Socialiniai tinklai

Aktualijos

Bendruomenės popietėje paminėta Laisvės gynėjų diena

Paskelbta

data

Sausio 13 – ąją vykusioje „Radviliškio krašto bendruomenės“ popietėje buvo  paminėta  Laisvės gynėjų diena, prisiminti tragiški ir Lietuvos laisvei lemtingi Sausio 13 – osios įvykiai. Bendruomenės popietėje dalyvavo generolo P. Plechavičiaus šaulių 6 – osios rinktinės šauliai su vadu Pranu Sluckumi, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Radviliškio skyriaus vadovas  Albertas Vitartas.

Bendruomenės pirmininkas bei Tarybos narys Gediminas Lipnevičius popietę pradėjo primindamas, kad Sausio 13-osios naktis  mus sutelkė, suvienijo bendra skaudžia ir tuo pačiu galinga, visą esybę persmelkusia patirtimi – laisve. G. Lipnevičius pakvietė visus  žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą pagerbti tylos minute.

Dalintasi  prisiminimais, išgyvenimai

A. Vitartas popietės dalyvius pakvietė pasidalinti prisiminimais apie Sausio 13 – osios įvykius bei patirtais išgyvenimais. „Šiandien tikrai atmintina Laisvės gynėjų diena, jau praėjo 29 metai nuo šių  įvykių, juos prisimename prie uždegtų žvakučių. Šiandien kartu visi popietės dalyviai: ir jaunesni, ir vyresnieji pasidalinsime prisiminimais. Yra dokumentai,  Šiaulių sąjūdžio seniūno Adolfo Mikalausko  prisiminimai. Į Vilnių išvykome autobusu, atvykome sausio 11 d., 12 val., ir buvome iki 12 d., kaip buvo nurodyta pagal budėjimo grafiką. Prie Aukščiausios tarybos skambėjo patriotinės dainos, prie jos prieigų ir barikadų buvo sustatyti žmones atvežę autobusai. Didelį įspūdį padarė  Sausio 11 d. vakare kunigo Roberto Grygo vestos pamaldos, kurių metu jis davė nuodėmių atleidimą kariams, nes buvo laukiamas Aukščiausiosios tarybos puolimas. Visa aikštė susikaupusi meldėsi, atrodė, kad ta malda kyla į dangų. Kiekvienam miestui buvo paskirti apsaugos ruožai, buvo instruktažas, kaip elgtis puolimo metu. Nebuvo leidžiama naudoti ginklų, kad neišprovokuotų „Amono“. Tačiau kai kurie vyrai iš tvoros  nusilaužė baslius, aš ir buvau toks naivuolis, stovėjau su eglišakės šaka. Šiandien situacija pasikeitė, kad  būtų pripažintas laisvės gynėju, iš Roberto Grygo reikalaujama dokumento. Visuomenės pripažinto fakto nepakanka, reikalaujama dokumento. Net gynėjų sąrašų nepripažįsta – jie nėra dokumentai. Šauliai laisvės gynėjais nepripažinti. Yra gal pora šimtų žmonių, kurie pripažinti gynėjais, nors pagal divizijos generolo pulkininko Gečo duomenis, turėtų būti apie 25 tūkst. Lietuvos gynėjų. Mes tokie iš kaimo niekam nereikalingi“,- sakė A. Vitartas.

Popietės metu buvo parodytos nuotraukos iš Sausio 13- osios įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto, prie Aukščiausiosios tarybos. „Sąraše, kur važiavome sausio 11-12 d. į Vilnių, buvo 24 žmonės. Autobusų sustatymas buvo mano idėja“,- sakė A. Vitartas.  Sausio 15 -16 d. vyko radviliškiečių grupė budėti prie Aukščiausiosios tarybos. Visas Sąjūdžio dokumentų segtuvas sunaikintas, beveik visi dokumentai prarasti“,- sakė Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Radviliškio skyriaus vadovas.

Popietės dalyviai domėjosi, kas sunaikino dokumentus.
Pasak A. Vitarto, dokumentus sunaikino pats Sąjūdžio grupės seniūnas. Manoma, kad sunaikino sąmoningai.

