Socialiniai tinklai

Aktualijos

Bendruomenės popietėje – apie nedarbą bei įsidarbinimo galimybes

Avatar

Paskelbta

data

Rugpjūčio 24 dieną  „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose  lankėsi gausus būrys svečių: Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktorius Raimondas Šukys, Šiaulių klientų aptarnavimo departamento paslaugų darbdaviams koordinatorė Janina Šiaulienė ir Radviliškio klientų aptarnavimo skyriaus vedėja Eglė Ivanauskytė. Diskusijoje rajono gyventojams aktualiais klausimais dalyvavo ir Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys bei bendruomenės pirmininkas Gediminas Lipnevičius.

Popietės pradžioje buvo paprašyta pristatyti Užimtumo tarnybą, jos veiklą, aktualius pokyčius. „Pristatydamas mūsų svečią R. Šukį, noriu pasakyti, kad – jis buvęs Vidaus reikalų ministras, Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas, Sveikatos apsaugos ministras bei Seimo kontrolierius. Teko su gerbiamu R. Šukiu aktyviai bendrauti jam dirbant Seimo kontrolieriumi“,- popietės pradžioje Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktorių pristatė G. Lipnevičius. „Ekstremali situacija – sudėtingas metas, tenka bendrauti dėvint kaukes, o tai nesukuria papildomo komforto. Tačiau, jeigu bendruomenę domina su Užimtumo tarnyba susiję klausimai, mes visada pasirengę atvykti ir pabendrauti. Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriumi dirbu 1,5 metų. 2018 metų spalio 1 d. Užimtumo tarnyba tapo vienu juridiniu vienetu, kurią sudaro 5 klientų aptarnavimo departamentai. Pasibaigus Seimo kontrolieriaus kadencijai, grįžau į Šiaulius, nes esu čia gimęs, augęs, tad nebuvo sudėtinga grįžti į gimtąjį miestą. Dalyvavau atrankoje Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus pareigybei užimti, po atrankos atkūriau valstybės tarnautojo statusą, iš kurio  2000 metais buvau išėjęs į politiką. Nors užimtumo sritis buvo nauja, tačiau teisininko profesija yra universali, valstybė tarnyba man gerai pažįstama, su socialinio darbo sritimi gerai susipažinau dirbdamas Sveikatos apsaugos ministru“,- bendruomenės nariams prisistatė R. Šukys. Pasak svečio, šiuo metu Šiaulių klientų aptarnavimo departamentas apima 11 savivaldybių teritorijas. Prie Šiaulių klientų aptarnavimo departamento buvo prijungtos Kauno apskrities Kėdainių ir Raseinių savivaldybės, iš Telšių apskrities – Mažeikių ir Telšių savivaldybės. Šiaulių klientų aptarnavimo departamentą sudaro 13 skyrių, juose dirba apie 200 darbuotojų.

„Kai dėl Covid – 19 viruso buvo įvestas griežtas karantinas, buvo sukurtos įvairios paramos priemonės ir klientų skaičius išaugo. Beveik visi darbingo amžiaus asmenys tapo Užimtumo tarnybos klientais dėl subsidijų, dėl prastovų, dėl darbo paieškos išmokų. Aktyviai registruojasi mokyklas baigę moksleiviai, aukštųjų mokyklų absolventai. Registruojasi ir tie asmenys, kurie nėra dirbę po Nepriklausomybės atgavimo nei vienos dienos – tai jie daro dėl 200 eurų darbo paieškos išmokų ir tokių asmenų Lietuvoje yra 30 tūkstančių“,- popietės dalyvius informavo svečias.

