Socialiniai tinklai

Aktualijos

Ar visada žinome, kaip elgtis?

Avatar

Paskelbta

data

Vienoje knygoje apie kultūringą elgesį teko perskaityti įdomią frazę: „Pasaulis nesugrius, jei pasinaudosite ne ta šakute, užsikirsite prisistatydamas arba atsistosite, kai jums bus sakomas tostas…“

Mintyse pabandžiau atgaminti kokias nors kuriozines situacijas. Galvojate – neradau? Nieko panašaus. Prisiminiau ne vieną situaciją, kai aš arba man pažįstami žmonės pasielgė ne taip, kaip reikėtų. Geriau jau tokių atvejų nebūtų! Kad geriau jausčiausi, kartas nuo karto pavartau knygas apie etiketą.

Amy Vanderbit rašė: „Manau, kad žinodami gyvenimo mūsų visuomenėje taisykles, jaučiamės patogiau“ (1952m.). Net pats tobuliausias vyriškis arba moteris negali prisiminti visų pavienių etiketo aspektų, būdingų kiekvienai
galimai viešojo gyvenimo situacijai. Daugelis mūsų prisimename tik tas smulkmenas, kurios yra ir buvo susijusios su mūsų pačių gyvenimo būdu.

Daugiausia problemų iškyla bendraujant. Nuo ko gi prasideda bendravimas? Be abejo, nuo pasveikinimo. Šiandien dažnai girdime, kad lietuviai susvetimėjo. Kaimynas nepažįsta kaimynų, nors greta gyvena ne
vienerius metus. Susvetimėjimas jaučiamas tarp giminaičių, tarp senosios kartos ir jaunimo. Kodėl mes taip pasikeitėme? Juk papročių knygose rašoma, kad lietuviai buvę draugiški, jautrūs, užjaučiantys, suprantantys šalia esančius…

Taigi apie pasisveikinimą. Europiečiai sveikinasi kilstelėdami galvos apdangalą, linktelėdami. Pasisveikinimas išreiškiamas žodžiais ir veiksmais. Protokolinis pasveikinimas – tai rankos paspaudimas, rankos pabučiavimas, galvos linktelėjimas. Paprasčiausia – linktelėti galvą ir nusišypsoti. Taip išreiškiame palankumą pažįstamam ar net geram draugui. Kokiais žodžiais sveikinamės, nerašau. Juk ir taip aišku, kad eilinis viršininkui nesakys „Labutis“. Tai būtų labai familiaru. Nespausime rankos taip, kad žmogus aiktelėtų iš skausmo. Ranką pasisveikinimui pirma ištiesia vyresnis amžiumi, visuomenine padėtimi, moteris vyrui. Pasveikinimas rankos pabučiavimu mūsuose retas. Vyras pakelia moters ranką ir ją pabučiuoja. Moteris nesipriešina ir nedėkoja. Vyrai sveikindamiesi kilsteli kepurę ar skrybėlę (o jei kepuraitė sportinė, megzta?..). Pamenu, šviesios atminties kunigą, ilgai tarnavusį parapijiečiams, Bronislovą Nemekšį, kuris taip inteligentiškai sveikindavosi. Lygiai taip pat gražiai sveikindavosi senosios kartos radviliškiečiams gerai pažįstamas mokytojas Alfonsas Jenčius.

Atsisveikinant taip pat yra keletas variantų. Nors ir čia būna anekdotinių situacijų.
-Na, vaikeli, atsisveikink su teta. Ką reikia sakyti, kai ji išeina?
-Ačiū Dievui…
Gražus atsisveikinimo ar pasisveikinimo momentas – apkabinimas, bučinys. (Yra net apkabinimų diena!).
Bučiuojame tik priglausdami skruostą, taip išreikšdami simpatiją. Prisiglaudimas, apkabinimas reiškia šiltus jausmus.

Sakoma: pasaulis margas, o tradicijos dar margesnės. Štai tibetiečiai dešine ranka nusiima galvos apdangalą, o kairiąją deda prie ausies. Japonai trejopai nusilenkia. Naujoji Zelandijoje trinasi nosimis.

Tailande už save aukštesni (turbūt pareigose) sveikina atsiklaupdami. Nigerio tautos pagarbos ženklas -grindų palytėjimas lūpomis.

