Artėja naujų rinkimų banga

Kiekvienas labiau besidomintis politika žino, kad šie metai ypatinga rinkimų gausa. Savivaldos jau praeityje, dar laukia LR Prezidento ir Europos Parlamento narių rinkimai. Ir beveik niekas nebekalba apie seniūnaičių rinkimus. Ne paslaptis, vien šiemet buvo išrinkta daugiau nei pusė rajono seniūnaičių. Seniūnus žinia, kad reikės organizuoti iš naujo seniūnaičių rinkimus, gerokai šokiravo. Pasirodo, kad šie valstybės tarnautojai nelabai seka Vietos savivaldos įstatymo pokyčius, nors tai kone pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis jų darbą.

Seniūnaičiai – kas jie?
Atskiri visuomenės nariai gali būti pernelyg užsiėmę, kad galėtų skirti nemažai laiko bendradarbiavimui su vietos valdžia. Kone kiekvienas pastebi įvairias problemas, bet tikisi, kad jas išspręs išrinkti politikai ar valdininkai. Deja, kol nėra tarpusavio glaudaus ryšio, tol galią turintys tvarkosi taip, kaip jie vieni supranta ir išmano. Įstatymų leidėjas pagalvojo apie tai ir šią spragą užpildė  seniūnaičiais kaip vietos bendruomenių atstovais, kurie yra renkami. Tiesa, išrinkti seniūnaičiai nėra bendruomenės pirmininkų sinonimas. Jie turi realius įgaliojimus tarpininkauti tarp gyventojų ir valdžios. Dar daugiau. Įstatymas nurodo, kad vietos atstovai privalo būti komisijų kaip Etikos ar Antikorupcinės nariais. Arba, seniūnijos seniūnaičiai turi įgaliojimus kartu su seniūnais tartis dėl lėšų paskirstymo. Žinoma, tada čia atsiranda politikų suinteresuotumas išrinkti jiems palankesnius seniūnaičius, kad nekeltų rimtų problemų ir neieškotų sprendimų. Tada ir valdžiai tvarkytis lengviau, o į bet kokius gyventojų priekaištus atkertama, kad taip nusprendė išrinkti seniūnaičiai.

Faktai ir skaičiai
Šiuo metu dvylika Radviliškio rajono seniūnijų mero potvarkiu yra suskirstytos į 45 seniūnaitijas. Didžiausias skaičių seniūnaičių turi Radviliškio apylinkių seniūnija – net 8. Daugiausiai gyventojų turinčioje Radviliškio miesto seniūnijoje yra 6 seniūnaičiai. Tuo tarpu vos po 2 seniūnaičius turi Skėmių ir Grinkiškio seniūnijos. Baisogalos, Pakalniškių, Sidabravo ir Šaukoto seniūnijų gyventojus atstovauja po 3 seniūnaičius. Kovo viduryje buvo renkami Grinkiškio seniūnijos du seniūnaičiai – Grinkiškio ir Pašušvio. Keliomis dienomis anksčiau  Baisogalos seniūnijos Pakiršinio ir Palonų seniūnaitijose gyventojai rinkosi savo atstovus. Sausio ir vasario mėnesiais Aukštelkų, Sidabravo, Tyrulių, Šiaulėnų, Skėmių, Šaukoto ir Pakalniškių seniūnijose buvo organizuoti 20 -ies seniūnaičių rinkimai.

Keičiasi Vietos savivaldos įstatymo normos
Dar 2016 metais LR Seimas patvirtino Vietos savivaldos įstatymo pataisas dėl seniūnaičių terminų sulyginimo su Tarybų kadencijomis. Kol pataisos dėl kadencijų buvo neįsigaliojusios, išrinktų seniūnaičių kadencijos nesutapdavo su vietos politikų kadencijomis. Iš pradžių buvo trejų metų trukmės kadencijos, tada – ketverių, bet seniūnaičius rinkdavo ne vienu laiku. Seimūnai nusprendė, kad seniūnaičiai turi dirbti kartu su vietos politikais. Seimas įstatyme aiškiai nurodė, kad įvykus pirmam naujai išrinktų Tarybų narių posėdžiui, Savivaldybės administracijos direktorius privalo ne ilgiau kaip per pusmetį organizuoti naujus seniūnaičių rinkimus. Tiesa, Radviliškis ne išimtis, nes seniūnaičius pakartotinai rinks visos Lietuvos savivaldybės.

Seniūnai šokiruoti
Iš 12 Radviliškio rajono savivaldybės seniūnų nuomonės išgirsti nepavyko tik Radviliškio miesto seniūno Ernesto Mončausko. Jis taip dažnai atostogauja, kad pagauti darbo vietoje prilygsta kone stebuklui, o ir telefonu nėra linkęs bendrauti. Dauguma seniūnų nuoširdžiai nustebo sužinoję apie naujas Vietos savivaldos įstatymo pataisas. Justinas Pranys, Šeduvos seniūnas, neslėpė, kad nieko nežinojo ir nesidomėjo. Taip pat Radviliškio apylinkių seniūnijai vadovaujanti Gabrielė Kuraitienė, Pakalniškių seniūnas Kęstutis Ulinskas, vos keletą savaičių dirbanti Baisogalos seniūnė Renata Masiulienė ir Aukštelkų seniūnė Alma Kubilinskienė sakė nežinantys, kad reikės organizuoti rinkimus. Kiti seniūnai bandė žaisti „katės – pelės“ žaidimą, tačiau po keleto klausimų patys išsiduodavo, kad tiksliai nežino, kas ir kaip. Dažnas jų, ypač tie, kurie visai neseniai organizavo seniūnaičių rinkimus, kone piktinosi – esą įstatymai dažnai keičiasi. Tačiau sužinoję, kad pataisos priimtos beveik prieš trejus metus, nebeturėdavo kontraargumentų. Nė vienas nenorėjo prisipažinti, kad neseka jų veiklą reglamentuojančio pagrindinio įstatymo pokyčių. Dar daugiau. Jie manė, kad yra kaltinami pažeidę įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas dėl ankstesnių seniūnaičių rinkimų organizavimo. Lengviau atsipūsdavo sužinoję, kad tai seimūnų patvirtintos nuostatos, kurioms seniūnai tiesiogiai įtakos neturi.

LR Seimo atstovo komentaras
Paprašyta paaiškinti dėl perrenkamų seniūnaičių po įsigaliojusių 2019 metų Vietos savivaldos įstatymo pataisų, LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro vedėja Lina Milonaitė situaciją komentavo taip: „Visiškai nesvarbu, prieš kiek laiko buvo išrinkti seniūnaičiai – prieš mėnesį ar tris metus, pagal galiojančią įstatymo redakciją, seniūnaičių rinkimus bus privalu organizuoti dar kartą ne ilgiau nei po pusmečio nuo naujai susirinkusios Tarybos. Suprantama, kad naujovė bus suprantama kaip tam tikras chaosas, tačiau tos nuostatos buvo įrašytos dar 2016 metais ir seniūnai bei savivaldos atstovai turėjo būti tam pasiruošę. Seniūnų pareiga bendrauti su gyventojais ir tinkamai paaiškinti, kad ir dėl ko vykdoma. Visa tai daroma, norint vietos gyventojams suteikti daugiau galimybių per savo seniūnaičius dalyvauti savivaldoje. Seniūnaičiams dabar yra suteikiami didesni įgaliojimai.“

Marius Aleksiūnas

Total
0
Shares
Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Related Posts