Vienas pirmųjų priesaiką ant Gedimino kalno priėmė šaulys S. Folertas, Sausio 13-osios medalininkas. Jis taip pat pasidalino savo išgyvenimais: „Neužmiršome žuvusiųjų, mano likimas buvo toks, kad prie tos laisvės reikėjo prisidėti. Sakyčiau, savanoriškos tarnybos vadovybė nusprendė iš kuopų žmonių skirti Aukščiausios tarybos apsaugai. Su Romu Valaičiu patekome į tą grupę, mus siuntė į Vilnių palaikyti dvasią, apsaugoti mūsų brangią Lietuvėlę. Buvau 4 dienas Vilniuje. Mes nesame dideli didvyriai, suvažiavo visa Lietuva. Matėsi susiglaudusi, nesusipriešinusi Lietuva, kokia buvo prie Aukščiausiosios tarybos, Baltijos kelyje, visi buvome vieningi, stengėmės apginti mūsų Lietuvėlę. Malonu, kad atėjote, pagerbėte tuos jaunus žmones, kurie atidavė savo gyvybes, jie dar nebuvo matę gyvenimo, suaugusieji paliko šeimas. Nesijaučiu išskirtiniu, Lietuvėlė reikalavo, turėjome padėti“

„Malonu, kad pakvietėte mus į šį susitikimą paminėti labai svarbią dieną Sausio 13- ąją, kuri yra visų mūsų pergalės diena. Jeigu nebūtume ryžtingi, nebūtume atlaikę spaudimo, ir kas dalyvavote Vilniuje prie bokšto, Parlamento, matėte, kaip šaudė į žmones, važinėjo tankai, šarvuočiai, apie tūkstantį žmonių buvo sužeistų.13 brolių ir viena sesė žuvo, buvo jauni žmonės. Atlaikė spaudimą mūsų tvirtybė, mūsų protas. Ačiū Dievui, kad nepanaudojome ginklo, nes minioje buvo ir provokatorių, kurie tik ir laukė, kad kažką  ginklą panaudotų, tada būtų pretekstas panaudoti kovinius ginklus, dar daugiau žmonių būtų žuvę. Šiuose įvykiuose mūsų pergalės lemtis buvo ta, kad Maskvoje taip pat  pralaimėjo komunistinis rėžimas, nugalėjo demokratinės jėgos. 1991 m. pradėjau tarnauti Lietuvos kariuomenėje, perėmėme į savo rankas Linkaičius, Durpyną, buvau kuopos vadu. Kai priiminėjome Durpyną, pastatėme savo apsaugą. Priešas dar buvo labai galingas, mūsų ginkluotė buvo dar labai silpna. Tačiau mūsų kantrybė, ryžtas atlaikė negandas ir visoje Lietuvoje kontroliavome sovietų kariuomenės veiksmus, ties Radviliškiu, Šiauliais buvo išstatyti mūsų postai, tad nebegalėjo daug pasišakoti“,- pasakojo Šaulių kuopos vadas P.Sluckus.

Pasak šaulio Romo Valaičio, skaudu prisiminti tragiškas naktis Vilniuje: „Buvome paskirstyti pirmiausia į gynybą prie Parlamento, kad užtikrintume ryšius su visu pasauliu. Vėliau matome, vaikinai bėgioja aplinkui, sako, kad jau važiuoja šarvuočiai. Susidūrė šarvuočiai, vėliau galvojome ką daryti – šviesos aplinkui užgeso. Vyrukai bėgioja su laikraščiais, susuktais į tūteles. Jie pasakė, kad  statyboje yra armatūros gabalų, kuriuos būtų galima panaudoti kaip ginklus. Jeigu su ginklu kareiviai ateis, kaip kovosime plikomis rankomis? Susirinkome keletą metrų metalo, susukome į laikraščius ir laukėme. Apie 2 valandą nakties prie bokšto įvyko grumtynės, tankai traiškė ir mašinas, ir žmones. E. Bučelytė dirbo televizijoje, sakė, jau veržiasi kariškiai, daužo žmones automatų buožėmis, ji spėjo apie tai pranešti į kitas valstybes – Suomiją, Švediją. Ryte nuvykome prie bokšto, jau nebebuvo nukentėjusių žmonių – buvo išvežti. Visada su savimi turėdavau fotoaparatą ir žiūriu – ties tankais stovi kariai. Juos  stovinčius ir fotografuoju iš 3 metrų atstumo. Draugai perspėjo, kad mane gali nušauti, tačiau  apie save negalvojau, nufotografavau tankus. Buvo nukentėjusiųjų laidotuvės, kurias taip pat įamžinau. Skaudūs buvo įvykiai, man dar ir šiandien neramu. Duok Dieve, kad  jie nepasikartotų“.