Taigi, pasisveikinome svečiuose, renginyje, gatvėje, o parduotuvėje? Man visada labai gaila parduotuvių kasininkių, kurios privalo pasilabinti su kiekvienu pirkėju. O ką tai duoda!?.. Neaišku, kaip elgtis įėjus į mažą parduotuvėlę, kur dirba vos viena pardavėja. Lyg ir nejauku, kai neištari to „laba diena“ (bet dauguma tikrai nesisveikina…).
Dauguma žmonių įsitikinę, kad puikiai elgiasi, kad yra mandagūs. Juk negeria šampano litrais, nesiurbia sriubos, neišlaižo lėkštutėje esančio padažo, neraugėja. Bet… Yra tokių situacijų, kai iš nežinojimo bijai apsijuokti. Štai kad ir nuvykus į kavinę papietauti. Ar daugelis žinome, kad sriubą suvalgius, šaukštą reikia padėti ant polėkštės, o suvalgius antrą patiekalą – šakutę ir peilį padėti lėkštėje greta kotais į dešinę?

Būna ir kritinių, nenumatytų situacijų. Nukrito šakutė ar peilis. Išslydo kavos puodelis ir išsiliejo ant staltiesės kava. Ką daryti? Nelįsti po stalu ieškoti įrankio, nekreipti dėmesio sėdint šalia, nepulti valyti.
Tai padarys pardavėja.

Dar viena situacija. Atėjus į kavinę drauge ir užsisakius skirtingus patiekalus, geriausia paprašyti atskirų sąskaitų. O ką daryti su arbatpinigiais? Šiaip tai arbatpinigiai nėra privalomi. O jei jau norime padėkoti už kultūringą aptarnavimą, paliekame pagal savo apsisprendimą. Prabangiuose užsienio (gal ir pas mus?) restoranuose privalu palikti 15-20 proc. nuo mokamų pinigų.

Apie mūsų kultūringumą galima spręsti ir iš laikysenos (kaip sėdi, stovi). Ar neteko matyti, kaip storoka moteris, dėvinti siaurą trumpoką sijonėlį, sėdi nesuglausi kojų? Man tuomet gėda už visą moterišką giminę. O kai rinkimų į Seimą metu televizijos žurnalistė taip atsisėdusi ant paaukštinto krėslo šnekino kažkurios partijos vyruką, tai norėjosi skambinti operatoriams ir paprašyti šitokio vaizdelio nerodyti. (Ačiū Dievui, kad po reklaminės pertraukėlės žurnalistė buvo užsimovusi kelnes!).

Malonu stebėti, kaip vyras padeda nusirengti arba apsirengti atvykus į svečius ar į koncertą, spektaklį Žinoma, kai kada suima baltas pavydas, nes atėjai …viena.

Radviliškiečiai ir ne tik žavisi baseino pramogomis. Bet teko girdėti pasipiktinimų, kad baseino duše kai kas nusišveičia kūną su muilu, išsiplauna galvą…

Ar visada pagalvojame lankydami pažįstamą ar giminaitį ligoninėje, kad didelis lankytojų skaičius trikdo kitų ramybę? Sutinku, kad sergančiam reikalingas dėmesys. Tad ir ieškokime būdų, kaip jį parodyti. Neužsibūkime per ilgai. Nekalbėkime apie ligas ir jų baigtį.

Dar diskusijų verta tema – laidotuvės. Ko mes einame į laidotuves? Pastebėti, kaip artimieji verkia, ar pareikšti užuojautą? Tad ir pasėdėkime rimtyje, padėję puokštelę ar žvakidę. Be didelės reklamos įteikime savo pinigėlių, palaikydami materialiai velionio artimuosius. Laidotuvių išlaidos nemenkos, skausmo valandą kartais ir nebepasiskaičiuojama, kiek būtina išlaidauti. Bet kai „sukelia“ kainas giesmininkai…

Naujųjų išvakarėse laidojome artimą giminaitį. Paprašėme, kad giesmininkai prieš išvežant kūną kremuoti pagiedotų keletą giesmių. Tų giesmių buvo ganėtinai mažai. Už giedojimą prie duobės buvo „nulupta“ papildomai. Bet svarbiausia, kad, matydami procesiją, du vyrukai giedoriai ramiai šnekučiavosi mašinoje ir juos reikėjo PAKVIESTI prie duobės. Jei laidojimo darbuotojai viską absoliučiai atliko gerai, nežiūrint į artimųjų blaškymąsi, tai giesmininkai PASIŠIUKŠLINO! Liaudiškai išsireiškiant- nei gėdos, nei sarmatos!

