai, nesuspausdami medžių.“ Bet į tai neatsižvelgia leidimus medžiams kirsti dalinanti komisija. Gal ji paspausta po mero padu?

Myli medžius ar pinigus?

Vienintelė realiai galinti sustabdyti projekto vykdymą ir performuoti užduotį yra administracijos direktorė J. Margaitienė. Tačiau ji  lig šiol nė piršto nepajudino, kadangi yra mero bendrapartietė bei statytinė. Rajono vadovas žurnalistams teigia, kad labai myli medžius, bet kodėl leidžia kone tūkstantį jų išpjauti, tiesiai neatsako. Gal todėl, kad projekto įgyvendinimas nuo planuotos 447 tūkstančių eurų sumos išaugo iki 907 tūkstančių eurų? Dvigubai didesnis „kąsnelis“ domina dar labiau. Kad jis nevengia kištis į viešųjų pirkimų konkursus ir darbų vykdymus, išnagrinėta teismuose. Matyt, ir čia akivaizdus noras proteguoti tam tikras įmones. Konkursą laimėjusi „Statybų kodo“ įmonė priklauso Irmantui Kubiliui, kurio kita bankrutuojanti įmonė, dabar jau pavadinimą pakeitusi „Irdaiva“, pasitelkta subrangove. Šie faktai buvo minima Seimo aplinkos apsaugos komiteto nariams.

Posėdis Seimo komitete

Lapkričio 13 dieną pirmininko Juozo Imbraso vadovaujamas Aplinkos komitetas nagrinėjo želdynų naikinimo problemą. Be Radviliškio miesto Eibariškių parko buvo minimi ir kiti atvejai. Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos sprendimas iškirsti apie 700 medžių bei Užutrakio dvaro parko medžių retinimas. Tiesa, spaudžiami Vilniaus bendruomenės atstovų medžius pasmerkusi parko direkcija atsitraukė ir vietoj numatytų kirsti 688 medžių nuo pjūklo kris tik apie 180. Galima pasakyti, kad ir Eibariškių parke 2017 metais buvo numatyta iškirsti 1045 medžius, o atlikus pirkimą – kalbama apie 899 vienetus. Deja, kirsti 900 medžių ir atsodinti 1200 ūglių tik dėl to, kad per griežtos eilės, kai kuriems Seimo nariams atrodo kaip ES lėšų švaistymas.

Įstatymai keistini

Komitetui buvo pateikti dokumentui, kuriais parodytas tikrasis Eibariškių parko medžių kirtimų mastas. Į tautos atstovus buvo kreiptasi  dėl keistinų įstatymų normų. Jei kuris nors asmuo nori savo kieme nupjauti medį, turi rašyti prašymą seniūnijai, tada atvyksta kelių žmonių komisija ir dažnai  atsisako išduoti leidimą. Tuo tarpu rajono valdžia vienu rankos mostu pritaria tūkstančio medžių pasmerkimui. Tiems patiems medžiams, kuriuos radviliškiečiai šeimomis prieš 30 metų savo rankomis kartu su vaikais sodino. Aplinkos apsaugos komitetas pažadėjo atsižvelgti ir keisti įstatymo normas dėl masiškai kertamų medžių griežtesnio reglamentavimo.

Opozicija Seime, pozicija rajone

Komiteto du nariai konservatoriaiPaulius Saudargas ir Aistė Gedvilienė gynė bendrapartiečius iš Radviliškio. Jų nuomone, komitetas neturėtų svarstyti kiekvieno atvejo atskirai. Be to, nesant Savivaldybės atstovams, diskusija neįmanoma. Tarsi šie Seimo nariai supranta, ką reiškia tikroji diskusija Radviliškio rajone, kur visa galia sukoncentruota vienose rankose. Netiesiogiai išrinkti seimūnai bandė įtikinti komiteto pirmininką, kad interesanto pasisakymui būtų skirta vos dvi minutės. Tiesa, jiems replikavo Artūras Skardžius: „Žmonės kelias valandas važiuoja, kad dvi minutes pasisakytų dėl tūkstančio medžių iškirtimo? Taip jūs abu suprantate demokratiją?“ Tačiau tai neįtikino konservatorių, kurie ir toliau trukdė pasisakyti.

