Praėjusiame Radviliškio rajono savivaldybės tarybos posėdyje Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kontrolierė Giedrė Sinkevičienė teikė tvirtinti tarnybos veiklos ataskaitą. Iš pirmo žvilgsnio – eilinis darbotvarkės klausimas. Tačiau diskusija labai greitai parodė kur kas rimtesnę problemą: Radviliškio rajono savivaldybės administracija Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai išleidžia solidžias pinigų sumas, jų išvados vis dažniau atskleidžia sudėtingus pažeidimus, tačiau politinė ir administracinė atsakomybė tarsi kažkur išgaruoja.
Dar daugiau – mero Kazimiero Račkauskio reakcija į auditų rezultatus kelia klausimą, ar savivaldybės vadovas apskritai suvokia šių išvadų rimtumą. Kai auditoriai kalba apie neveikiančią kontrolę, interesų konfliktus, netvarkingą turto apskaitą, vaikų saugumo rizikas ir lėšų dalijimą be aiškių kriterijų, meras linkęs kalbėti apie „taisytinus aspektus“, „procesų tobulinimą“ ir „mažareikšmius pažeidimus“. Tačiau ar tikrai viskas taip gerai, kaip bando parodyti rajono vadovas?
G. Lipnevičius: auditams išleidžiama daug, bet po jų niekas nevyksta
Svarstant Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos ataskaitą, opozicinės frakcijos lyderis, Kontrolės komiteto narys Gediminas Lipnevičius išsakė svarbią ir tikslią pastabą – taryba audito tarnybai skiria daugiau kaip 140 tūkst. eurų per metus, tačiau po patikrinimų bei nustatytų pažeidimų dažnai nebūna nei atsakomybės, nei žalos išieškojimo, nei realių pasekmių.
„Mes šiai tarnybai išleidžiame daugiau kaip 140 tūkst. eurų, pinigai eina itin dideli. Šiandien prieš pat posėdį gavau atsakymą iš vicemerės, kad nėra jokių tolimesnių sprendimų – niekas nenubaustas, pinigai neišieškoti po patikrinimų. Niekas po auditų nevyksta. Manau, kad išleidžiant tokias milžiniškas pinigų sumas, kai patikrinimai baigiasi niekuo, kyla klausimų. Tikiuosi, kad valdančioji dauguma nedaro tikrinimų vien tik dėl tikrinimo. Turi būti realus tikrinimas, atsakingų žmonių įvertinimas“, – tarybos posėdyje kalbėjo G. Lipnevičius.
Tai buvo labai konkretus klausimas, kam reikalingi auditai, jei po jų niekas neatsako?
Meras K. Račkauskis į kritiką atsakė ramindamas, kad reikia džiaugtis gerais rezultatais, o nustatyti pažeidimai esą nėra sunkūs. Kitaip tariant, rajono vadovas bandė sudaryti įspūdį, jog situacija kontroliuojama, trūkumai nedideli, o savivaldybė iš esmės tvarkosi gerai. Bet paskutinių metų auditai rodo visai kitą vaizdą.
Vaikų vasaros stovyklų auditas: chaosas už 157,5 tūkst. eurų
Ypač ryškiai mero bandymus menkinti auditų išvadas paneigia vaikų vasaros poilsio programų auditas. Šioms programoms buvo skirta rekordinė suma – 157,5 tūkst. eurų, jose dalyvavo 1 782 vaikai, tačiau auditas atskleidė ne smulkius trūkumus, o chaotišką lėšų skirstymo ir kontrolės sistemą.
Auditoriai nustatė, kad programos finansuotos be aiškių kriterijų. Vertintojai vertino programas, su kuriomis patys buvo susiję. Dalis juridinių asmenų gavo lėšų, nors jų įstatuose nebuvo švietimo veiklos. Dar rimčiau – 53 iš 54 programų nebuvo vertinta, ar su vaikais dirbantys asmenys apskritai turi teisę dirbti su nepilnamečiais. Tai jau ne techninė klaida. Tai vaikų saugumo klausimas.
Auditas taip pat parodė, kad likę 40,5 tūkst. programos lėšų buvo tiesiog papildomai išdalyti visiems, be aiškios metodikos ir analizės. Švietimo ir sporto skyrius patikrino tik dvi programas iš 53. Kontrolės planų nebuvo. Atsakingi asmenys neapibrėžti.
Ir vis dėlto į šį auditą mero K. Račkauskio reakcija buvo stulbinamai rami. Tuomet sulaukęs žiniasklaidos klausimų meras ramino, kad nusikalstamų veikų nenustatyta, pagrindinis dėmesys skiriamas procesų tobulinimui, o tarybos posėdyje tąkart komentuodamas situaciją teapsiribojo fraze, kad yra „taisytinų aspektų“. Tačiau kai auditas kalba apie vaikų saugumo rizikas, interesų konfliktus ir lėšų dalinimą be kriterijų, mero žodžiai apie „taisytinus aspektus“ skamba ne kaip atsakingo vadovo pozicija, o kaip bandymas sumažinti problemos mastą, ar net išvis jas užglaistyti.
Šeduvos PSPC: STT pavedimas, dešimtmetis chaoso ir vėl jokios atsakomybės
Dar vienas skandalingas atvejis – Šeduvos pirminės sveikatos priežiūros centro auditas. Jis buvo atliktas įsikišus Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) bei atsiuntus pavedimą tirti. Tai reiškia, kad patikrinimas nebuvo eilinis formalumas – juo domėjosi ir antikorupcinė institucija.