Kolegai pritarė ir  šaulė Zita Urbonienė: „Man taip pat teko būti  prie Aukščiausios tarybos, naktimis budėjome, šildėmės prie laužų, žmonės mums atnešdavo arbatos, sumuštinių. Matėme, kaip viskas vyko, gerai, kad buvo susirinkę tūkstančiai žmonių, kitaip tankai būtų mus sumynę. Buvau ir kai laidojo žuvusiuosius, buvo suvažiavusi visa Lietuva, visos gatvės iki pat Antakalnio kapinių buvo užtvindytos. Kai važiavo katafalkai su žuvusiaisiais, mes verkėme, nors tų žmonių nepažinojome. Jie visi buvo jauni, norėjo gyventi, taip, kaip ir mes norėjome gyventi. Mes privalome visuomet juos prisiminti ir gerbti, nes jie paaukojo savo gyvybę už mūsų nepriklausomybę“.

Sausio 13 – osios ištakos

Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius pasiteiravo  susirinkusiųjų, nuo ko prasidėjo  tos dienos konfliktas, kodėl  jis įvyko būtent tą dieną .
„1990 m. kovo 11 d. buvo paskelbta atkurta Lietuvos nepriklausomybė, nuo kovo 11 iki rugpjūčio 11 d., kada dirbo laikinasis komunisto Grigaičio komitetas, jie mūsų valstybės ir mūsų visuomenės išrinkto Seimo bei mūsų vadovo V. Landsbergio nepripažino teisėtais. Tai jie stengėsi paneigti mūsų nepriklausomybę ir provokaciniais būdais stengėsi grąžinti komunistinį rėžimą. Tai sausio 13 -ąją taip ir įvyko, buvo duota komanda užimti svarbius objektus – Parlamentą, televizijos bokštą. Tačiau jie suklydo, galvojo, kad žmonės nestos kovoti dėl savo nepriklausomybės. Kaip susirinko į Vilnių tūkstančiai žmonių, komunistai pamatė, kad planas slysta iš rankų. Tapome nepriklausomi ir savo šalies šeimininkais, tai lietuviška pergalės diena“,- į klausimą atsakė šaulių kuopos vadas P. Sluckus.
„Tas laikotarpis buvo ypač aštrus, turėjome užsienio kariuomenę, kuri buvo labai aktyvi. Kaip pavyko gauti transportą važiuoti į Vilnių?“,- pasidomėjo G. Lipnevičius.

„Viskas priklausė nuo organizacijų vadovų, dauguma žiūrėjo geranoriškai. Į Vilnių važiavau kartu su radviliškiečiais. Priešiški vadovai transporto neskirdavo. Tuometinė milicija taip pat prisidėjo prie visų veiksmų“,- atsakė  A. Vitartas.

Milicijos indėlis 

Pasak popietės dalyvių, buvo sakoma, kad tuometinė milicija neprisidėjo prie Lietuvos laisvės gynimo. Tačiau tai netiesa. A. Vitartas perskaitė šaulio J. Krikščiūno, buvusio milicininko, prisiminimų ištrauką: „Mačiau, kaip drebančiomis rankomis senutė kišo per tvorą uždegtą žvakutę. Tai kariškiai galėjo traktuoti kaip saugomos teritorijos pažeidimą. Ta pati močiutė, atsigręžusi į mane, klausė, kur buvau aš, kai traiškė žmones, o nei vienas milicijos darbuotojas nenukentėjo. Man buvo net  nepatogu teisintis senam žmogui, paaiškinau, mes ne vietiniai, atvykome tik ryte. Mačiau jos akyse mačiau priekaištą ir man buvo skaudu. Po kelių valandų pastebėjau, kad sovietinės apsaugos kareivis pradėjo laisviau jaustis, mažiau kreipti į mus dėmesio. Turbūt pamanė, kad mes jokios grėsmės nekeliame. Kareiviai, ypač karininkai, stebėjo mūsų, milicijos darbuotojų, ir žmonių masės santykius. Vietiniai gyventojai matydami, kad visą dieną stovime tarnyboje nevalgę, sušalę, pradėjo mus vaišinti karšta arbata, kava ir sumuštiniais, Kareivius toks mūsų ryšys su masėmis stebino. Jie matė, kai mes su žmonėmis nuoširdžiai kalbame, bendraujame. Mus pakeitė tik vakare, 10 valandą“. Negalima sakyti, kad policijos darbuotojai nieko nedarė. Buvo žmonių, kurie priėmė priesaiką ir pabėgo, net iš tribūnų sako, kad tik jie gynė Lietuvą, kiti negynė.