Darbo vietų daugėja

Pasak R. Šukio, Šiaulių klientų aptarnavimo departamento teritorijoje darbo vietų daugėja: šiais metais laisvų darbo vietų Šiaulių klientų aptarnavimo departamento teritorijoje registruota kiek daugiau nei 28 tūkst., praėjusiais matais jų buvo registruota per 19 tūkst., taigi šiemet laisvų darbo vietų padaugėjo 33 procentais. „Džiugu, kad karantinas laisvų darbo vietų skaičiaus nesumažino. Šiaulių klientų aptarnavimo departamento aptarnaujamoje teritorijoje šiemet iki rugpjūčio 13 d. buvo įdarbinta 15 802 asmenys, o tai 800 asmenimis daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Karantino metu Užimtumo tarnybos organizuojamas profesinis mokymas tapo nuotolinis, mūsų aktyvios darbo rinkos priemonėse asmenų skaičius buvo sumažėjęs daugiau nei trečdaliu. Jeigu ne šie trukdžiai, gal būtų įdarbinta ir daugiau asmenų“,- sakė svečias.

Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktorius R. Šukys popietės dalyvius informavo, kad nežiūrint į tai, jog darbo vietų daugėja, kai kuriuose rajonuose nedarbo lygis išaugo: „Nedarbo lygį rajonuose augina tai, kad norėdamas gauti darbo paieškos išmoką, žmogus negali dalyvauti Užimtumo tarnybos aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.

Dar vienas aspektas, kurį paminėjo departamento direktorius, tai  asmenų iš trečiųjų šalių įdarbinimas. Per 8 šių metų mėnesius departamento teritorijos darbdaviams buvo išduoti 143 leidimai dirbti asmenis, atvykusiems iš trečiųjų šalių. Praėjusiais metais darbdaviams buvo išduoti  448 leidimai įdarbinti užsieniečius. Radviliškio rajone šiais metais išduota 14 leidimų ir 5 sprendimai dėl užsieniečių atitikties darbo rinkos poreikiams.

Šių metų rugpjūčio 17 d.  duomenimis nedarbas Lietuvoje siekė 13,3 proc. ir tai aukščiausias nedarbo lygis po 2008 – 2010 m. krizės. Šiaulių apskrityje nedarbo lygis 12,9 proc. – jis mažesnis nei šalies vidurkis. Lyginant Šiaulių klientų aptarnavimo departamento teritorijos savivaldybes, aukščiausias nedarbas fiksuojamas Kelmės rajone – rugpjūčio 1 d. jis siekė 18,4 proc. „Šiame rajone nedarbo mažinimo programą įgyvendinome visus metus, buvo pasiekta neblogų rezultatų, tačiau dabar negalima organizuoti jokių atrankų, dėl įvestų apribojimų kviestis žmones į seniūnijas, susitikimus su darbdaviais. Panašios nedarbo mažinimo priemonės buvo numatytos ir Radviliškio rajone. Radviliškio rajone praėjusių metų rugpjūčio 1 d. nedarbo lygis siekė 9,6 proc., šiandien jis siekia 15,2 proc. Rajone per mėnesį nedarbas išaugo 1,1 proc.“

Kokia padėtis Radviliškio skyriuje?

Apie  Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Radviliškio skyriaus veiklą popietės dalyviams papasakojo šio skyriaus vedėja Eglė Ivanauskytė: „Šiai dienai Radviliškio skyriuje yra registruoti 2954 asmenų prašymai darbo paieškos išmokai gauti. Karantino metu buvo mokama išmoka Savarankiškai dirbantiems asmenims – jos dydis 257 eurai. Ji buvo mokama nuo kovo 16 d. iki rugpjūčio 16 d.  946  rajono asmenys pateikė prašymus dėl šios išmokos.

Karantino metu darbdaviai skelbė prastovas ir galėjo kreiptis dėl subsidijų už jas. Dėl šių išmokų buvo gauti 255 darbdavių pasiūlymai dėl 1943 asmenų. Dėl subsidijų po prastovų į mūsų skyrių kol kas kreipėsi 265 darbdaviai dėl 1924 darbuotojų darbo užmokesčio subsidijavimo.

Dar viena iš COVID-19 priemonių buvo parama norintiems keisti ekonominę veiklą, kuomet savarankiškai veiklą vykdantys asmenys užpildę paraišką gali gauti beveik 7000 eurų ekonominės veiklos keitimui. Ši priemonė buvo labai populiari, todėl paraiškų priėmimas vyko labai trumpą laiką. Mūsų rajone buvo pateiktos ir finansuotos dvi tokios paraiškos.

