Socialiniai tinklai

Aktualijos

Apžvalga

Avatar

Paskelbta

data

Nesibaigiančios, amžinos ir artinančios į 1970 m. komplektą. Eksperimentuodamas siekiu sumažinti atotrūkį iki pusės amžiaus. Šį kartą pasistengsiu kuo mažiau vardinti numerius, nors tai neišvengiama.

Pradžia

Jai 1968-06-01 d. šeštadienio Nr.62. Kraštotyrininkas V. Nezabitkauskas rašo apie Šeduvos miesto privilegijas ir herbus. Bibliotekininkai ruošiasi įvairiems jubiliejams ir renginiams. Pvz., V. Petkevičiaus knygos „Apie duoną, meilę ir šautuvą“ aptarimui. Yra S. Bulzgio eilių,V. Pranculienės pasakėčių, o šiaip „liūto dalis“ sodo kenkėjams, rauplėms, runkelinėms muselėms, melžėjoms ir kitokiam mėšlui. Vedamieji persmelkti bolševizmo dvasia. Sidabrave įvyko susitikimas su rašytoju R. Nerečioniu, apie tokį perskaičiau pirmą kartą. Birželio 15 d. medicinos dienos proga pagerbti, o, jei tiksliau, pagerbtos med. seserys. D. Dailidonienė, G. Norvidaitė, psichoneurologė V. Grigaliūnaitė, laborantės I. Kurnevičiūtė, V. Vaišvilienė ir sanitarė T. Šniukienė. Yra reportažų iš poezijos pavasario Pašušvyje. P. Lukoševičius apdovanotas E. Tautkaitės premiją už apybraižą „Žemdirbio kelias“. Šiandien panašūs konkursai – miręs reikalas. Numeriuose šiek tiek mažiau ateizmo. Psichoneurologė V. Grigaliūnaitė rašo, kad alkoholikai pagydomi. Gal taip reikėjo, o gal šventas naivumas. Alkoholizmas yra liga-ne-liga, tad ir jokie vaistai nereikalingi, tik blaivybė, o alkoholikas vieną kartą-alkoholikas likusiam gyvenimui. Partijos nutarimai, žmonės iš partijos, pvz., iš ŽŪMG „Neramių širdžių karta“. Beje, minimi vis tie patys darbo kolektyvai,o nuotraukos – košmaras. Informacija apie kolorado vabalą, kurį bardas V. Kernagis siūlė suplėšyti į

gabalus. Aš perplėšiu skiltį.

Suplėšymas

Jis nuo liepos 6 d., šeštadienio, ir pranešimo apie tai, kad Radviliškio šaudykla persikėlė į naujas

patalpas. Stovėjo ant kampo, prie įvažiavimo į kultūros rūmų kiemą (dabartinių).Vienas iš nedaugelio, prieinamų užsiėmimų vaikams ir paaugliams. Šovinio kaina – 2 kap. Prisipažinsiu, mėgau pykšinti, net ir saugęs siaubdavau taikinius: bombas, lėktuvus ir pan., dėl didesnio triukšmo. Buvo ir judančių taikinių, ir net muzikinis – pataikei sugrojo melodiją, o jei grojant „nuskynei“ pora „bombų“ – visai smagu. Suaugę avynai (dėdės senoviškai) akį ir ranką miklindavo medžiotojų varžybose. Vėl „partija ir komjaunimas – neatskiriami“, bet yra ir žinutės apie S. Dariaus ir S. Girėno skrydį per Atlantą, pagal anuometinę versija juos numušė nacistai. Prisimenamas ir J. Gedminis ryšium su faktišku Nirtaičių kapinaičių sunaikinimu. Kritikuojami Daugėlaičių tarnybinio ūkio vadovai, šalia kapinaičių įrengę žolės miltų agregatą, cisternas. Beje, nūdienos ūkininkai ar bendrovė elgiasi taip pat. Pavadinkime tai nekultūringu kultūriniu palikimu, nors nieko nekainuotų kapinaičių rekonstrukcija, nuorodos, išasfaltuotas keliukas ir informacinis stendas. Manote, šalia įsikūrę žemdirbiai ko nors imsis? Nejuokaukime. Laikraščio puslapiuose tarp pagerbtųjų pažįstami veidai: V. Mikalauskas, A. Šeršniova, O. Vėžienė. Čia aš tam, kad kai kas iš išvardintų asmenų neturėjo artimųjų, tad istorijoje pėdsaką paliks tik informacija „Ka“, kuri tikriausiai nieko ir