Auditas apėmė net dešimties metų laikotarpį – nuo 2015 iki 2025 metų. Nustatyta, kad savivaldybei priklausantis turtas buvo nurašomas ir likviduojamas nesilaikant teisės aktų, dalies turto buvimo vieta nežinoma, inventorizacijos vykdytos pažeidžiant reikalavimus, o 2024 metais neatliktos visai. Turtas nepažymėtas inventoriniais numeriais, apskaita fragmentiška, dokumentai neatspindi tikro vaizdo.
Kalbama apie beveik 300 tūkst. eurų vertės patikėjimo teise valdomą turtą. Audito išvadose konstatuota, kad rizikos nevaldomos, procesai nepatikimi, o vidaus kontrolės sistema faktiškai neveikė.
Tačiau ir čia atsakomybės klausimas liko pakibęs ore. Meras aiškino, kad buvusioms vadovėms drausminės atsakomybės taikyti nebegalima, nes jos jau nebedirba Šeduvos PSPC. Taigi dešimtmetį trukęs kontrolės nebuvimas, netvarkinga apskaita ir viešojo turto valdymo chaosas vėl virto tik „trūkumų šalinimo planu“.
Ypač daug klausimų kelia tai, kad dalis audituoto laikotarpio siejama su buvusia Šeduvos PSPC vadove Aušra Čiūdariene, kuri šiandien vadovauja gerokai didesnei Radviliškio ligoninei. Jei Šeduvoje nustatyti valdymo trūkumai net merui nesukėlė rimtesnio pasitikėjimo klausimo, kokią žinią tai siunčia visai savivaldybės įstaigų sistemai? Net ir tuomet žiniasklaidos kalbintas meras K. Račkauskis gynė jo vadovavimo metu į Radviliškio ligoninės direktorės pareigas priimtą A. Čiūdarienę teigdamas, kad audito rezultatai nėra tokie reikšmingi, kad turėtų įtakos jo pasitikėjimu A. Čiūdarienės gebėjimu vadovauti Radviliškio ligoninei.
Kai auditai tampa politinio spaudimo įrankiu?
Ypač daug klausimų kyla prisiminus ankstesnius rezonansinius patikrinimus – Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazijos bei Pakiršinio dvaro etninės kultūros ir amatų centro auditų istorijas. Įdomu tai, kad kai auditai buvo susiję su merui nepalankiais ar neįtikusiais įstaigų vadovais, jie buvo pristatomi visai kitaip. Tada patikrinimai iš mero K. Račkauskio pasisakymų atrodė ne kaip įprastas procesų vertinimas, o kaip labai svarbus įrankis. Priminsime, po mero K. Račkauskio inicijuoto Vinco Kudirkos progimnazijos audito pradėtas tuometinės progimnazijos direktorės Rasos Dagienės atleidimo procesas.
Kita neplanuoto audito istorija baigėsi panašiai – viešojoje erdvėje pradėjus sklisti kalboms apie mero K. Račkauskio galimai taikomą spaudimą tuometinei Pakiršinio dvaro etninės kultūros ir amatų centro direktorei Elžbietai Karaliūtei, centre taip pat atliktas auditas. Iš karto po jo be aiškesnio komentaro žiniasklaidai neva savo noru iš darbo pasitraukė jo direktorė E. Karaliūtė.
Taigi abu šiuos auditus lydėjo kalbos apie galimą spaudimą. Žiniasklaidos kalbintas meras K. Račkauskis pripažįsta, kad po šių auditų teko stiprinti vidaus kontrolę, keisti finansų valdymo ir atskaitomybės procedūras, tikslinti abiejų įstaigų atsakomybės paskirstymą. Tačiau visuomenei sunku nepastebėti dvigubo standarto: vienais atvejais auditų išvados tampa pagrindu vadovų postų klibinimui, o kitais – kai pažeidimai paliečia pačios administracijos ar mero sudarytų darbo grupių atsakomybę – viskas staiga paverčiama tik „procesų tobulinimu“.
Problemos rimtos, kaltų – nėra
Šiandien Radviliškio rajone vis aiškiau matomas pavojingas modelis: auditai nustato neveikiančią kontrolę, interesų konfliktus, chaotišką lėšų naudojimą, netvarkingą apskaitą ar net vaikų saugumo rizikas, tačiau galutinė valdžios žinutė visuomenei beveik visada ta pati – „nieko labai baisaus nenutiko“.
Dar keisčiau atrodo tai, kad auditų svarba, panašu, priklauso nuo to, kam jie politiškai naudingi. Kai auditai paliečia galimai merui neįtikusius vadovus, jie tampa rimtu argumentu dėl pasitikėjimo ir pareigų. Tačiau kai auditai atskleidžia sistemines problemas pačioje savivaldybės administracijoje, staiga viskas virsta tik „procesų tobulinimu“ ir „taisytinais aspektais“.
Todėl šiandien svarbiausias klausimas jau ne apie pačius auditus. Klausimas – kodėl po vis garsesnių ir skandalingesnių auditų Radviliškio rajone beveik niekada neatsiranda atsakingų? O gal atsakymas itin paprastas, auditus atieka mero bendrapartiečio, Seimo nario Sauliaus Luščiko sugyventinė Giedrė Sinkevičienė.
Emilija Laukagalytė