A. Vitartui paantrino P. Sluckus: „Sausio 13-ąją dirbau su policija, deriname savo patruliavimą. Buvo mano draugas komisaras Rolandas Venckus. Jis tais laikais mokėsi Kaune milicijos mokykloje. Buvom susitikę Seime, sakė, kad Sausio 13- ąją dauguma kariūnų perėjo į Lietuvos pusę, nepasidavė sovietiniams įsakymams aukštų pareigūnų. Į Lietuvos pusę perėjo ir rusakalbių, nes milicijos mokykla buvo visasąjunginė. Negalima sakyti, visi milicijos darbuotojai buvo vienos nuomonės pasilikti sąjungos sudėtyje, daugelis  perėjo į Seimo gynimo pusę“.
„Aš gyvenu priešais policija ir neteisybė, kad jie neprisidėjo ir nieko nedarė. Labai daug buvo autobusų, matėme, kaip išvažiavo žmonės į Vilnių, važiavo ir milicininkai“,- sakė bendruomenės narė G. Chodosovskaja.

Mokytojų ir  mamų  prisiminimai

Savo prisiminimais pasidalino ir buvusi Vaižganto gimnazijos mokytoja J. Kaučikienė: „Dirbau mokykloje ir mokytojų užduotis buvo eiti į klases bei aiškinti vaikams, kas atsitiko. Mes auklėti tarybinėje mokykloje, mokėmės tarybiniuose institutuose tarybinę istoriją. Mūsų giminių tarpe nebuvo nei tremtinių, nei į mišką išėjusių, ką mes daug galėjome paaiškinti? Buvo rimtis ir didelė atsakomybė. Aš turėjau eiti pas penktokus ir šeštokus. Pirmas klausimas buvo: „Vaikai, ką jūs matėte?“ Laikėme vaikus vieną pamoką, kadangi nežinojome, kaip elgtis, jokių nurodymų nebuvo ir po vienos pamokos išleidome vaikus prašydami, kad jie pasitarę su tėveliais parašytų rašinėlį ar nupieštų tai, ką jie matė. Žiūrėjome televiziją, kai ji užgeso, nuėjau miegoti, pasiliko sūnus ir vis prabudusi klausiau, ar ką nors rodė – nerodė  nieko. Naktį paskambinau draugams,  tačiau nei vienas kolega nekėlė ragelio, buvo labai neramu. Ryte  apsirengę atėjome prie bažnyčios ir laukėme, kol ateis kas nors papasakoti apie įvykius Vilniuje. Vaikai gražiai nupiešė piešinius, gražiai parašė rašinius. Sausio 14 d. mane pasiliko mokyklos direktorius ir pavaduotoja sakydami, kad turime kažką daryti. Turime rašyti pasipriešinimo raštą. Rašėme į rusišką laikraštį „Komjaunimo tiesa“. Parašėme Vaižganto mokyklos bendruomenės vardu pasipriešinimo laišką. Rašėme, ką jautėme pamatę pirmąsias aukas. Vėliau susėdę prie darbo stalų, aptarėme rašinėlius, piešinius, gimė mintis, kad reikia pasakoti, kaip vaikas, kaip suaugęs žmogus pajuto tai, kas atsitiko Lietuvoje. Parašėme poetinį – muzikinį montažą, parodėme mokiniams, tėvams, buvome pakviesti sausio 13- ąją į parapijos bažnyčią. Dabar šie mokiniai suaugę žmonės, gyvena Vilniuje, vaikšto tomis gatvėmis, kur buvo susirinkusi visa Lietuva. Norisi padėkoti tiems, kurie atstovėjo, buvo ten, mes visus įvykius matėme tik per televizorių, o jūs matėte tą išsilaisvinimo dvasią. Buvo V. Landsbergio kreipimasis, kad vaikai, kurie turėtų gauti šaukimą į sovietinę armiją, neitų. Mano jaunėlis buvo ant tos ribos, kad jo nepaimtų iš namų, išvežėme į kaimo sodybą, užrakinome, laukėme, kada ateis patikrinti, nebuvo jokio tikrumo. Kai ginant Lietuvos laisvę buvo kritinis momentas, V. Landsbergis  pro langą kreipėsi į minią: „Kalbėkime maldas „Tėve mūsų“, „Marija, Marija“. Tada ėjo šiurpuliai – visa minia meldėsi, giedojo, tai buvo tarsi išganymas“. 