Daug diskutuojama, ar tvarkyti kapą nepraėjus „keturnedėliui“. Man labai patiko kunigo E. Zeidoto paaiškinimas susitikime su „Radviliškio krašto bendruomenės“ nariais, jog reikia žiūrėti, kad kapas būtų tvarkingas, taip pareikšime pagarbą mirusiajam.

Norisi dar parašyti apie taksi paslaugas ir telefoninius pokalbius. Taksi paslaugomis tenka pasinaudoti ne vienam radviliškiečiui. Malonu, kai mašina švari, kvapni, vairuotojas tvarkingai apsirengęs, mandagus…

Šaunu! Bet ir čia plėšikauja, kas kiek nori. Tuo pačiu maršrutu važiuojant vienam vairuotojui moki pigiau, o kita… BE KOMENTARŲ! Gal vis tiek turėtų būti nurodomi kiekvienoje mašinoje paslaugos įkainiai?

Telefonai. Šiandien be jų neišsiverčia nei mažas, nei senas. Su jais nesiskiriame: gulamės ir keliamės. Kalbame susirinkimuose, Seime, bažnyčioje, gatvėje, ligoninėje, namuose. Gulint ligoninėje teko parašyti
seselės pagalbos, kad kalbanti telefonu ligonė ne tik neeikvotų savo jėgų, bet ir nerėktų „viso skyriaus“.

Girdėjau, kad slaugytoja neturi teisės kištis į asmeninius reikalus. Ačiū Radviliškio kunigui Tadui, kuris moko kalbėjimo telefonu kultūros močiutes. Paprasčiausiai nutyla ir … laukia, kol močiutėlei kas nors ar išjungs telefoną, ar pritildys garsą. Bet juk tie skambučiai – tai nepagarba šventoms mišioms, nepagarba parapijiečiams, pagaliau ir kunigui.

O jau nebekalbu apie tai, ką kartais gali išgirsti važiuodamas autobusu, kai nuo Kauno iki Radviliškio aptariami visi giminės ar draugų reikalai (visa laimė, kad apsieinama be keiksmažodžių!). Taip, telefonas atstoja asmeninį bendravimą, bet reikia žinoti pagrindinius reikalavimus:
-paskambinus pasisveikinti,
-prisistatyti, kas skambina,
-nekalbėti gurkšnojant ar kramsnojant,
-kalbėti suprantamai, aiškiai,
-neskambinti, kai vyksta įdomios telelaidos,
-skambinti nuo 7.00 val. iki 21.00 val.,
-telefonus išjungti bažnyčioje, teatre, koncerte, muziejuje, paskaitoje ir t. t.
Svarbiausias bendravimo būdas – pokalbis. Stengtis kalbėti ne per daug emocingai. Išmokti ne tik kalbėti, bet ir klausytis. Juk ne veltui sakome: „Didis menas kalbėti, dar didesnis klausyti ir išgirsti“.

Savo elgesiu prisitaikome prie konkrečios situacijos. Gerai išauklėtos žmogus elgiasi visur kultūringai – nesvarbu, mato jį ar ne.

J. KAUČIKIENĖ

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Antrajame mero rinkimų ture konservatoriai susikaus su „žaliaisiais“

Avatar

Paskelbta

data

Balandžio 11 d. įvyko Radviliškio rajono savivaldybės mero rinkimų pirmasis turas. Jame dalyvavo 7 kandidatai. Į antrą rinkimų turą pateko savivaldybės administracijos direktorė, Moteris – Saulė Jolanta Margaitienė bei savivaldybės Turizmo ir paveldosaugos poskyrio vedėjas, buvęs meras Vytautas Simelis.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (konservatorių) kandidatė Jolanta Margaitienė surinko 30,66 proc. visų rinkimuose balsavusių rajono gyventojų balsų, o V. Simelis, rinkimuose dalyvaujantis su Lietuvos žaliųjų partija, surinko 22,30 proc. visų rinkimuose balsavusiųjų rajono gyventojų balsų.

