Socialiniai tinklai

Aktualijos

„Bočių“ dainos ir šokiai – Motinos ir Tėvo dienoms paminėti

Avatar

Paskelbta

data


Gegužės 16 d. į Radviliškio kultūros centrą gausiai rinkosi pagyvenę žmonės – čia vyko jau keturioliktoji tradicinė „Bočių“ organizuojama šventė, skirta Motinos ir Tėvo dienoms paminėti, pavadinta „Tėvų namai“.

Laikas tarsi smėlis byra pro pirštus. Tarsi paukščiai kažkur skrenda metai“… Nepastebimai metai apsisuko ratu, ir vėl gegužė, ir vėl šventė „Tėvų namai“. Į ją sugužėjo net 8 rajonų „Bočių“ meno kolektyvai: Žemaičiai – Akmenė, Šiauliai, Kelmė, Raseiniai. Aukštaičiams atstovavo  Joniškis, Pasvalys, Utena ir Radviliškis. Žemaičių ir aukštaičių kolektyvų susirinko po  lygiai – po 4.

„Jei pasaulyje nebūtų tėvų, gerumas ir meilė netektų vardo“ – sakė šventės vedėja. Brangūs tėvų atminimai, uždegtos žvakės, kurios liepsnelės plevena, kad primintų tėvų atminimą.

Šventę pradėjo patys mažiausi, tyriausi lopšelio – darželio „Žvaigždutė“ dainorėliai „Choriukas“ bei jų meno ugdymo vadovė Dovilė Pranaitytė. Salėje esantys žiūrovai plojo, kai kam riedėjo ir džiaugsmo ašaros – juk tai mūsų ateitis, viltis ir džiaugsmas.

Radviliškio „Bočiai“ – šventės šeimininkai – prisiminė, kad Motina – tai nemigos naktys, šeimos židinys, namų altorius. Žinoma, ir pirmoji daina buvo skirta mamai.

Lietuvių liaudies išmintis sako: „Negi reikia tapti benamiu, kad suprastum, kokie kokie brangūs gimtieji namai“. Apie juos ir dainavo atstovai iš Marijos žemės – raseiniškiai.

Kiekvienoje šventėje svečiai sveikina namiškius: savivaldybės mero pavaduotojas M. Pauliukas, LR Seimo nario A. Gaidžiūno padėjėjas K. Dambrauskas, Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nariai G. Lipnevičius bei J. Pravilonis. Sveikinusieji džiaugėsi, kad Radviliškio „Bočiai“ yra aktyvūs, energingi, organizuoti, sugeba į šventę sukviesti šitiek kolektyvų. Visi kalbėjusieji prisiminė savo tėvelius, senelius, vaikystę ir tėvų namus. „Smagu matyti vienoje vietoje tiek daug jaunatviškų ir linksmų bočių. Už gražią ir prasmingą šventę dėkoju jos organizatorei – Radviliškio „Bočių“ vadovei bei „Radviliškio krašto bendruomenės“ senjorų vadovei Rimantei Radavičienei. Linkiu visiems šventės dalyviams dar daug gražių bei prasmingų gyvenimo metų“,- įteikdamas dovanas visiems „Bočiams“ linkėjo Tarybos narys G. Lipnevičius.

Senovės lietuviai sakė, kad ne kiekvienas lietuvis gali mokėti dainuoti, bet nemokėti lietuviui šokti – sarmata. Akmenės „Bočiai“ įrodė, kad kurdami ir „vėlyvoje“ jaunystėje, nežiūrint sunkių tautinių rūbų, puikiai, greitai sukosi scenoje, šoko su nuotaika, ūpu.

„Ūžia didelis pasaulis, bet juose yra ir savi namai, jauki namų šiluma ir bendravimas. Būkime pasaulio žmonėmis ir žmonėmis savo namuose‘, – sakė pasvaliečiai.

Turbūt kiekvienas salėje sėdintis žiūrovas gėrėjosi ir pavydėjo pasvaliečiams. Atrodo, kad jų balsai sklinda kaip užburti – gražiai, vienodai. Galbūt todėl, kad jų vadovas Giedrius visada dainuoja su jais.

Balto pavydo apimti klausėmės Kelmės „Bočių“ meno kolektyvo atliekamų dainų. Kolektyve groja įvairiausiais instrumentais, o Justino Kasparo atliekamai dainai „Brangioji“ neliko nė vieno abejingo.