Taip pat yra galimybė steigti darbo vietas: iki rugsėjo 2 d. priimamos savarankiško užimtumo rėmimo paraiškos, kurias gali teikti jaunimas iki 29 m., asmenys 45+ m. ir neįgalieji.

Darbo vietų steigimo paraiškos bus pradedamos priiminėti nuo rugsėjo 4 d., pretenduoti gali neįgalumą turintys asmenys.

Vietinio užimtumo iniciatyvų paraiškų priėmimas baigėsi birželio mėnesį. Patvirtinta viena paraiška, steigiamos 6 darbo vietos. Vienos darbo vietos steigimui maksimaliai galima gauti 18 835,21 eurus.

Taip pat mūsų skyriuje galima pasinaudoti profesinio mokymo, stažuotės (kuomet asmuo turi kvalifikaciją, tačiau ilgą laiką pagal ją nedirbęs) ir pameistrystė (kuomet asmuo neturi reikiamos kvalifikacijos dirbti konkretų darbą, o priemonės metu gauna ir teorinių, ir praktinių žinių).

Darbdaviai ieško žmonių, norinčių dirbti

Pasak Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento paslaugų darbdaviams koordinatorės J. Šiaulienės, darbdaviai ieško motyvuotų žmonių, norinčių tikrai dirbti. „Radviliškio skyrius bendradarbiauja su 780 darbdavių ir galimybė įsidarbinti yra. Per septynis šių metų mėnesius darbdaviai Radviliškio skyriuje registravo per 1350 laisvų darbo vietų. Daugiausia laisvų darbo vietų kvalifikuotiems darbininkams – 52 proc. Š. m. liepos mėn. darbdaviai įregistravo 169 laisvas darbo vietas.

Didžiausios įsidarbinimo galimybės  inžinieriams, reklamos ir rinkodaros specialistams, pardavėjams, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojų, statybininkų, prekybos centrai ieškos salės darbininkų – tačiau svarbu ir motyvacija.

Radviliškio skyrius aktyviai dirbo su darbdaviais, organizavo atrankas (Užimtumo tarnybos patalpose ir/ar pas darbdavį), kai kandidatus atrenka Užimtumo tarnybos specialistas ir tik tinkamiausius ir motyvuotus asmenis nukreipia pas darbdavį sutartu laiku, tačiau šiuo laikotarpiu ši veikla sulėtėjo, – sakė J. Šiaulienė.

Dėl didesnio dėmesio darbdaviams pasidžiaugė ir paantrino Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys bei bendruomenės pirmininkas Gediminas Lipnevičius, kad užregistravus laisvą darbo vietą ateina tik tie asmenys, kurie nori ir gali dirbti

Ką daryti, jeigu žmonės nenori eiti dirbti, o laukia tik pašalpų?

Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius pasiteiravo, ką daryti, jeigu  darbingi  žmonės labiau laukia išmokos ar pašalpos, nei ieško darbo?
„Darbo paieškos išmokos neatleidžia asmens nuo pareigų dirbti – jeigu yra laisva darbo vieta  ir asmuo atitinka jai keliamus reikalavimus, jam išduodamas pasiūlymas vykti pas darbdavį. Jeigu asmuo pasiūlymo atsisako, jis yra išbraukiamas iš Užimtumo tarnybos. Šioje vietoje  norisi paminėti, kad reikia ir kitų institucijų įsijungimo. Didelis darbas buvo nuveiktas su socialiniais darbuotojais,  su kuriais turime kalbėti viena kalba. Negali taip būti, kad socialinė parama padėtų išvengti mūsų paslaugų. Radviliškio rajono savivaldybė pasirinko taktiką – asmenys gauna darbo paieškos išmoką, tačiau jeigu vengia darbintis, jiems papildomai nebeskiriama socialinė parama. Lietuvoje  minimalus atlyginimas  607 eurai, tai būtų  437 eurai „į rankas“.  Valstybės turi įtakoti, kad verslas gebėtų steigti naujas darbo vietas, kad regionuose atlyginimai nesiskirtų nuo atlyginimo didmiesčiuose, kad būtų investuotojų, naujų, stiprių įmonių – be  to nieko nebus. Įvairios išmokos neskatina eiti dirbti už minimalų atlygį. Šiuo metu Radviliškio rajone didžiausias nedarbo lygis  Šiaulėnų seniūnijoje – 22 proc. Seniūnai jau patyrė, kad niekas, net ir tie, kurie anksčiau mielai eidavo, nebeina dirbti seniūnijos siūlomų  aplinkos tvarkymo ir kitų darbų Užimtumo tarnyboje registruotiems asmenims pradėjus mokėti darbo paieškos išmokas. Norėta kaip geriau, gavosi kaip visada“,- į klausimą atsakė R. Šukys.