Apie praėjusius rinkimus bei kandidatus:

Jolanta Margaitienė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (konservatorių) partijos kandidatė

Į antrą turą patekusi kandidatė  J.Margaitienė  priklauso  konservatorių partijai, kurios nariai rajone pagarsėjo, kai kartu su meru A.Čepononiu buvo teisiami dėl korupcijos net aštuonerius metus…  J. Margaitienė  rinkimų metu stengėsi pelnyti rinkėjų palankumą rajono seniūnijose dalindama saldainius ir zefyrus su pasibaigusiu galiojimo terminu bei lakstydama po įvairias statybvietes – neva apžiūrėti objektų. Ši konservatorė  rajono gyventojams žinoma kaip uoli buvusio mero A. Čepononio įsakymų vykdytoja. Kad J. Margaitienė neturi lyderio savybių bei savo, kaip merės, veiklos strategijos, radviliškiečiai galėjo įsitikinti debatų metu – ji lyg užsukta vis kartojo „Tęsiu Antano pradėtus darbus“. Ir tęsia – įsigijo butus Vilniuje ir Palangoje, visai kaip anksčiau Antanas.

Beje, J. Margaitienė jau du kartus buvo išrinkta į Tarybą, tačiau atsisakė Tarybos nario mandato – apgavo savo rinkėjus. Konservatoriams A.Čepononiui bei J.Margaitienei valdant Radviliškio savivaldybę, rajonas nusirito beveik į paskutinę vietą pagal atlyginimų vidurkį, lyginant su kitomis 59  Lietuvos savivaldybėmis.

Vytautas Simelis, Lietuvos Žaliųjų partijos kandidatas

Į antrą turą taip pat pateko V. Simelis, kurį daugelis rajono gyventojų prisimena kaip buvusį merą, tad patirties, kaip vadovauti rajonui, šis kandidatas turi. V. Simelis rinkimuose į mero postą dalyvavo su Lietuvos žaliųjų partija, nors daugelį metų buvo socialdemokratų partijos narys – kaip sakoma, iš raudono tapo žaliu. Kadangi ši mero kadencija bus trumpesnė, truks tik dvejus metus, belieka tikėtis, jog išrinktas meru V. Simelis gal ir nepakels rajono iš bedugnės, tačiau ir jam nepakenks.

Kazimieras Račkauskis, Socialdemokratų partijos kandidatas

Rinkimų  metu bene daugiausia plakatų bei skrajučių buvo su K. Račkauskio atvaizdu, sukurtas net filmukas, tačiau tai jam  nepadėjo net patekti į antrą turą. Tai ambicingas, pasipūtęs politikas, savo oponentams dažnai rašantis labai piktus laiškus. K. Račkauskis rajone žinomas kaip posėdžius praleidinėjantis politikas bei kaip Kontrolės komiteto neveiklus pirmininkas. Tiesa, K. Račkauskis siūlė atidaryti Vaikų ligų skyrių, kurį  konservatoriai ir  jo bendrapartiečiai socialdemokratai prieš kelerius metus  uždarė.

Tai jau treti  iš eilės šio kandidato pralaimėti rinkimai, kai jis antrame ture pralaimėjo konservatorių kandidatui, o paskutinius du  kartus – Seimo nario  ir mero rinkimuose –  net  nepateko į antrą turą. Radviliškio skyriaus socialdemokratų partijos nariai kalba, jog dėl prastų rezultatų rinkimuose, K. Račkauskis gali netekti ir Socialdemokratų partijos Radviliškio rajono skyriaus pirmininko pareigų.

K. Račkauskis sulaukė 17,14 proc. rinkėjų palaikymo.

Gediminas Lipnevičius, nepartinis

Vienintelis rinkimuose dalyvavęs nepartinis G. Lipnevičius pirmajame  ture surinko balsų tiek, kiek dvi parlamentinės partijos – „valstiečiai“ ir liberalai ar Darbo partija kartu sudėjus. Prieš dvejus metus pirmą kartą dalyvavęs mero rinkimuose šis kandidatas sulaukė 10,9 proc. balsų, o šį kartą gerokai daugiau – net 12,86 proc. balsų  nuo visų atėjusiųjų į rinkimus.