Namai kur kas daugiau nei adresas, kuriuo gali būti surastas. Tai šventa vieta, kurioje gali būti ir norisi pabūti su pačiais brangiausiais žmonėmis – apie tai kalbėjo Utenos „Bočių“ pavaduotoja A. Katinienė.

Joniškiečiai ir šiauliečiai džiaugėsi, kad yra pakviesti ir dalyvauja gražiausioje šventėje, kur prisimenama jaunystė, tėvai, gimtinė.

Nepastebimai pralėkė beveik 3 valandas trukęs koncertas. Išdainuota ir išklausyta daugybė jaudinančių žodžių ir dainų. Renginio vedėja pakvietė visus sudainuoti „Giminių dainą“. Tebūnie „Jūsų namai visada jaukūs, te primins tėvų namus. Tegul namuose netrūksta meilės ir dėmesio gyvenantiems kartu“, – linkėjo vedančioji.

„Bočių“ kolektyvai širdingai dėkojo šventės šeimininkams, LR Seimo nariui A. Gaidžiūnui, Tarybos nariams G. Lipnevičiui, V. Aleknienei bei J. Praviloniui. Ačiū Jums, kad suprantate ir gerbiate mus, pagyvenusius.

Pensininkų bendrijos „Radviliškio bočiai“ informacija

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Išvarymo iš ligoninės kaina – 60 eurų, arba kur pradingo žmogiškumas