Apie baimę, kad sūnus nebūtų paimtas į sovietinę kariuomenę, papasakojo šaulė Sigita Janušauskienė: „Esu partizano dukra, priklausau Radviliškio šaulių kuopai. Tais metais mano sūnus buvo šaukiamojo amžiaus, bet buvo ligotas. Joniškyje paklausiau, ką daryti, sausio 17 d. reikėjo jam prisistatyti į Vilnių medicininiam patikrinimui. Leido man  kartu su sūnumi važiuoti į Vilnių, į Šiaurės miestelį. Visą dieną netoliese stovėjo karys su automatu, lauke buvo užvesta mašina. Komisija pripažino, kad  sūnus netinkamas karinei tarnybai ir liepė važiuoti tiesiai namo. Buvo labai baisu, jaunuolius tikrai norėjo išvežti“.

Bendruomenės narė  Alfonsė Stripeikienė  paantrino  šaulei: „Teko susidurti ir man su tokia baime. Sūnus mokėsi    baigiamosiose klasėse, gimnazija buvo prie pat namų, namo jį parsivesdavome. Namo rūsyje ruošėme bunkerį, kad galėtų slėptis. Sausio 13 – ąją  įstrigo atminty ant armatūros strypų pamauti kariniai, komjaunimo bilietai, pasai. Apie mūsų kartą kalbama, kad mes prarastoji karta, kad mes sovietiniai. Galvoju, kas aplink Seimo rūmus buvo susirinkę – buvome jauni, negalvojome, palikau sūnų namie. Kai minia pradėjo skanduoti „Tankai“ – manėme, kad gyvi neištrūksime. Kunigas nutilo, nustojo laikyti Mišias ir įsiviešpatavo tyla. Lenkiuosi toms minioms“.

Mintys apie patriotizmą

„Smagu, kad visi įsijungėte į dalinimąsi prisiminimais – kiekvienas kažką kitą matė, įstrigo skirtingi įvykiai. Naktį iš sausio 15 į 16  d.  mane ir dar vieną žmogų pakvietė į Aukščiausiąją  tarybą, ilgai sėdėjome, mačiau, kad naktį per televiziją rodė baletą. Paskyrė mus surinkti dokumentus nuo virbų, davė du maišus. Rinkome dviese, rinkome tik pasus ir karinius  bilietus – pagrindinius dokumentus, nes visų nebuvo įmanoma surinkti. Pradėjome po vidurnakčio, baigėme paryčiais. Net gavome mušti, nes gynėjai galvojo, kad mes provokatoriai.  Vėliau mus saugojo, kol viską nurinkome. Buvo bijoma, kad priešai pasinaudos dokumentais“,- sakė A. Vitartas.

„Noriu pritarti mokytojos mintims apie patriotizmą – gimėme visi sovietiniais laikais, mūsų požiūris buvo kitoks. Iš tų pačių žmonių matome, kad atkūrėme nepriklausomą valstybę. Kai atsikūrė Lietuva 1918 metais, kas kūrė kariuomenę? Carinės Rusijos karininkai, puskarininkiai, kariai. Ir 1990 – 1991 mes tarnavome sovietinėje kariuomenėje. Kas pradėjo Lietuvos kariuomenę kurti? Turiu pažįstamų pulkininkų, kurie 1988 m. Vilniuje, Kaune konspiraciniuose butuose kūrė plakatus, įstatymus Lietuvos kariuomenės pradžiai. Kad ir buvome sovietiniai, tačiau aukojome savo gyvybes. Mums buvo nukalti antrankiai, atvežti iš Maskvos. Jeigu mes būtume susekti, nežinau, kur aš būčiau, kur būtų mano kolegos. Mano senelis buvo savanoris, dėdė vadavo Vilnių, teta mokytoja buvo ištremta į Sibirą. Taigi tokie mes buvome sovietiniai. Mes ne sovietiniai, o Lietuvos patriotai“,- sakė šaulių vadas P. Sluckus.

Šaulių ąžuoliuko išsaugojimo istorija

Popietės metu buvo prisiminta ąžuoliuko išsaugojimo istorija. Atkurtai šaulių kuopai prie Radviliškio miesto seniūnijos 1991 m. spalio 24 d. buvo pasodintas ąžuoliukas, kurį buvo norėta nupjauti, tačiau  jį pavyko išsaugoti, prie jo buvo atidengta informacinė lenta.
„Dėkoju Stasiui Folertui ir kitiems šauliams, kurie prisidėjo prie šio ąžuoliuko išsaugojimo, tikrai buvo graži iniciatyva, nes valdžia buvo sugalvojusi ąžuolą nupjauti“,- sakė bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius.

