Rugpjūčio 17-ąją Radviliškio geležinkelio stotyje nuo bėgių nuriedėjo trys tušti „LTG Cargo“ krovininiai vagonai. Nors žmonės nenukentėjo ir traukinių eismas nesutriko, incidentas tapo dar vienu priminimu apie pastaruoju metu šalies geležinkeliuose pasikartojančias problemas.
Trys vagonai nuo bėgių nuriedėjo Radviliškio stotyje
Pirmadienį, rugpjūčio 17 dieną, apie 13.50 val. Radviliškio geležinkelio stotyje užfiksuotas techninis incidentas – nuo bėgių nuriedėjo trys tušti bendrovės „LTG Cargo“ krovininiai vagonai.
Apie įvykį informavusi „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė nurodė, kad vagonai neapvirto. Kadangi jie buvo tušti, žmonės nenukentėjo. Incidentas taip pat neturėjo įtakos kitų keleivinių ir krovininių traukinių eismui.
Po įvykio LTG specialistai pradėjo padarinių likvidavimo darbus ir aiškinasi, dėl kokių priežasčių vagonai nuvažiavo nuo bėgių. Kol kas viešai nepaskelbta, kad incidento priežastis būtų nustatyta.
Tai – jau trečias krovininių traukinių incidentas
Radviliškio įvykis išsiskiria tuo, kad jis įvyko praėjus vos keliems mėnesiams po dviejų rimtų incidentų šalies geležinkeliuose.
Gegužės 1 dieną Gudžiūnų geležinkelio stotyje, Kėdainių rajone, nuo bėgių nuriedėjo trys skaldą gabenę krovininiai vagonai. Dėl avarijos buvo sutrikęs traukinių eismas pagrindiniais šalies maršrutais. Įvykio vietoje daugiau nei parą dirbo apie šimtą LTG grupės darbuotojų, o vagonams nukelti buvo pasitelktas specialus 180 tonų keliamosios galios kranas. Incidentas paveikė 23 keleivinius traukinius, o apie 3800 keleivių keliones tęsė autobusais.
Tą patį savaitgalį Jiesioje, Kauno rajone, nuo europinės 1435 mm vėžės nuriedėjo iš Palemono į Duisburgą važiavęs lokomotyvas ir keturi krovininiai vagonai. Buvo pažeistos dvi geležinkelio vėžės, o incidentas paveikė 22 keleivinius traukinius ir daugiau kaip 800 keleivių keliones.
LTG vėliau paskelbė abiejų avarijų tyrimo išvadas. Jos parodė, kad Gudžiūnų avariją lėmė ašidėžės defektas ir vėlesnis jos subyrėjimas ruože, kuriame buvo išjungta riedmenų automatinės kontrolės sistema (RAKP). Tuo metu Jiesios incidentą nulėmė geležinkelio stoties budėtojo veiksmai.
Po avarijų – 130 mln. eurų saugumui
Pasikartoję incidentai privertė LTG peržiūrėti geležinkelių saugumo sistemas. Birželį bendrovė paskelbė, kad avarijų prevencijai numatoma skirti apie 130 mln. eurų.
Iš šios sumos apie 110 mln. eurų numatyta automatinei signalizavimo sistemai „Rail Baltica“ ruože nuo Lenkijos sienos iki Palemono, dar apie 20 mln. eurų – naujai riedmenų automatinės kontrolės sistemai. LTG laikinasis vadovas Arūnas Rumskas pripažino, kad šios sistemos būtų galėjusios užkirsti kelią gegužę įvykusiems incidentams.
Bendrovė taip pat yra numačiusi toliau stiprinti geležinkelių infrastruktūrą ir saugos sistemas. LTG vadovybė pabrėžia, kad vien automatinių sistemų įdiegimas savaime nereiškia, jog geležinkeliai taps visiškai apsaugoti nuo incidentų – būtinos ir kitos techninės bei organizacinės priemonės.
Bus tikrinami ir vagonai, ir bėgiai
Po pastarųjų įvykių LTG sustiprino techninę riedmenų ir infrastruktūros kontrolę. Ypatingas dėmesys skiriamas galimiems techniniams defektams, kurie gali būti viena iš vagonų nuriedėjimo priežasčių.
Gudžiūnų avarijos tyrimas parodė, kad techninis defektas gali turėti labai rimtų pasekmių, ypač tada, kai tam tikroje geležinkelio atkarpoje neveikia automatinės kontrolės sistemos. Tuo metu Jiesios atvejis parodė ir kitą riziką – žmogiškojo veiksnio svarbą geležinkelių saugai.
Todėl peržiūrimos darbuotojų darbo instrukcijos, papildomai vertinami procesai, susiję su riedmenų technine būkle, eismo valdymu ir geležinkelių infrastruktūros priežiūra.
Radviliškyje – eismas nesutriko
Šį kartą Radviliškio gyventojai didesnių nepatogumų nepajuto. Kadangi nuo bėgių nuriedėję vagonai buvo tušti ir neužblokavo pagrindinių geležinkelio kelių, keleiviniai ir krovininiai traukiniai toliau judėjo įprastai.
Vis dėlto pats faktas, kad Radviliškio geležinkelio stotyje nuo bėgių nuvažiavo net trys vagonai, kelia klausimų, į kuriuos atsakymų turėtų pateikti pradėtas tyrimas.
Svarbiausia dabar nustatyti, kas konkrečiai lėmė vagonų nuriedėjimą – techninis gedimas, infrastruktūros būklė, darbuotojų veiksmai ar kelių aplinkybių visuma.
Po trijų incidentų svarbiausia – ne tik investicijos, bet ir rezultatas
LTG jau paskelbė apie šimtamilijonines investicijas į saugumo sistemas, tačiau Radviliškio įvykis rodo, kad geležinkelių saugumo klausimas išlieka aktualus.
Gegužės avarijų padariniai buvo gerokai didesni – sutrikęs keleivinių traukinių eismas, apgadinta infrastruktūra, reikšmingi finansiniai nuostoliai. Viešai skelbta, kad abiejų gegužę įvykusių avarijų žala infrastruktūrai ir reputacijai viršijo 11 mln. eurų.
Todėl dabar svarbiausia ne vien deklaruoti naujas investicijas, bet užtikrinti, kad jos realiai sumažintų avarijų tikimybę.
Radviliškio atveju atsakymas į šį klausimą turėtų paaiškėti atlikus tyrimą. Kol kas aišku tik viena – trys tušti krovininiai vagonai nuo bėgių nuriedėjo, žmonės nenukentėjo, eismas nesutriko, tačiau tai jau dar vienas incidentas Lietuvos geležinkeliuose, verčiantis dar kartą kalbėti apie geležinkelių saugumą.
2026-08-20
Emilija Laukagalytė
