Socialiniai tinklai

Aktualijos

„Atminties kelio“ eisenos dalyviai paminėjo Radviliškio žydų bendruomenės sunaikinimo 80-metį

Paskelbta

data

Liepos 12 d. Radviliškio miesto pagrindine gatve link Durpyno miškelio nusidriekė negausi, bet labai prasminga „Atminties kelio“ eisena, skirta paminėti 80-ąsias vietinės žydų bendruomenės sunaikinimo metines.
Šia eisena radviliškiečiai, prisidėdami prie Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kartu su jos iniciatyva įsteigtais Tolerancijos ugdymo centrais bei kitais partneriais inicijuoto nacionalinio projekto „Atminties kelias 1941–2021“ renginių, paminėjo 1941 metų liepos 12 dienos įvykius Radviliškyje, kai Durpyno miškelyje nuo nacių rankos žuvo apie 300 Radviliškyje gyvenusių žydų ir kitų tautybių žmonių.

„Ši atminimo eisena primena mums tą skaudžią istorijos dalį, kuri įsirėžė ne tik į žydų, bet ir į daugelio tautų istorinę atmintį. Radviliškio rajone yra keturios Holokausto aukų masinių žudynių vietos: Liaudiškių miške dvi, po vieną Pakutenių miške ir Radviliškyje. Šios vietos man pačios skaudžiausios rajone, juk jose tiek daug skausmo, jos mena labai didelę ne tik žydų tautos, bet ir visos žmonijos tragedijąׅ. Radviliškio mieste gyveno nedaug žydų šeimų, apie 250 (apie 800 žmonių), bet visas jas palietė ši protu nesuvokiama tragedija“, – sakė Vytautas Simelis, Radviliškio rajono savivaldybės meras, „Atminties kelio“ eisenos dalyviams pasakodamas apie prieš 80 metų šią dieną įvykusią tragediją Durpyno miškelyje, toje vietoje, kurioje prieš 80 metų buvo sušaudyti niekuo nenusikaltę Radviliškio miesto gyventojai.

Atminties kelio eisenos dalyviams už istorinės atminties išsaugojimą padėkojo Izraelio ambasadorius Yossef Levy. „Labai graži Lietuvos gamta, puikūs miškai, žydras dangus ir nuostabūs ežerai saugo žydų tautos tragedijos atgarsius. Dėkoju visiems – jaunimui, mokytojams – kad jie neleidžia nugrimzdi užmarštin žydų tautos tragedijai. Ačiū ir Pasaulio tautų teisuoliams, kurių Lietuvoje yra daugiau nei tūkstantis, už kiekvieno išgelbėto žydo gyvybę“, – kalbėjo jis minėdamas 80-ąsias vietinės žydų bendruomenės sunaikinimo metines.

Už prasmingą renginį organizatoriams ir jo dalyviams padėkojo ir Lietuvos ambasadorius ypatingiems pavedimams Marius Janukonis, o jautri, suasmeninta Šiaulių žydų bendruomenės pirmininko Sanios Kerbelio kalba sujaudino ne vieną renginio dalyvį. Pasak pastarojo, būtina ne tik prisiminti ir paminėti žydų tautos tragedijos sukaktis, bet ir suprasti, kiek daug Lietuva neteko, prarasdama didžiulį potencialą įvairiose srityse – juk sušaudyta ir į koncentracijos stovyklas išsiųsta daugybė inteligentų, įvairių sričių profesionalų žydų tautybės žmonių.

Renginyje Radviliškio Lizdeikos gimnazijos 3d gimnazinės klasės mokinė Rūta Dambrauskaitė skaitė ištraukas iš A. Frank dienoraščio (mokytoja Rasa Atkočiūnienė), Radviliškio Vaižganto progimnazijos 7 kl. mokinės Deimantė Dargytė ir Gabrielė Jackevičiūtė parengė ir renginyje pristatė meninę kompoziciją „Nesuskaičiuotos žvaigždės“ (konsultavo mokytojos Aušra Krasuckienė ir Alma Pranevičienė). Renginio organizatoriams ir dalyviams padėkojo Ingrida Vilkienė, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti švietimo programų koordinatorė.

Prie paminklinio akmens Holokausto aukoms atminti renginyje dalyvavęs jaunimas iš Radviliškio miesto mokyklų padėjo atminimo akmenėlių su ant jų užrašytais žydų vardais. Tai – tai ir pagarbos istoriškai susiklosčiusiai žydų tradicijai į kapines nešti akmenėlius, ir Holokausto aukų įasmeninimo aktas.

