Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras reguliariai atlieka mišriųjų atliekų konteinerių patikrą, kad nustatytų, kokios neišrūšiuotos atliekos atkeliauja į sąvartyną ir yra priverstos nugulti į atliekų kapinyną.
Kol Lietuvą sukaustęs griežtas karantino apribojimas „užšaldė“ verslus ir apribojo gyventojų įprastą gyvenimo ritmą, tuo pačiu padovanojo laiko apžvelgti ir susitvarkyti savo gyvenamąją aplinką.
Šiuo sudėtingu periodu Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro darbuotojai pastebi, kad gyventojų išmetamų atliekų kiekis – ženkliai padidėjęs. Viena dažnesnių pasitaikančių atliekų rūšių ypatingai neramina – tai tekstilės gaminiai, paprastai sakant – drabužiai, avalynė, patalynė, antklodės, minkšti (pliušiniai, medžiaginiai) žaislai, užuolaidos ir kitos tekstilės gaminių atliekos. „Nors drabužių ir kitų tekstilės gaminių parduotuvės Lietuvoje karantino laikotarpiu buvo uždarytos, tokios rūšies atliekų ženkliai pagausėjo, o tai apskritai didina bendrųjų atliekų kiekius“ – konstatuoja ŠRATC sąvartyno priėmėja.
Tekstilės pirkimo poreikis Lietuvoje karantino laikotarpiu sumažėjęs ir kardinaliai pasikeitęs, bet pradėjus dirbti ne maisto prekių parduotuvėms ir nusidriekus žmonių eilėms prie dėvėtų drabužių parduotuvių parodo, kad žmonės išsiilgę savo senų įpročių. Nors apsipirkimas tokio tipo parduotuvėse, vadinamose „second hand“ (lietuviškai „iš antrų rankų“), skatinamas laikantis žiedinės ekonomikos principų, vis tik tai yra didelė žala Lietuvos aplinkai, nes pigiai nupirkti drabužiai mažiau vertinami ir dažniausiai greičiau atsiduria sąvartyne.
Daugelis jūsų nesutiksite ir sakysite, kad tai vienintelis būdas apsipirkti pagal finansines galimybes. Ir ši, „second hand“ parduotuvių galimybė yra tikrai puiki, ne tik dėl pigios kainos, bet ir dėl galimybės įsigyti tvarų, kokybišką drabužį ar daiktą už patrauklią kainą.
Vienintelis, ir ko gero svarbiausias dalykas, kad neapgalvotai perkamų drabužių kiekis, spintoje jau esantis drabužių perteklius, palaipsniui iškeliauja deginti arba į sąvartyną, kur yra laidojami, t. y. didinant ne tik aplinkosauginę taršą, bet ir atliekų sąvartyno eksploatacijos kaštus, o tai įtakoja ir vietinės rinkliavos mokesčio dydį gyventojams.
Viso bendrame atliekų sraute Lietuvoje, įskaitant ir Šiaulių regioną, tekstilės atliekos sudaro maždaug 8 proc. visų komunalinių atliekų srauto Lietuvoje. Tekstilė, ypatingai iš sintetinio pluošto, kurio yrimo procesas labai lėtas ir gali trukti iki kelių šimtų metų, yra nemažesnė problema nei plastiko atliekų tvarkymas.
Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro specialistai pataria, pirmiausia prieš perkant įvertinti ir apsvarstyti ar drabužis tikrai reikalingas, ar tai nėra tik vartotojiškumo įtaiga. O susikaupusius atliekamus drabužius tiesiog parduoti, dovanoti labdarai, nepasiturintiems asmenims, ar kūrybiškai panaudoti gaminant kitą produktą. Jei vis dėlto nuspręsite nebedėvimus drabužius išmesti, pasirinkite tam skirtus tekstilės atliekų konteinerius (paspaudus žodį „konteinerius“ ir pasirinkę savivaldybę, rasite tekstilės konteinerių stovėjimo adresus ir tuštinimo grafiką). Taip pat tekstilės gaminius galima nuvežti į atliekų surinkimo aikšteles (spausti žodį „aikšteles“ ir pasirinkti savivaldybę), „Daiktų kiemas“ stoteles* ar atiduoti VšĮ Socialinių inovacijų centrui, kuris šiuo metu vykdo projektą ,,Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra” ir neatlygintinai priima švarius, natūralaus audinio (vilna, medvilnė) drabužius. Platesnę informaciją rasite paspaudę nuorodą, (https://www.sicdirbtuves.com).
Primename, kad mesti ar palikti šalia bendrųjų atliekų konteinerių tekstilės atliekas – draudžiama.
„Daiktų kiemas“ stotelės priima visus tekstilės gaminius, išskyrus rūbus ir batus.
ŠRATC informacija