Avatar

Paskelbta

data

Į savaitraščio „Radviliškio kraštas“ redakciją kreipėsi 74 metų Grinkiškio miestelio gyventojas Michailas Nekrasovas. Grinkiškietis papasakojo savo „įspūdžius“  iš rugpjūčio 29 dienos apsilankymo Radviliškio ligoninėje.
Į Radviliškio ligoninę – dėl sutrikusio širdies ritmo
„Rugpjūčio 29 dieną buvau užsiregistravęs Grinkiškio ambulatorijoje pas gydytoją S. Žviką, tačiau ryte pasijutau blogai – mėtė į šonus, kojos nelaikė. Nieko nelaukdami išsikvietėme „greitukę“, man padarė kardiogramą – pulsas buvo 198  ir labai sutrikęs širdies ritmas. Greitoji mane atvežė į Radviliškio ligoninės priėmimo skyrių. Šiame skyriuje budėjusi gydytoja padarė kardiogramą ir paguldė į stebėjimo palatą. Antrą valandą sulašino lašelinę, po kiek laiko dar suleido vaistų. Gydytoja pasakė, kad dar bus lašelinės vakare šeštą ir dešimtą valandą“,- pasakojo M. Nekrasovas.
Žmogus gal būtų ramiai praleidęs naktį ligoninės stebėjimo palatoje, jam būtų sulašinti paskirti vaistai, bet…
Grinkiškiečio  išvarymas
Į naktinį budėjimą Radviliškio ligoninės priėmimo skyriuje  atėjo gydytojas S. Žvikas, kurį M. Nekrasovas puikiai pažįsta kaip Grinkiškio ambulatorijos gydytoją. Pasak ligonio, gydytojas vieną kartą praėjo pro jo palatą, pažiūrėjęs paklausė, kaip pažįstamas ligonis čia pateko. Michailas gydytojui atsakė, kad sutriko širdies ritmas ir jį į ligoninę atvežė greitoji.
Antras gydytojo vizitas į grinkiškiečio palatą nebuvo toks malonus.
„Gydytojas S. Žvikas antrą kartą užėjęs į mano palatą uždarė duris  ir paklausė, ko aš čia voliojuosi.     Tada pasakė, kad man čia ne vieta ir paliepė važiuoti namo. Dar jis sesutės paprašė, kad man padarytų kardiogramą. Atėjusi sesutė paklausė, ką sakė gydytojas, aš atsakiau, kad mane varo namo. „Kaip tai namo, dabar tau turime lašelinę statyti“,- sakė sesutė. Sesutė gydytojo perklausė, ar reikia man statyti lašelinę, o gydytojas atrėžė: „Nieko nereikia, tegul važiuoja namo“,- gydytojo elgesiu stebėjosi grinkiškietis.
Žmogus bandė prašyti gydytojo, kad leistų pernakvoti, nes autobusų jau nebėra. Tačiau šis atrėžęs: „Ne mano reikalas, kaip nori, taip važiuok“.
„Bilieto“ kaina – 60 eurų
Buvo jau  po 19 valandos, kai M. Nekrasovas išėjo iš ligoninės. Žmogus nuėjo į autobusų stotį, o paskutinis autobusas  Baisogalos link jau seniai išvažiavęs, autobusų stotis užrakinta…
„Nebežinojau, ką daryti, juk ant suolelio autobusų stotyje nenakvosi. Nuėjau prie taksisto, paklausiau, ar nuvežtų į Grinkiškį. Jis atsakė, kad nuveš, tik brangiai kainuos. Bet juk geriau pinigus sumokėti, nei lauke nakvoti. Sumokėjau 60 eurų ir parvežė mane iki pat namų. Grįžau namo susinervinęs, pasimatavau spaudimą – pulsas buvo 190. Gerai, kad namuose turėjau vaistų“,- guodėsi senjoras.
Kodėl pyksta gydytojas?
Pasak M. Nekrasovo, anksčiau jis su gydytoju S. Žviku labai gerai sutarė, gydytojas išrašydavęs jam vaistų, duodavęs įvairių patarimų. „Kartą gydytojo S. Žviko paprašiau siuntimo į komisiją – pagal savo ligą norėjau išsirūpinti slaugą – taip man patarė. Gydytojas siuntimo nedavė, tai gal dėl to supyko? Dar gydytojas sakė iš bobučių girdėjęs, kad aš jį pavadinau šundaktariu, bet aš tikrai taip nesakiau. O gal gydytojas norėjo, kad duočiau „kapeikų“ – bet aš gaunu tik 300 eurų pensijos, vaistams išleidžiu apie 140 eurų, tikrai neturiu daug pinigų. Dar gydytojas liepė ieškotis kito daktaro, sakė, kad Grinkiškio ambulatorijoje manęs nebepriims “,- apie užsitrauktos gydytojo S. Žviko rūstybės priežastis svarstė žmogus.
Gydytojo S. Žviko komentaras
Pasiteiravome gydytojo S. Žviko, kodėl jis ligonį iš stebėjimo palatos išleido, kai jam dar nebuvo sulašinti paskirti vaistai. „Prisimenu tą žmogų, jis buvo mano žmogus kaip šeimos gydytojo. Jo būklė buvo gera, ritmas atsistatė, viskas uždokumentuota, yra kardiogramos, visi rodikliai, jis šeštą ar septintą valandą vakare buvo išrašytas iš skyriaus. Ar lašelinės reikalingos, ar nereikalingos, sprendžia gydytojas“.
Paklaustas, ar tikrai liepė M. Nekrasovaui ieškoti kito šeimos gydytojo, S. Žvikas atsakė: „Po išrašymo iš ligoninės pacientas į Grinkiškio ambulatoriją atėjęs nebuvo. Yra pasirinkimas – gydytojas turi teisę ir ligonis turi tam tikras teises“.
Ligoninės direktoriaus komentaras „valdiškas“
Šią konkrečią situaciją, kai buvo pasigesta gydytojo žmogiškumo bei atjautos, paprašėme pakomentuoti Radviliškio ligoninės direktoriaus V. Smalinsko. Direktorius, kaip visada, atsakė  „sausai“, komentuodamas teisės aktus, įsakymus bei tvarką, kurios privalo laikytis gydytojai, dirbantys priėmimo – skubiosios pagalbos skyriuje. Tačiau ar šios tvarkos tikrai buvo laikomasi – kitas klausimas.