Susirinkę popietės dalyviai pateikė ir daug su Užimtumo tarnybos veikla nesusijusių klausimų. Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktorius susirinkusiems dalyviams pasiūlė savo klausimus užduoti Radviliškio rajone rinktiems Seimo nariams. Išsekus visiems klausimams, popietės dalyviai už įdomią bei naudingą informaciją svečiams padėkojo gausiais aplodismentais.

Bendruomenės  nariai už sutvarkytą salę dėkingi V. Goštautienei ir G. Chodosovskajai.

Kita  „Kavos popietė“ įvyks rugsėjo 7 dieną.

„Radviliškio krašto“ informacija


Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Su COVID-19 susiję ribojimai Radviliškio rajono savivaldybėje nuo rugsėjo 21 d.

Avatar

Paskelbta

data

Nuo  rugsėjo 21 d., Radviliškyje  įsteigtas mobilusis punktas, kuriame atliekami tyrimai Radviliškio gyventojams, teikiant prioritetus asmens sveikatos priežiūros darbuotojams, ugdymo įstaigų darbuotojams, pareigūnams, prekybininkams, vaistininkams. Į mobilųjų punktą gyventojai, kuriuos nukreips tirtis Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, registruosis karštąja linija telefono numeriu 1808, gaus kodą ir nurodytą laiką, kada jiems paskirtas laikas tyrimui paimti ir kada jie turi atvykti į mobilųjų punktą.

Nuo rugsėjo 21 dienos Radviliškio rajone nuo rugsėjo 21 d.  iki spalio 2 d. imtinai bendrojo ugdymo įstaigoms nuorodoma ugdymo procesą 5–10 klasėms ir I–IV gimnazinėms klasėms organziuoti nuotoliniu būdu.

Priešmokyklinio ugdymo, 1-4 klasių mokiniai į ugdymo įstaigas kol kas eina ir jiems ugdymo procesas kol kas vykdomas ugdymo įstaigose. Ugdymo įstaigų vadovai įpareigoti mokyklų bendruomenes supažindinti su priimtais sprendimais.

Neformalųjį ugdymą tiek ugdymo įstaigose, tiek kitose įstaigose, kurios organizuoja neformaliojo ugdymo užsiėmimus, nuo rugsėjo 21 d. iki spalio 2 d. imtinai nurodoma organizuoti nuotoliniu būdu. Jei to padaryti neįmanoma, neformaliojo ugdymo nevykdyti. Jei epidemiologinė situacija negerės, tuomet šis sprendimas bus pratęstas.

Taip pat dviem savaitėms stabdoma veikla žmonių su negalia ir pagyvenusių žmonių dienos ir užimtumo dienos centruose, vaikų dienos užimtumo centruose.

Rekomenduojama nuo rugsėjo 21 d. Radviliškio rajono savivaldybės administracijai, savivaldybės biudžetinėms įstaigoms bei įmonėms, tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus įmonėms ir įstaigoms, jei tai įmanoma, veiklą vykdyti nuotoliniu būdu ir gyventojus aptarnauti nuotoliniu būdu.
Nuo rugsėjo 21 d. Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje priimtas sprendimas atšaukti ar vėlesniam laikui atidėti visus Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje suplanuotus tiek komercinius, tiek nekomercinius renginius ir neplanuoti naujų renginių iki kol epidemiologinė situacija Radviliškio rajone nepagerės ir nebus priimtas atskiras sprendimas.
Komisija rekomenduoja seniūnijoms ieškoti galimybių pasirūpinti viešųjų erdvių dezinfekavimu visame Radviliškio rajone.