Šaulys  S. Folertas prisiminė šio ąžuoliuko sodinio ir išsaugojimo istoriją: „1991 m. puoselėjome tokią mintį, kad atkūrus šaulių kuopą, kurią atkurti padėjo politinis kalinys, tremtinys Komentauskas, reikia šį įvykį įamžinti. Keletas šaulių prie buvusios komendatūros, kur dabar miesto seniūniją, nutarėme  pasodinti ąžuoliuką. Užaugo didelis medis, jo niekas nenulaužė, neišrovė. Kai prasidėjo kalbos, kad Radviliškio valdžia  medį paruošė nupjovimui, surinkau istorinę medžiagą, ją pateikėme savivaldybei ąžuoliuką išsaugojome. Prie jo dar pastatėme atminimo lentą, kad ateinančios kartos žinotų, kokia proga medis pasodintas. Su visuomenės bei „Radviliškio krašto bendruomenės“ pagalba medį pavyko išsaugoti“. Popietės pabaigoje bendruomenės pirmininkas  G. Lipnevičius padėkojo visiems dalyviams už pasidalinimą prisiminimais, išgyvenimais, potyriais.
Po popietės, vakare, šventinis renginys persikėlė prie  Kultūros centro, kur buvo paminėta Lietuvai svarbi data – Laisvės gynėjų diena.

„Radviliškio krašto“ informacija

REKLAMA
Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Priemonės grožiui, apie kurias net nežinojote

Paskelbta

data

Skelbia

Bet kuri moteris, nepriklausomai nuo jos amžiaus, statuso ir profesijos, nori atrodyti daili, jauna bei graži. Kad atrodytume jaunos, sveikos odos, žvilgančių plaukų, akinamos šypsenos, turime lepintis kokybišku miegu, vengti įtampos ir streso, sveikai maitintis bei pasirinkti tinkamas grožio puoselėjimo priemones. Štai keletas iš jų:

  • Plaukų priežiūros priemonės. Kad plaukai būtų švelnūs, sveiki, žvilgantys, dailiai sušukuoti, reikėtų pasirūpinti plaukų formavimo priemonėmis: garbanojimo žnyplėmis, džiovinimo šepečiais. Plaukų garbanojimo žnyplės pakeis jūsų šukuoseną, tačiau tai padarys saugiai, mažins elektrinimąsi ir plauko šiaušimąsi, o PTC žnyplių danga saugos jūsų plauko struktūrą.

Stilingos paauglės ir eksperimentuoti nebijančios moterys suformuotą šukuoseną gali pagyvinti plaukų gumytėmis, spalvotomis dirbtinių plaukų sruogelėmis ar kasytėmis. Dažančiomis plaukų kreidelėmis galima paįvairinti plaukus spalvingomis sruogelėmis. Labai svarbu, kad tiek jauno amžiaus mergina, tiek vyresnio amžiaus moteris pasirinktų jai tinkančias, patinkančias ir svarbiausiai – kokybiškas plaukų priežiūros priemones ir aksesuarus.

  • Depiliacijos priemonės. Kad jaustumėmės dailios, reikėtų pasirūpinti ir kūno odos priežiūra, plaukelių šalinimu. Nors tai galima padaryti naudojant įvairias priemones, tačiau bene dažniausiai pasirenkamas vaškas ir IPL fotoepiliatorius. Vaško šildytuvu gali naudotis tiek mėgėjai, tiek profesionalai. Naudodami kokybiškas vaško juosteles nedirginsite  ir kokybiškai pašalinsite plaukelius nuo įvairių kūno zonų.

Tuo tarpu fotoepiliatoriaus pagalba pažeisime plaukelių šaknis. Tai sulėtins ar visai sustabdys nepageidaujamų plaukelių augimą. Fotoepiliatorius tinkamas naudoti namų sąlygomis, lengvai valdomas, skirtas viso kūno odai, efektyviai šalina tamsios spalvos plaukelius, tinka visų tipų odai.

  • Makiažo priemonės. Kad makiažas būtų subtilus, pabrėžiantis dailius moters bruožus ir kokybiškai atliktas, patartina įsigyti makiažo šepetėlių rinkinį, kuriame būtų galima pasirinkti bent iš keleto skirtingų šepetėlių.  Svarbu, kad pastarieji būtų pagaminti iš aukštos kokybės sintetinio pluošto, o jų šereliai būtų minkšti ir švelnūs.

Taip pat svarbu įsigyti šepetėlių valymo bei makiažo kempinėles, kurios yra tinkamos visiems odos tipams ir yra tolygiai ant veido bei kaklo dengianti pasirinktą kosmetiką.