Kaip niekas kitas G. Lipnevičius  sulaukė  trukdymų, apie jį buvo aktyviai skleidžiama dezinformacija. Šie rinkimai, daugelio radviliškiečių nuomone, nebuvo švarūs. Rinkimų komisija elgėsi tendencingai, atokiai nuo balsavimo apylinkių gyvenantiems piliečiams nebuvo sudaryta galimybė atiduoti savo balsą. Todėl dalyvavusių rinkimuose kraštiečių šiemet buvo kaip niekad mažai. Visa tai tarnavo sisteminių partijų atstovams. Nepartinis Tarybos narys G. Lipnevičius pasiryžęs toliau dirbti Radviliškio krašto žmonėms ir tęsti savo pradėtus darbus bei duotus pažadus būdamas  Radviliškio rajono gyventojų  atstovu Radviliškio rajono savivaldybės taryboje.  

Aurimas Gaidžiūnas, Lietuvos valstiečių ir Žaliųjų sąjungos kandidatas

„Valstietis“ A. Gaidžiūnas pirmajame rinkimų ture į Radviliškio rajono savivaldybės merus liko penktas – nepadėjo net darbo Seime patirtis. Ką ir bekalbėti, kai už Baisogaloje gyvenantį kandidatą aktyviai nebalsavo net patys baisogaliai. Kalbama, jog dėl tokio skaudaus pralaimėjimo rinkimuose A. Gaidžiūnas gali netekti ir skyriaus pirmininko posto. Beje, ketverius metus sėdėjęs Seime, A. Gaidžiūnas ne kartą pašieptas LNK KK2 laidoje, o rajone išgarsėjo ne aktyvumu kaip Seimo narys, o tuo, kad įsigijo itin prabangų BMW automobilį beveik už 100  tūkst. eurų, kuriuo sugebėjo  numušti  net dvi stirnas. Labiausiai nustebino  šio kandidato kolega „valstietis“  M. Pauliukas, einantis mero pareigas, kuris labai  nenoriai agitavo už savo bendrapartietį.

A. Gaidžiūnas surinko 10,11 proc. rinkėjų balsų.

Mantas Reutas, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidatas

Priešpaskutinis  liko M. Reutas, kuris  rinkimų į merus kampanijos metu taip pat norėjo būti matomas bei žinomas, tačiau radviliškiečiai vis tiek vieni kitų klausinėjo „Kas tas Mantas Reutas?“ Šiam jaunam politikui dar trūksta patirties susiremti su patyrusiais kandidatais. Gal jaunam kandidatui koją pakišo ir tai, kad jis yra  liberalų partijos, kurios idėjos daugeliui piliečių svetimos dėl požiūrio į šeimą ir homoseksualias santuokas, atstovas.

M. Reutas surinko tik 3,23 proc. rinkėjų balsų.

Jurgis Baublys, Darbo partijos kandidatas

Kaip ir buvo galima tikėtis, paskutiniu rinkimuose  liko Darbo partijos Radviliškio skyriaus pirmininkas Jurgis Baublys. J. Baublys jau ne pirmą kadenciją dirba savivaldybės Taryboje ir posėdžiuose dažniausiai tyli. Tiesa, pasisako, kai sprendimai liečia jo, kaip verslininko, interesus, o šio kandidato pagyvėjimas posėdžiuose pasimatė prieš savivaldybės mero rinkimus – ir jis panoro būti žinomas.

J. Baublys surinko 3,03 proc. rinkėjų balsų.

Balandžio 25 d. antrame rinkimų ture susikaus buvęs meras, „žaliasis“ Vytautas Simelis ir administracijos direktorė, konservatorė Moteris – Saulė Jolanta Margaitienė.