Prašoma gyventojų apriboti socialinius kontaktus, nesiburti į grupes, bendrauti tik šeimose, atidėti asmenines šventes. Kreipiamės į stdentus, kurie yra išvykę iš Radviliškio mokytis į kitus miestus – likite studijų vietose, pasistenkite negrįžti į namus ir bent dvi savaites likite studijų vietose. Susilaikykite nuo nebūtinų vizitų į Radviliškio rajoną. Teisingai dėvėkite  kaukes, būkite atsakingi patys už savo ir artimųjų sveikatą.
Šiuo metu Radviliškio rajono savivaldybė yra jau įtraukta į didelės rizikos savivaldybių sąrašą, nes gyventojų sergamumo rodiklis per pastarąjį 14 dienų laikotarpį siekia 28,66 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Radviliškio rajono savivaldybės informacija

Skaityti daugiau

Aktualijos

Žemės ūkio mokymų organizatoriams ir klausytojams – parama

Avatar

Paskelbta

data

Nuolat papildyti, atnaujinti savo žinias – būtina. Tad siekiama paskatinti tuos, kurie organizuoja mokymus ūkininkams, miškininkams ir žemdirbių bendruomenei.

Sakoma, kad stovintis vanduo genda. Lygiai taip ir žinios – jei jų neatnaujiname, pasensta, tampa mažiau aktualios. Norint to išvengti, būtina mokytis visą gyvenimą. Nereikia stoti į universitetus ar kolegijas – atšviežinti įgūdžius galima ir lankant kursus ar seminarus.

Nemažai ūkininkams, miškininkams ar žemdirbių bendruomenei skirtų mokymų organizacijos ir įstaigos rengia naudodamosi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos srities „Parama  profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“ finansine parama. Norinčios tęsti ar pradėti vykdyti tokią veiklą įstaigos šiemet vėl kviečiamos teikti paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) iki rugsėjo 30 dienos. Pažymima, kad paramos gali kreiptis ir mokymo kursų dalyviai,  jiems galioja tas pats terminas.

Ir miškininkams, ir daržininkams, ir bitininkams

Pagal veiklos sritį „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“ parama teikiama tuomet, kai pareiškėjai planuoja organizuoti mokymo kursus pagal formalią Ūkininkavimo pradmenų mokymo programą ir (arba) neformaliojo žemdirbių tęstinio mokymo programas, kurios yra įtrauktos į viešosios įstaigos Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros sudarytą Žemės, miškų, žuvininkystės ūkio ir kaimo plėtros sektoriaus dalyvių neformaliojo tęstinio profesinio mokymo programų sąvadą.  Remiantis šiuo sąvadu mokymai galės būti organizuojami pagal tokias veiklos sritis kaip: kompleksinės paramos (valdymo) reikalavimų, augalininkystės, gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės, vaistažolių auginimo, veterinarijos, bitininkystės, žemės ūkio mechanizavimo, miškininkystės, aplinkosaugos, ekologijos ir kt., kartu privalomai į mokymo programą  įtraukiant mokymus jauniesiems ūkininkams pagal šias mokymo programas:  kompleksinės paramos reikalavimai (valdymo reikalavimai), agrarinė aplinkosauga ir kraštovaizdžio gerinimas, aplinkosauga ir tręšimo planavimas bei ekonominės (ūkinės) veiklos planavimas ir finansavimo galimybės.

Nurodoma, kad paramą gali gauti mokslo ir studijų institucijos ir profesinio mokymo įstaigos, juridiniai asmenys, turintys licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą, mokymo kursų dalyviai – ūkininkai, jų partneriai, ūkio darbuotojai, fiziniai ar juridiniai asmenys, užsiimantys žemės, maisto ir miškų ūkio veikla, įregistravę valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, taip pat kaimo vietovėse ūkine veikla užsiimantys žemės valdytojai, labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių darbuotojai, tradiciniai amatininkai. Svarbu, kad mokymai būtų organizuojami ne mažiau rajonų, savivaldybių, nei nurodyta paramos paraiškoje, jeigu už tai buvo gauta atrankos balų.