V. Smalinsko  raštiškas atsakymas „Radviliškio krašto“ redakcijai skamba taip: „Priėmimo – skubiosios pagalbos skyriuje yra teikiama būtinoji medicinos pagalba vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V – 208 „Dėl būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarkos ir masto aprašo patvirtinimo“ (Nauja redakcija Nr. V-598 2018-05-23). Šis įsakymas reglamentuoja būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarką ir mastą. Skubioji medicinos pagalba – tai medicinos pagalba, teikiama nedelsiant arba neatidėliotinai, kai dėl nurodytų ūmių klinikinių būklių, gresia pavojus paciento ir (ar) aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams. Visos indikacijos yra griežtai reglamentuotos ir nustatytos. Visi gydytojai, dirbantys priėmimo – skubiosios pagalbos skyriuje, privalo jų laikytis. Būtinoji medicinos pagalba asmens sveikatos priežiūros įstaigose teikiama visiems pacientams. Būtinoji medicinos pagalba teikiama etapais: pirmiausia suteikiama pirmoji medicinos pagalba, po to – skubioji medicinos pagalba. Skubioji medicinos pagalba skirstoma į keturias kategorijas. Jei į asmens sveikatos priežiūros įstaigą tuo pačiu metu atvyksta keli pacientai, kuriems reikalinga skubioji medicinos pagalba, ir pagalba visiems negali būti suteikta vienu metu, pirmiausia ji turi būti suteikta pacientams, kuriems reikalinga 1 kategorijos, po to – atitinkamai 2, 3 ir 4 kategorijos pagalba. Skubioji medicinos pagalba gydytojo sprendimu teikiama tol, kol paciento būklė tampa stabili ir tos būklės nebegalima priskirti nei vienai iš keturių kategorijų“.
Kokios kategorijos pagalba turėjo būti suteikta M. Nekrasovui ir ar jo būklė buvo pakankamai stabili, kad garbaus amžiaus  žmogus būtų išleistas į namus, taip ir liko neaišku. Aišku tik viena – lengviausia žongliruoti teisės aktais, išsisukant nuo konkretaus atsakymo – ar teisingai pasielgė gydytojas S. Žvikas, išvarydamas ligonį iš ligoninės?
Pacientų patogumui – taksi paslaugos
Dar paklausėme ligoninės direktoriaus V. Smalinsko, ką daryti ligoniui, kai jis iš stebėjimo palatos ar priėmimo skyriaus yra išleidžiamas į namus vėlų vakarą ar naktį, kai nebevažinėja autobusai.
Ligoninės direktorius atsakė: „Visą parą yra teikiamos taksi paslaugos ir taksi automobilis yra iškviečiamas, jeigu pacientai pageidauja, arba išsikviečia patys“.
Ligoninės direktoriaus, gaunančio solidų atlyginimą, atsakymas  kiek pribloškiantis –  ne kiekvienas žmogus gali mokėti taksistui po 60 eurų už kelionę namo, juk daugelis vyresnio amžiaus žmonių skaičiuoja kiekvieną centą, kad išgyventų nuo pensijos iki pensijos.
Buvusi ligoninės direktorė D. Povelauskienė sakė, kad medikai nevaro naktį rajono žmonių  iš ligoninės, leidžia pabūti iki ryto. Tačiau, kaip matome, tvarka pasikeitė ir ligoniai išprašomi į namus vėlų vakarą.
Kad nėra ko, pasak gydytojo S. Žviko, voliotis ant stebėjimo palatos lovos, nors ir sutrikus širdies ritmui, patvirtina  ligoninės direktoriaus atsakymas: „Stebėjimo palatoje esančios lovos yra skirtos tik skubiosios pagalbos pacientams, kuriems reikalinga būtinoji pagalba“.
(Bus daugiau)
Agnė Dapkutė

Skaityti daugiau

Aktualijos

Sidabravo gimnazijos mokiniams biologijos pamokos kitaip

Avatar

Paskelbta

data

Radviliškio r. Sidabravo gimnazijos 7 – 8 klasių mokiniams organizuotos biologijos pamokos – projektai „Sidabravo apylinkių augalai“. Kūrybinių projektų tikslas rūpintis savo artimiausia aplinka bei susipažinti ir siekti pažinti artimiausios aplinkos augalus. Mokiniai atlikdami įvairias kūrybines užduotis gilino teorines ir praktines žinias apie augalus.

Mokyklos fojė erdvės buvo papuoštos mokinių darbais ir didino mūsų bendruomenės kompetenciją aplinkosaugos srityje bei ugdė atsakomybę už švarios, saugios ir sveikos aplinkos išsaugojimą. Projekto dalyviai džiaugėsi įgiję socialinių įgūdžių nes mokėsi rūpintis savo artimiausios aplinkos augalais bei siekė spręsti kasdieniniame gyvenime iškylančias problemas.

                                                                                                       Silva Morkūnienė,                    Sidabravo gimnazijos
biologijos mokytoja metodininkė


             

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019