Vien socialdemokrate ar konservatoriumi šios problemos neapribosime. Radviliškio „čekiukų“ skandalas išaugo į gerokai platesnę istoriją, kurioje susipynė skirtingų partijų pavardės. Tai iškėlė sisteminių klausimų apie vietos valdžios kontrolę: jei politikų išlaidas turėjo prižiūrėti pati savivaldybė, kodėl šiuos atvejus iki galo išnarplioti teko STT, prokuratūrai ir teismams?
Šiaulių apylinkės teismas neseniai padėjo tašką buvusios tarybos narės Vidos Janulaitienės istorijoje. Teismo baudžiamuoju įsakymu ji pripažinta kalta dėl piktnaudžiavimo, sukčiavimo bei dokumentų klastojimo. Politikė nubausta 3 350 eurų bauda, jai trejiems metams atimta teisė būti išrinktai ar skiriamai į valstybės bei savivaldybių institucijų pareigas.
Tuo pat metu kitas buvęs tarybos narys, Gabrielius Verdingas, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą. Jis kaltę pripažino, gailėjosi, atlygino žalą, o į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą turės sumokėti 2 tūkst. eurų. Jam taip pat trejus metus uždrausta eiti renkamas pareigas valdžios institucijose.
Šie sprendimai atveria esminį klausimą – kas Radviliškio savivaldybėje visus tuos metus iš tikrųjų kontroliavo politikus?
2 340 eurų – bet problema ne vien suma
2019–2022 metais taryboje dirbusi V. Janulaitienė teikė išlaidų ataskaitas, kuriose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie degalus. Teisėsaugos vertinimu, savivaldybei taip padaryta 2 340 eurų žala. Nors politikė žalą atlygino, teismas konstatavo nusikalstamas veikas ir skyrė minėtus ribojimus.
Šis atvejis išsiskiria ir kita aplinkybe – tai ne pirmas kartas, kai jos pavardė atsidūrė baudžiamojoje byloje. 2023 metais ji jau buvo pripažinta kalta dėl kyšininkavimo, gavo 10 500 eurų baudą, iš jos konfiskuota 250 eurų.
Dėl šių dviejų skirtingų teisinių epizodų visuomenei kyla pagrįstas klausimas: kokią politinę pamoką iš to turėtų išsinešti visi tie, kurie ateina į tarybą su pažadais tarnauti žmonėms?
Įspūdingi konservatoriaus skaičiai
Būtų klaida šią istoriją paversti vienos partijos plakatu. Radviliškio įvykiuose atsidūrė ir buvęs konservatorius G. Verdingas, kurio finansiniai rodikliai – dar įspūdingesni.
Dar 2024 metais teismas patvirtino taikos sutartį, pagal kurią jis į rajono biudžetą turėjo grąžinti 9 627 eurus, išmokėtus už 2019–2023 metų veiklą. Tyrimo metu nustatyta, kad politikas visas išlaidas siejo tik su degalais. Tyrėjams įtarimų sukėlė tai, kad jis kurą dažniausiai pildavosi Šiauliuose, degalinėje, kurioje dirbo jo motina.
Be to, fiksuoti 22 atvejai, kai atsiskaitant buvo panaudota 11 skirtingų banko mokėjimo kortelių bei net 83 skirtingos nuolaidų kortelės. Pasitaikė dienų, kai kuras piltas skirtinguose miestuose arba įsigytas kiekis viršijo automobilio bako talpą. Šie skaičiai verčia paklausti: kaip tokia schema apskritai perėjo savivaldybės filtrus?
Galiausiai G. Verdingas visiškai pripažino kaltę dėl piktnaudžiavimo bei sukčiavimo, papildomai atlygino 2 290 eurų žalą ir sulaukė vienerių metų laidavimo termino. Nors tai nėra apkaltinamasis nuosprendis, visuomenei lieka atviras moralinis klausimas: ar finansinis žalos atlyginimas ir laikini ribojimai pakankamai atgraso politikus, kad rinkėjai vėl galėtų jais pasitikėti?
Antikorupcijos grandies ironija
Socialdemokratų flangas šioje istorijoje atrodo ypač dviprasmiškai. Nuo 2019 iki 2023 metų Radviliškio Antikorupcijos komisijai vadovavo Saulius Luščikas. Žmogus, prižiūrėjęs skaidrumą, vėliau pats turėjo aiškintis dėl asmeninių tarybos nario išlaidų.
S. Luščikas nebuvo nuteistas baudžiamojoje byloje, tačiau prokuratūros tyrimas parodė, kad iš 14 147 eurų jo deklaruotų išlaidų su tarybos nario funkcijomis buvo susiję tik 3 749 eurai. Teismui patvirtinus taikos sutartį, likusius 10 397 eurus jam teko grąžinti į savivaldybės biudžetą.
Skaidrumo sistemos paradoksus pratęsė ir kita socialdemokratė Eglė Ivanauskytė, dirbusi toje pačioje Antikorupcijos komisijoje. 2026 metais STT jai pareiškė įtarimus dėl sukčiavimo ir dokumentų suklastojimo. Įtariama, kad ji tarybai teikė neteisingus duomenis apie kuro išlaidas, o galima žala siekia 2 138 eurus. Kilus šiam skandalui politikė pasitraukė iš Savivaldybės administracijos direktorės pareigų.
Nors įtarimai nėra teismo nuosprendis, faktas, kad toje pačioje komisijoje vienas narys grąžina dešimt tūkstančių eurų, o kitam pareiškiami įtarimai, verčia suabejoti tuometinės kontrolės efektyvumu.
Kur žiūrėjo Kontrolės komitetas?
Dar viena grandis šioje schemoje – savivaldybės Kontrolės komitetas. 2019 metais jo pirmininku buvo paskirtas Kazimieras Račkauskis, dabartinis Radviliškio rajono meras.
Taip susidaro paradoksali politinės atsakomybės dėlionė: vieni politikai vadovauja Antikorupcijos komisijai bei Kontrolės komitetui, tarybos nariai sėkmingai deklaruoja išlaidas, savivaldybė jas ramiai kompensuoja, o po kelerių metų šiuos dokumentus jau narsto teisėsauga.
Šiandien svarbiausia išsiaiškinti ne tik tai, kas piktnaudžiavo, bet ir kas privalėjo tai pastebėti. Kas tikrino ataskaitas, lygino kuro kiekius ir analizavo 83 nuolaidų korteles? Atsakymų į šiuos klausimus savivaldybės buhalterija laiku nepateikė – juos surasti teko tyrėjams, o politikams už tai teko atsakyti.
Tokie Radviliškio politikų darbai net nestebina – kai savi tikrina savus, tokie ir pinigų įsisavinimo rezultatai, kuriuos dar kartą patvirtino teisėsauga.
(Bus daugiau)
Emilija Laukagalytė
2026-10-08