Panašūs renginiai Tarptautinės komisijos iniciatyva vyksta daugiau nei dešimtmetį minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną – rugsėjo 23 d., kuriuose kasmet dalyvauja 150 – 200 mokyklų ir daugiau nei 10 000 dalyvių.

Prieš karą Radviliškyje gyveno apie 250 žydų šeimų (daugiau nei 800 žmonių). Ši bendruomenė užėmė svarbią miesto socialinio, kultūrinio ir ekonominio gyvenimo dalį. 1941 m. liepos 12 d. čia prasidėjo organizuotas žydų naikinimas. Tą dieną netoli žydų kapinių Durpyno miškelyje buvo sušaudyti visi Radviliškio žydai vyrai (iš viso apie 300 žmonių). Likę žydai – moterys ir vaikai – buvo įkalinti Radviliškio kareivinėse, o rugsėjo mėnesį išvežti į Žagarės getą, kuris buvo likviduotas 1941 metų spalio 2 d.

Šiemet „Atminties kelio 1941-2021“ minėjimo renginiai organizuojami nuosekliai (chronologiškai) sekant skaudžių istorinių įvykių kalendorių. Jau numatyta surengti kelias dešimtis minėjimo renginių, skirtų atskirų miestų ir miestelių žydų bendruomenių sunaikinimo 80-čiams paminėti. Renginiai vyks nuo birželio iki gruodžio mėnesio. Informaciją apie jau suplanuotus renginius galite rasti Tarptautinės komisijos tinklalapyje www.komisija.lt
Tarptautinės komisijos tyrimų duomenimis dabartinėje Lietuvos teritorijoje iš maždaug 220 tūkst. iki karo gyvenusių žydų per Holokaustą buvo sunaikinta apie 200 tūkst.

Radviliškio rajono savivaldybės informacija

REKLAMA
Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Gimtasis žodis liejosi…plunksnakočiu

Paskelbta

data

Viešoji biblioteka rugsėjo 8-ąją originaliai minėjo Tarptautinę raštingumo dieną. Tąkart radviliškiečius ji pakvietė į proginį renginį „Iš didelio rašto neišeikime iš krašto“, o jame – į dailiojo rašymo konkursą. Tiesa, koks tai konkursas, užsiregistravusiems dalyviams iš anksto nebuvo atskleista; kaip vėliau jie patys sakė, jau vien dėl tos intrigos norėjosi ateiti. Pačiame renginyje jį vedusi bibliotekos renginių organizatorė Vaida Balčiūnaitė viską ir paaiškino, kartu išryškindama Raštingumo dienos prasmę, kalbos svarbą, ranka užrašyto gimtojo žodžio grožį bei šilumą.

Kaip tik su rašymu ranka siejosi visa anoji intriga dėl konkurso. Pasirodė, kad tai – nelabai ir konkursas, o tiesiog atskiro pasiruošimo, papildomų žinių nereikalaujantis citatos kuo dailesnis perrašymas ranka. Bet perrašymas taip, kaip rašė mūsų tėvai, senoliai – plunksnakočiu, pasidažant plunksną į buteliuką su tušu. Organizatoriai tam parinko ištrauką apie gimtąją kalbą iš Mikalojaus Daukšos „Postilės“, jos „Prakalbos į malonųjį skaitytoją“. Būtent šią todėl, kad tekstas taip tiko minimai rašto dienai, kad jį dauguma žino, net moka, kad jis tarsi priglaudžia gimtojo žodžio šiluma.

Taigi dalyviai – TAU senjorų knygos bičiulių grupės „Beržė“ nariai, Viešosios bibliotekos atstovai – prie staliukų palinko netikėtai ir neįprastai užduočiai. Kai kam iš pradžių ir „juodulys“ ištiško, kokią akimirką plunksna nenorėjo paklusti, per daug tušo gavo pirmoji raidė… Juk vieni tų „įrankių“ buvo gal net kelis dešimtmečius rankose neturėję, kiti apskritai paėmė pirmą kartą. Bet greit popieriaus lapuose jau lygiai ir tvarkingai gulė „Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu…“  – žodžiai ir sakiniai teksto, kurį poetas Justinas Marcinkevičius yra pavadinęs himnu gimtajai kalbai.

Kai darbai buvo baigti, juos apžvelgė ir įvertino komisija, už juos autoriams padėkojo Viešosios bibliotekos direktorė Violeta Šukaitienė. Kaip sakė komisijos atstovė Dailės mokyklos mokytoja Neringa Kestenienė, visų dalyvių (jų pavardės komisijai buvo nežinomos – užkoduotos) perrašyti tekstai maloniai nustebino dailumu, jaučiamu įdėtu nuoširdumu, šiluma. Trys darbai įvardyti kaip ryškiausi, labiausiai priartėję prie kaligrafiško rašymo, netgi prie naujo sukurto lietuviško šrifto. Jų autorės Alfonsė Stripeikienė, Janina Kaučikienė ir Vaida Balčiūnaitė paskelbtos konkurso nugalėtojomis, apdovanotos bibliotekos padėkos raštais, jos ir Radviliškio rajono savivaldybės suvenyrais. Atminimo dovanų gavo ir  visi dalyviai.