  • Priemonės odos priežiūrai. Kad jūsų oda būtų švytinti ir atrodytų pailsėjusi, rekomenduotina naudoti ir odos priežiūrai skirtas priemones. Pavyzdžiui, adatinius mezoterapijos volelius, kurių pagalba galėsite atlikti veido, pilvo, sėdmenų, šlaunų procedūras. Populiarumo nestokoja ir elektriniai veido masažuokliai. Jie valo odą, pašalina negyvas odos ląsteles, suaktyvina kraujotaką.

Ypač populiarus nefrito veido odos masažuoklis. Masažuojant atpalaiduojami veido raumenys, stimuliuojama kraujotaką, mažinamas patinimas, naikinamos smulkios raukšleles. Masažas turi būti atliekamas sistemingai, patartina naudoti natūralius aliejus, kurie pamaitins odą, bei praturtins ją vitaminais ir mineralais. Tinkamas naudoti namų sąlygomis.

  • Nagų priežiūros priemonės.  Kad jūsų nagai atrodytų tvarkingai, būtų sveiki ir stiprūs, nevargintų atpleišėję odelės, rinkitės kokybiškas nagų priežiūros priemones. Tam, kad nepažeistumėt nago, odeles atstumkite kokybiškomis medinėmis lazdelėmis, jei dirbate profesionaliai, galite naudoti lazdeles iš chirurginio metalo, jo yra daugkartinės, dezinfekuojamos.

Įsigykite manikiūro rinkinį, dildes, poliravimo kempinėles. Jei dirbate profesionaliai – rinkitės aukštos kokybės frezas nagams. Freza patogi naudoti, turi lengvai keičiamų antgalių sistemą. Keisdami antgalius nuvalysite laką, pašalinsite odeles, šlifuosite ir poliruosite. Nagų surinkėjas taip pat būtinas nagų meistrėms. Jis padeda surinkti net 99 procentus dulkių, yra dailaus dizaino, tad jį puikiai pritaikysite tiek grožio salone, tiek namuose.

Nuolat prižiūrint ir puoselėjant veido odą, kūną, nagus ir plaukus sukursime malonius, atpalaiduojančius ritualus, kurie leis mums jaustis gražiomis.

Naudingos nuorodos į įvairius šaltinius:

https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/grozis/25-ekspertu-grozio-patarimai-garantuosiantys-geresni-rezultata-1062-661957

https://www.dormeo.lt/straipsniai/9-grozio-patarimai-saltajam-metu-laikui

Skaityti daugiau

Aktualijos

Patarimai, kurie padės išsirinkti tinkamą klaviatūrą kompiuteriui

Paskelbta

data

Skelbia

Pripažinkite, kompiuteris be klaviatūros – ne kompiuteris. Be klaviatūros kompiuteriu naudotis būtų gana keblu, o ką jau kalbėti apie darbą ar specifines, rašymo, klaviatūros klavišų spaudinėjimo reikalaujančias, užduotis. Iš tiesų, klaviatūra yra naudojama ne tik teksto rinkimui. Papildomos klaviatūrų funkcijos ir mygtukai suteikia galimybę valdyti kompiuterį, žaisti kompiuterinius žaidimus. Na, o atėjus laikui keisti senąją klaviatūrą arba tiesiog įsigijus naują kompiuterį ieškoti naujos – pasirinkti tikrai turėsite iš ko. Klaviatūrų būna įvairiausių: nuo paprastų, standartinių iki žaidimams skirtų gaming klaviatūrų. Visos jos skiriasi savo dydžiais, tipais, papildomomis ypatybėmis, tad pasirinkti gali būti ne taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Šiame straipsnyje rasite patarimus, kurie padės išsirinkti tinkamą klaviatūrą kompiuteriui. 

Kokiam tikslui bus naudojama klaviatūra?