Kuo daugiau balų, tuo daugiau šansų

Prioritetai teikiami tiems, kurie įsipareigoja apmokyti daugiau asmenų. Į tai atsižvelgiant skiriami ir atrankos balai. Pavyzdžiui, jei pareiškėjas numato  apmokyti daugiau nei 300 dalyvių, jam suteikiami 25 balai, jei nuo 200 iki 300 įskaitytinai, – jis gauna 15 balų, jei nuo 100 iki 199 įskaitytinai, – galima tikėtis gauti 10 balų.

 Taip pat svarbi pareiškėjo patirtis, įgyvendinant panašius projektus. Jei pareiškėjas šioje srityje turi daugiau nei penkerius metus patirties (iki paramos paraiškos pateikimo dienos), jam skiriama 15 balų. Vertinama bei sveikintina lektorių, kurie vestų kursus, patirtis. Jei jie turi didesnę nei trejų metų patirtį, skaitant panašaus turinio paskaitas ar vykdant su projekto turiniu susijusią ugdomąją, mokslinę bei šviečiamąją veiklą, skiriama 20 balų. Projekte numačius organizuoti mokymus, susijusius su geros agrarinės būklės reikalavimų laikymusi ūkio veikloje, agrarine aplinkosauga ir klimato kaita, galima pretenduoti į 10 balų. Papildomi balai teikiami ir kai pareiškėjas numato mokymus organizuoti ne viename, o keliuose skirtinguose Lietuvos regionuose.

Kaip žinia, kuo daugiau balų surenkama, tuo daugiau šansų, kad paraiška bus įvertinta teigiamai ir pareiškėjas gaus paramą. Žinant, kad privalomas mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 40, teigiamo įvertinimo tikėtis neatrodo sunku.

Planuoja apmokyti mažiausiai 2 tūkst. žmonių

Mokymus naudodamiesi finansine parama pagal KPP priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos srities „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“ jau ne vienus metus rengia Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai (ŽŪR). Per visus tuos metus organizacija svarbiomis ir labai reikalingomis žiniomis pasidalijo su keliomis dešimtimis ūkininkų, miškininkų, sodininkų, daržininkų ir kitų žemės ūkio srities specialistų. ŽŪR Kaimo plėtros ir informavimo skyriaus vedėja Sonata Kisielienė apie veiklos sritį „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“ atsiliepia vien teigiamai:

– Viena iš ŽŪR misijų yra kaimo žmonių bei žemdirbių švietimas. Ji visiškai sutampa su veiklos srities „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“ tikslais, todėl mokymus žemdirbių bendruomenei organizuojame ir vedame ne vienus metus. Paraišką paramai teikiame ir šiemet. Planuojame surengti mokymus daugiau kaip 2 tūkst. žmonių. Mokymų nauda ir aktualumu neabejojame. Nuo seno žinoma, kad tobulėti ir mokytis – būtina.

 Europos Sąjunga taip pat palaiko ir skatina mokymosi visą gyvenimą idėją. Gyvename sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, kur technologijos tobulėja ne metais, ne savaitėmis, o tiesiog dienomis. Žemės ūkis – ne išimtis. Būtina mokytis ir tobulėti, kad būtume konkurencingi, sugebėtume išlikti, siekti naujų tikslų. Manome, kad viską žinome, tik kai niekuo nesidomime, o kai išgirstame kažką naujo, suprantame, kad nežinome nieko. Siekiant išvengti tokių situacijų, labai skatiname ūkininkus atvykti į mokymus bei seminarus, kurių dauguma – nemokami, – atstovaudama ŽŪR pozicijai ir nuomonei kalbėjo S. Kisielienė.

Ričardo PASILIAUSKO nuotr.

Užs. Nr. 2

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019