„Radviliškio krašto“ informacija


Skaityti daugiau

Aktualijos

Žmonių gyvenimą pakeitusi pandemija koregavo ir kriminogeninę situaciją

Avatar

Paskelbta

data

Pandeminiu laikotarpiu policijos pareigūnams buvo deleguota daug papildomų funkcijų, tarp kurių – įvairių Lietuvos vyriausybės sprendimų vykdymas, organizuojant kontrolės priemones karantino situacijai valdyti. Tam teko skirti nemažai tarnybos laiko ir buvo baiminamasi, ar užteks žmogiškųjų išteklių tiesioginėms savo uždaviniams vykdyti – operatyviai reaguoti į iškvietimus, užtikrinti viešąją tvarką ir nusikalstamų veikų tyrimą,  šalinti nusikalstamas veikas įtakojančius rizikos veiksnius. Šiaulių apskrities  policijos  kolektyvui tai pavyko. Suokalbininkas šioje situacijoje buvo ir pati pandemija bei su ja susijęs visuomenės gyvenimas karantino sąlygomis.

Pagrindinė žinutė gyventojams – nusikalstamumas  sumažėjo

Pirmojo ketvirčio rodikliai byloja, kad kriminogeninė situacija tiek šalyje, tiek Šiaulių apskrityje keitėsi į gerąją pusę. Šiaulių apskrities policijos kolektyvą džiugina šio laikotarpio  nusikalstamumo rodikliai su minuso ženklu.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, Šiaulių apskrityje nusikalstamų veikų skaičius sumažėjo 21 proc. ir jų buvo užfiksuota 787. Trečdaliu sumažėjo nusikalstamų veikų, padarytų viešosiose vietose, tarp jų ir gatvėse. Mažiausiai nusikalstamų veikų viešosiose vietose užfiksuota Joniškio (4), Pakruojo (6) ir Raseinių (8) rajonuose.

Ikiteisminių tyrimų dėl viešosios tvarkos pažeidimų aptarnaujamoje teritorijoje  sumažėjo nuo pernai buvusių 33 iki 13, vagysčių – nuo 173 iki 91. Tokiuose rajonuose, kaip Pakruojo ir Raseinių, šių nusikalstamų veikų sumažėjo keturis kartusi, Joniškio rajone  – tris kartus. Mažiau buvo pavogta transporto priemonių, mažiau įsibrauta į gyvenamąsias patalpas. Turto sunaikinimo atvejų apskrityje šiemet registruota 22, kai per praėjusių metų pirmąjį ketvirtį jų buvo 42.

Bendras nusikalstamų veikų skaičius turi tendenciją mažėti, tačiau sunkių ir labai sunkių nusikaltimų skaičius bei jų lyginamasis svoris bendroje nusikalstamumo statistikoje didėja. Šios kategorijos nusikaltimų per  pirmąjį ketvirtį registruota 48 (pernai per tą laikotarpį – 42) ir jų lyginamasis svoris išaugo nuo 4,2 proc. iki 6 proc. Nužudymų užregistruota 4 (pernai – 2), sunkių sveikatos sutrikdymų – 3 (pernai – 1), plėšimų 8 (pernai -6). Tačiau  sunkių nusikaltimų šiemet daugiau ir atskleista. Bendru nusikalstamų veikų atskleidimo rodikliu Šiaulių apskrities policijos komisariatas pirmauja tarp didžiųjų  šalies apskričių komisariatų.  Kolektyvas atskleidė 86,6 proc. visų registuotų nusikalstamų veikų. O Telšių apskrities policijos kolektyvas, su kuriuo nuo rudens Šiaulių AVPK dirba eksperimento sąlygomis, kaip vienas administracinis vienetas, pasiekė net 97 proc. nusikalstamų veikų atskleidimo rodiklį. Geriausiais nusikalstamų veikų ištyrimo rodikliais Šiaulių AVPK gali pasigirti Šiaulių miesto ir rajono PK kolektyvas, atskleidęs 91 proc. nusikalstamų veikų, ir Joniškio PK kolektyvas, pasiekęs 94.6 proc.  nusikalstamų veikų atskleidimo rodiklį. Atskleistų nusikalstamų veikų analizė rodo, kad sumažėjo nusikalstamumo keliu pasukančių nepilnamečių skaičius. 2020 m. 1 ketv. jie įvykdė 70 nusikalstamų veikų, šiais  metais – 41.  Anksčiau teistų asmenų ir girtų asmenų padarytų nusikaltimų skaičius taip pat sumažėjo, tik padaugėjo nusikalstamų veikų, kurias įvykdė asmenys, apsvaigę nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

Kadangi karantino sąlygomis prekyba didžiule dalimi persikėlė į interneto erdvę, tai šių metų pirmą ketvirtį buvo stebimas sukčiavimo atvejų (2020 m. 1 ketv. – 33, 2021 m. 1 ketv. – 41) dažnėjimas. 