Įmanomas parlamentinis tyrimas

Seimo statutas ir kiti Lietuvos įstatymai numato teisę Seimui vykdyti atskirą tyrimą. Į posėdį svečio teisėmis atėjęs Seimo narys Naglis Puteikis gerokai hiperbolizuodamas aiškino, kad ES lėšomis beveik pusė Lietuvos medžių išpjauta, o merų savivalės niekas negali užkardyti. Komitetas, išklausęs ir kitų visuomenininkų dėl prie Trijų kryžių paminklo pjaunamų medžių, nusprendė, kad būtina problemą nagrinėti iš esmės. Neatmetama ateityje pradėti parlamentinį tyrimą, kurio metu bus kviečiamos abiejų pusių atstovai dėl Eibariškių parko kraštovaizdžio išsaugojimo projekto įgyvendinimo. Kai kurių komiteto narių nuomone, to prireiks, kadangi reikia išsiaiškinti, kokiais prioritetais skirstomos ES lėšos ir kaip parengiami projektai dėl masiškai kertamų medžių.

Administracijos pozicija

Šią savaitę Seimo nariui Aurimui Gaidžiūnui atsiųstame atsakyme raštu J. Margaitienė teigia, kad šiuo metu planuojama nupjauti 841 medį. Medžių pjovimo ir kelmų rovimo darbai kainuos tik 2 573 (du tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt tris) eurus. Nors projektuotojai teigia, kad medžius parke būtina retinti, vietoje 841 išpjautų medžių planuojama atsodinti 2825 medžius ir krūmus! Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotojos Agnės Grabauskienės parengtame atsakyme nurodoma, kad to reikia didinant parko augalų įvairovę ir užtikrinant gyvūnų, ypač paukščių, poreikius. Tik kur reikės paukščiams perėti porą dešimtmečių, kai su pjūklais pasidarbuos medkirčiai?

Marius Aleksiūnas

P.S. Dėl ženkliai pabrangusių darbų bei planuojamų iškirsti medžių į savivaldybės administraciją ir merą kreipėsi Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys Gediminas Lipnevičius, kuris iš administracijos gautame paaiškinime konkrečių atsakymų negavo ir pažadėjo dėl smarkiai pabrangusių darbų kreiptis į Kontrolės komitetą dėl šios situacijos detalaus išsiaiškinimo.
(Bus daugiau)

Skaityti daugiau

Aktualijos

Kam laukuose statomi kryžiai: valdžiai ar visuomenės dėmesiui atkreipti?

Avatar

Paskelbta

data

Lietuvos ūkininkų viltys ir lūkesčiai, kad į valdžią atėjus „valstiečiams“, o Prezidentui pažadėjus sukurti gerovės valstybę, žemdirbiams bus lengviau, galimai bliūkšta. Šalyje prasidėjo masiniai žemdirbių protestai – laukuose dygsta šimtai žaliai dažytų medinių kryžių. Taip, pasak juos statančių ūkininkų, laidojamas žemės ūkis. Protestai rengiami prieš planą didinti mokesčius. Jei kryžiai nepadės, ūkininkai žada sunkiąja technika užtvindyti sostinę.

Ūkininkų akcija – prieš mokesčių didinimą

Ūkininkams, Prezidento Gitano Nausėdos siūlymu, gali brangti dyzelinas – planuojama nuo 56 eurų už vieną toną akcizą didinti iki 146 eurų. Vyriausybėje svarstomi didesni mokesčiai už žemę ir „Sodrai“, taip pat gyventojų pajamų mokestis. Pasak žemdirbių, kelerius metus iš eilės juos skriaudė gamta ir tai atnešė nuostolių, tad didesnė mokestinė našta būtų nepakeliama.