Šiomis dienomis, kompiuterio klaviatūrų galima rasti įvairiausių. Kiekviena klaviatūra gali būti skirta specialiam tikslui, papildyta tam tikromis funkcijomis ir ypatybėmis, kurios reikalingos vienai ar kitai paskirčiai. Dėl šios priežasties, labai svarbu renkantis klaviatūrą pagalvoti apie tikslą, kuriam ji bus naudojama. Yra klaviatūrų, specialiai skirtų kompiuterinių žaidimų žaidimui. Specialios gaming klaviatūros turi papildomus mygtukus, kurie padeda žaisti žaidimus patogiau ir lengviau. Taip pat, mygtukai gali būti programuojami: pagal poreikį galite jose užprogramuoti svarbiausias, dažniausiai naudojamas komandas. Ilgiems žaidimų maratonams praverčia ergonominio dizaino klaviatūros, kurios nevargina rankų. Jos, taip pat, puikiai tinka ir tiems, daug laiko praleidžia rašydami ir dirbdami. Jei darbe tenka naudoti skaičius, privalote rinktis klaviatūrų, kuri turi ir papildomus skaičių klavišus. Nuo darbo pobūdžio, kurį atliksite kompiuterių, priklauso ir klaviatūros pasirinkimas, todėl, rinkitės atsakingai, kad neišvaisytumėte pinigų be reikalo.

Mygtukai arba klaviatūros tipas 

Įsitikinkite, kad klaviatūros mygtukai yra patogūs ir lengvai naudojami. Klaviatūros gali būti dviejų, pagrindinių tipų: membraninės arba mechaninės. Membraninės klaviatūros turi membraną, ant kurios yra pritvirtinti klaviatūros mygtukai. Norint, kad klaviatūra užregistruotų paspaudimą, mygtuką reikia paspausti stipriai, iki pat galo. Tačiau, dėl guminės membranos, klaviatūra neskleidžia jokio garso, veikia tyliai. Taip pat, šio tipo klaviatūros yra pigesnės. Tuo tarpu, mechaninė klaviatūra naudoja individualiai veikiančius mygtukus. Tokios klaviatūros mygtukai yra lengvai spaudžiami ir iš karto užregistruoja paspaudimą. Tačiau, spaudant mygtukus, jie skleidžia gana nemažai garso. Negana to, šio tipo klaviatūros yra brangios, bet patvarios ir ilgaamžės. 

Laidinė ar belaidė?

Klaviatūros gali būti laidinės arba belaidės. Tiek vieno, tiek kito tipo klaviatūros turi privalumų ir trūkumų. Belaidės – nenaudoja laidų prisijungimui, atrodo estetiškiau ant stalo. Tačiau, jos gali neužtikrinti tokio efektyvaus veikimo kaip laidinės. Dėl šios priežasties, profesionalūs žaidėjai ir kompiuterinių žaidimų entuziastai renkasi būtent laidines klaviatūras, kurios visiškai nestringa ir garantuoja nenutrūkstantį veikimą. Belaidės klaviatūros veikia baterijų pagalba, o tai reiškia, kad jas teks krauti arba keisti, laikas nuo laiko. Tokiu būdu, jos yra brangiau išlaikomos nei laidinės. Na, o tiems, kurie nori mėgautis abiejų, tiek laidinių, tiek belaidžių klaviatūrų teikiamais privalumais, verta rinktis klaviatūrą, kuri gali būti naudojama ir kaip laidinė, ir kaip belaidė.

Dizainas 

Klaviatūros dizainas, taip pat, yra labai svarbus aspektas, į kurį verta atsižvelgti. Pagal dizainą, klaviatūros yra skirstomos į standartines, žaidimų ir ergonomiškas. Standartinės – paprasčiausios ir naudojamos plačiausiai. Dažniausiai, jos turi 104 mygtukus ir mygtukus skirtus medijų valdymui. Tuo tarpu, žaidimų arba gaming klaviatūros be standartinių mygtukų, dažnai dar turi ir specialus mygtukus, skirtus žaidimams. Ergonomiškos – patogiai rankų padėčiai. Šio tipo klaviatūros išlaiko rankas natūralioje padėtyje, jų nevargina. Žinoma, jos yra gana brangios, tačiau, jų suteikiamas komfortas tai tikrai atperka. Ergonomiškas klaviatūras, dažniausiai, renkasi tie, kurie daug laiko praleidžia žaisdami ar dirbdami kompiuteriu. Galima rasti ir klaviatūras, turinčias apšvietimą. Jos atrodo tikrai išskirtinai, estetiškai ir moderniai. Žinoma, svarbu nepamiršti ir klaviatūros kalbos. Na, o mūsų šalyje geriausias pasirinkimas – klaviatūra su lietuviškomis raidėmis

Standartinės, ergonomiškos bei skirtos žaidimams – varle.lt internetinėje parduotuvėje tikrai rasite reikiamą ir tinkamą klaviatūrą. Šioje svetainėje siūlome itin platų ir įvairų pasirinkimą, geras kainas ir puikias akcijas!

Skaityti daugiau

Skaitomiausi