Šiaulių apskrities policijos pareigūnai per 1 ketv. ieškojo 63 dingusių be žinios žmonių. 78 proc. jų surasta, kitų paieška tebetęsiama. Šiaulių miesto ir rajono PK ieškojo 34 asmenų (surasta 28), Radviliškio PK – 12 (surasta 12), Raseinių r. PK – 8 (surasta 5), Pakruojo PK -3 (surastas 1), Joniškio r. PK – 1 (surastas 1).

Eismo dalyviai buvo atsargesni ar tiesiog mažiau keliavo?

Optimistinė avaringumo statistika  Šiaulių apskrities policijos aptarnaujamos teritorijos keliuose pasiekta intensyvia policijos pareigūnų kontrole. Ribojant judėjimą tarp savivaldybių, natūraliai sumažėjo ir eismo dalyvių. O išvykusiuosius į kelionę  drausmino žinia apie padidintų pareigūnų pajėgų budėjimą keliuose. 

Per 1 šių metų ketvirtį įskaitinių eismo įvykių (kuriuose sužaloti ar žuvo žmonės) sumažėjo daugiau, negu per pusę (2020 m. 1 ketv. – 68, 2021 m. 1 ketv. – 27).

                               2020 m. 1 ketv.                                        2021 m. 1 ketv.                                       

Šiauliuose                                    34                                                             12

Radviliškio rajone 13                                                             5

Šiaulių rajone                               10                                                             3

Raseinių rajone       7                                                               3

Joniškio rajone       3                                                               0

Tik  Pakruojo rajone stebimas įskaitinių eismo įvykių augimas (2020 m. 1 ketv. – 1, 2021 m. 1 ketv. – 4).

Žuvusiųjų eismo įvykiuose sumažėjo nuo pernai buvusių 3 iki 1 šiemet (mirtis eismo įvykyje fiksuota Šiaulių rajone), sužalotųjų – nuo 81 iki  31. Sumažėjo ir įskaitinių eismo įvykių dėl neblaivių vairuotojų kaltės: 2020 m. 1 ketv. – 5, 2021 m. 1 ketv. – 2. Abu girtų asmenų sukelti eismo įvykiai fiksuoti Pakruojo rajone.

Šiaulių apskrities keliuose pareigūnai per šių metų 1 ketv. sulaikė 196 neblaivius vairuotojus, kurių 58-iems buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, nes jų girtumas siekė per 1,5 prom. Vidutinio ir sunkaus girtumo vairuotojų daugiausia sulaikyta Šiaulių mieste ir rajone (22), Raseinių rajone (13) ir Radviliškio rajone (11), mažiau – Joniškio rajone (6) ir Pakruojo rajone (5).

Kritika – grūdina, o padėka – motyvuoja

Policijos pareigūnai džiaugiasi vis daugiau pilietiškėjančia visuomene. Nuolat jaučiamas jos palaikymas  ir pagalba, dalinantis savo pastebėjimais apie jų aplinkoje vykstančius abejotinus procesus, teisės ir saugaus eismo pažeidimus. Visuomenės pastabumas padeda policijai, ieškant nusikalstama veika įtariamų asmenų. Pareigūnai dėkingi visiems, kurie aktyviais savo veiksmais įsitraukia į dingusiųjų be žinios paiešką.  Tik tarpusavio supratimas ir bendradarbiavimas  sudaro terpę saugios aplinkos kūrimui. Kritinės gyventojų pastabos policijos kolektyvą grūdina ir priverčia keistis, o padėkos, kurių irgi netrūksta, motyvuoja dirbti.

                      Atstovė spaudai Gailutė Smagriūnienė

Skaityti daugiau

Skaitomiausi