Žemdirbių teigimu, situacija, pakėlus mokesčius, būtų labai prasta, nes jau dabar už pieną, mėsą, grūdus ūkininkai esą gauna skatikus.

Premjeras S. Skvernelis žemdirbių klausimu nori likti neutralus, tačiau  finansų ministras nusiteikęs kategoriškai – žemdirbiams mokesčius būtina didinti. „Ilgą laiką galiojo nemažai mokestinių lengvatų ir valstybės kontrolė yra pasisakiusi dėl jų siaurinimo. Vyriausybė tas lengvatas palaipsniui siaurina. Manau, kad tai yra civilizuotas kelias. Visi sektoriai turi solidarizuotis vienodai ir prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo“, – spaudoje teigia ministras Vilius Šapoka.

Į protesto akciją įsijungė ir Šiaulių rajono ūkininkai

Į taikią ūkininkų protesto akciją įsijungė ir Šiaulių rajono ūkininkai – jų laukuose taip pat dygsta žali kryžiai. Šiaulių rajono ūkininkas Edas Sasnauskas, 700 hektarų  ūkyje auginantis grūdines kultūras ir bulves, pakalbintas išliejo apmaudą dėl bandymo sukiršinti  visuomenę su  ūkininkais:

„Prezidentas bando su žemdirbiais kiršinti pensininkus, mokytojus, gydytojus, kelininkus, geležinkelininkus, besilaukiančias moteris ir kitus žmones. Ar čia normalus Prezidentas ir Prezidento aplinka Lietuvoje, jeigu bando sukiršinti savo liaudį? Tai gal bandoma vėl bankus bankrutuoti, kad nukreiptų liaudies žvilgsnį kitur? Viešoje erdvėje, spaudoje taip pat nustatinėjami žmonės prieš žemdirbius – kad žemdirbiai nuolat kažko nori, prašo, jiems amžinai mažos pašalpos, trūksta kuro. Štai Seimo narė Blinkevičiūtė sako, kad  jeigu ūkininkams nepakelsime akcizo, vadinasi, pensininkams nebus pensijų. Ar taip gali kalbėti Lietuvoje rinktas Seimo narys? Kokius mokesčius mes, ūkininkai, dar galime mokėti? Dar liko atimti Nacionalinio mokėjimo įmokas, kurios skiriamos iš Europos Sąjungos ir dyzelinio kuro akcizą – daugiau nėra jokių lengvatų. Tik uždėjo mokėti fantastinius  „Sodros“  mokesčius, pagal kuriuos, jeigu susirgtume, turėtume gulėti auksinėse lovose.

Prie šios taikios akcijos gali jungtis ne tik žemdirbiai, bet ir miesto žmonės. Mes tik  prašome, kad vieną kartą  nustotų „pilti mėšlą“ ant žemdirbių. Kiek papildomų mokesčių ant mūsų krauna – nori apmokestinti žemės ūkio padangas, apmokestinti garažų kvadratūras ir nuo jų  mokėti  rinkliavą už atliekas, atliekų rinkliavos kainas pakėlė vos ne 10 -15 kartų. Ar kas pasidomėjo, kiek kainuoja žemdirbiui išauginti produkciją  ir kiek ji kainuoja, kol  ateina iki pirkėjo?  Ne ūkininkus reikia apdėti mokesčiais, o tuos, kurie nuplėšia didžiausią pelno dalį supirkdami jų produkciją. Jeigu mums dar pakels mokesčius, grūdus džiovinsime jau brangiai, turėsime atleisti žmones, mažinsime jiems atlyginimus. Gaudami mažesnius atlyginimus, žmonės mažiau pirks arba eis prašyti pašalpų – kaip matome, viskas sukasi ratu ir ne mes nukentėsime, valstybė nukentės. Jeigu pakeltų neapmokestinimą minimumą – būtų pliusas. Jeigu įvestų visuotinį turto mokestį –  suprasčiau, jeigu įvestų visuotinį transporto mokestį, taršos mokestį už naftos produktus naudojančiai technikai – tada suprasčiau. O dabar  – vieniems mokesčius  įveda, kitiems – ne“.