Pastarųjų vardu kalbėjusi radviliškietė pedagogė Janina Kaučikienė padėkojo Viešajai bibliotekai už dovanotą progą sugrįžti į praeitį, į mokyklinių metų prisiminimus, pabūti gimtojo žodžio artumoje, prisiliesti prie jo savo ranka ir širdimi.

Viešojoje bibliotekoje (3-iojo aukšto koridoriuje) parengta paroda „Žodžiai nuskrenda, raštas lieka“, kurioje pristatomais šio konkurso dalyvių darbais galima gėrėtis iki spalio mėnesio pabaigos.

Viešosios bibliotekos informacija ir nuotraukos

Skaityti daugiau

Aktualijos

Nuo šiol Maironio gatvėje – bus saugiau

Paskelbta

data

Radviliškio Maironio gatvės gyventojai jau daugiau nei dvejus metus prašė ir savivaldybės administracijos direktorės Jolantos Margaitienės, mero bei Saugaus eismo komisijos šioje gatvėje įrengti greičio mažinimo kalnelius. Su tokia pat problema susidūrė ir Šniūraičių kaimo gyventojai. Greičio mažinimo kalneliai padėtų sutramdyti šiose vietose dideliu greičiu lakstančius „kelių erelius“. Itin ilgą laiką tokių prašymų savivaldybės administracija negirdėjo ir Radviliškio miesto bei Šniūraičių kaimo gyventojų problemos nesprendė, o tik atsirašinėjo.

„Kalti“ šiukšlių konteineriai?

Netekę kantrybės, Maironio gatvės gyventojai pagalbos kreipėsi į Tarybos narį Gediminą Lipnevičių. Tarybos posėdžio metu G. Lipnevičius pasiteiravo, kodėl greičio mažinimo kalnelių klausimas nejuda iš mirties taško nei Maironio gatvėje, nei Šniūraičių kaime. Statybos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintautas Vičas teikė paaiškinimą, kad Maironio gatvėje tokių kalnelių neva kol kas negalima įrengti, nes dar nenuspręsta, kur bus konteinerių aikštelės. Trūksta šioje gatvėje ir šaligatvių, o tai irgi – kliūtis kalnelių atsiradimui. Savivaldybės valdininkai vis kartojo, kad kol šie klausimai nebus išspręsti, Maironio gatvės gyventojai apie greičio mažinimo kalnelius gali tik pasvajoti. Kodėl konteinerių vietos Maironio gatvėje klausimas sprendžiamas jau antri metai, nei Tarybos nariui, nei visai Tarybai G. Vičas paaiškinti negalėjo.

Problema išspręsta. Greičio ribojimo kalnelis Maironio gatvėje įrengtas

Gyventojų ir Tarybos nario bendromis jėgomis pasiekta, kad greičio ribojimo kalnelis šioje gatvėje jau įrengtas. Tą patvirtino ir  Radviliškio rajono savivaldybės Statybos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjas G. Vičas, kuris informavo, kad greičio ribojimo kalnelis buvo įrengtas rugpjūčio mėnesio viduryje. Tarybos narys G. Lipnevičius, paklaustas, ar patenkintas rezultatais, atsakė: „Džiaugiuosi, kad gyventojai buvo aktyvūs ir nepabijojo „pajudinti“ biurokratus bei aktyviai siekė saugumo sau bei savo vaikams. Aišku, geriau darbai padaryti dabar, negu niekada. Tai dar kartą įrodo, kad bendromis jėgomis mes galime išjudinti ir eilę metų besitęsiančias problemas. Kodėl savivaldybės vadovai taip ilgai nesprendė šios problemos, nors greičio ribojimo kalnelio piniginė vertė itin nedidelė, man tikrai nesuprantama. Džiugu, kad nuo šiol radviliškiečiai bei jų vaikai jausis saugesni.“

Ar pavyks Tarybos nariui, stojusiam į gyventojų pusę, išreikalauti savivaldybės administracijos veiksmų ir dėl greičio ribojimo kalnelio įrengimo Šniūraičių kaime, pamatysime netrukus ir apie tai informuosime kituose savaitraščio „Radviliškio kraštas“ numeriuose.

Savaitraščio „Radviliškio kraštas” informacija

Skaityti daugiau

Skaitomiausi