Meras kryžiaus nestatys

Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras, taip pat  ūkininkas, paklaustas, ar jungsis prie ūkininkų akcijos pastatydamas žalią kryžių, sakė: „Kryžiaus nestatysiu. Teko kalbėti su dvasininkais, man ir nuo mažų dienų įskiepytas požiūris į kryžius, tad nesiruošiu. Bet nėra gerai, kad tokia vyriausybės mokesčių politika ūkininkų atžvilgiu, bet  yra ir kitų būdų, ne visi jie išnaudoti. Bandysime artimiausiu metu pasikviesti Žemės ūkio ministrą susitikti su ūkininkais“. 

Seimo narės komentaras

Kaip vertina ūkininkų surengtą žalių kryžių statymo akciją, pasiteiravome LR Seimo pirmininko pirmosios pavaduotojos Seimo narės Rimos Baškienės.

„Aš labai vertinu žmonių iniciatyvą ir bet kokia akcija – ar protesto, ar skatinanti atkreipti dėmesį į kokią nors problemą, yra sveikintina, nes tai yra visuomenės nuomonės išraiška ir mes tik galime padėkoti žmonėms už jų iniciatyvą. Šiuo atveju iniciatyva didinti akcizą buvo Prezidento. Manau, kad ši akcija nėra nukreipta į Seimą ar Prezidentūrą, ją vertinčiau kaip iškeliančią problemas, jog žemdirbių skriausti nevalia. O kad kryžiai nudažyti žalia spalva – man graži žalia spalva, jos neasocijuoju su partijų pavadinimais, tiesiog nuspręsta statyti ne raudonus, ne rudus kryžius. Prezidento siūlymas dėl akcizo didinimo ir kiti pasiūlymai svarstytini, ir mes Seime diskutuojame. Šita Prezidento iniciatyva yra dėl to, kad jis norėjo, jog būtų padidintos pensijos, reikėjo surasti šaltinį ir kaip šaltinį jis surado akcizo įstatymo pataisas, didinant dyzelino kainą. Tai yra siūlymas, bet ar jis bus priimtas, galutinį sprendimą priims Seimas“,- sakė Seimo narė.

Paklausta, ar toks Prezidento siūlymas nesupriešins ūkininkų ir pensininkų, R. Baškienė atsakė: „Ko mažiausiai reikėtų – tai priešinimo. Vertinant Prezidento iniciatyvą, kad pensijos būtų didesnės, visi diskutuojame, suprantame jo norą siekti gerovės valstybės. Tačiau galbūt galėtume surasti kitų šaltinių ir mums reikėtų kartu su Prezidentu tartis, o ne išeiti su jau pateiktu įstatymo projektu. Reikėtų galvoti, iš kur dar gauti pinigų: ar iš to paties šešėlio, ar galvoti dėl  lėtesnio vaiko pinigų didinimo – yra įvairių variantų. Priešinimas neveda į gerą, tai yra negatyvas, o mes norėtume rasti priimtinus sprendimus. Dar atkreiptinas dėmesys – Prezidentas nori didinti pensijas ir jos dar niekada  nebuvo didintos  tokiu dideliu procentu, kaip mums pavyksta dabar –  8,11 proc. Dar  padidinti pensijas 1,8 proc. labai gražu, tačiau reikia ieškoti kompromisų“.

Ar ši žemdirbių  akcija duos rezultatų ir kokius sprendimus, svarbius ūkininkams, LR Seime priims valdantieji „valstiečiai“, parodys laikas.

Auksė Jasilionienė

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019