nesudomins ateityje. Kažkur Radviliškyje atidengta memorialinė lenta „V. Kudabai, pirmajam

komsorgui, žuvusiam 1943 m.“ Ano meto laikraštininkai dažnai nenurodydavo adreso, tad šiandien galima tik spėlioti, kur tas namas. Aprašomos ir ekskursijos, pavyzdžiui, „profkinių“ į Leningradą (dabar būtų juokinga) ir vėl mįslė. Rašoma apie Radviliškio pakraštyje statomą žolės sėklų valymo fabriką, kurio korpusų aukštis – 20 metrų. Na, neatsimenu aš tokio fabriko miesto pakrašty, nors tu ką. Mokytoja V. Pranculienė straipsnyje reiškia nepasitenkinimą mini sijonėliais ir anuomet madingomis šukuosenomis. Retrogradų (atsilikusių pažiūrų) asmenų netrūko niekad, jų yra ir dabar. Rašoma, jog šeduvis F. Baranauskas suka mėgėjiškus filmus iš šventinių demonstracijų ir pan. Jei išliko, turėtų išliekamąją istorinę vertę ir galėtų tapti itin vertingu Radviliškio krašto muziejaus interaktyviu eksponatu. Raštinės reikmenų įmonės darbuotojų ekskursija į Brestą (lietuvišką Brastą) Gudijoje. Šiandien mūsų tarpe, ko gero, yra apkeliavusių visą pasaulį, o  čia…

O čia…

Vėl kita apžvalgos pastraipa. Prasidedančia S. Bulzgio poezija: „O šiandien, kai rūdys ir širdį lyg žagrę nusėjo/ Vėl netiki niekaip, kad žmonės panašūs į plūgą“. Jei kas nežino, tai žagrė – geležinė arklo dalis, o plūgas –  geležinis padargas žemei arti. Skirtingi dalykai, bet poetui geriau žinoti ir ieškoti panašumų. Tiesa, ne viskas būdavo taip beviltiškai sueiliuota, pvz., M. Malakauskienės eilėraštis „Kai beldžiasi praeitis“ darys įspūdį ir dar po pusės amžiaus. Pasirodo, informacija apie naujai atidarytą kulinarijos gaminių paviljoną. Jis stovėjo ten, kur šiandien prekybos centras „Tau“. Buvo kartuvių formos. Dalyje, nukreiptoje į Gedimino g., saldumynai, sultys, į Gedimino 3- mėsos pusfabrikačiai. Varnos, siaubiančios senąsias miesto kapines (uždarytos 1967 m.), kombainininkai. Beje, kombainininkus gerbiu, nes anuometiniai kombainai, palyginus su šiuolaikiniais, –

vargo vakarienė. 1968-09-03 d. užbaigtas vasarnamis – užeiga „Žirnelis“. Jis priklausė prie populiariausių to metų užeigų. Ne „Užuovėja“, bet lygus pagal populiarumą „Medžiotojų svetainei“. Įdomus radinys, tarp „Ka“ puslapių įsiterpęs 1968-09-01 Radviliškio rajono žemdirbių soc. lenktyniavimo biuletenis. Lenktyniavo net karvių apsėklintojai. Ir tų lenktynių būta įvairių.

Įvairovė

Rašoma apie tekintojų konkursą ŽŪMG. Bet ten vykdavo ir kitų specialybių darbininkų konkursai. Su vertimo komisija, kartais teorine dalimi, dažniau praktine. Pirmas dvi vietas visada laimėdavo komjaunuoliai ar komunistai. Neretai nugalėtojus pamalonindavo ir nedidele premija. Tokie laikai, tokie papročiai. Radau ir kritinį S. Bulzgio straipsnį „Trypiame užmirštą Velžio piliakalnį“. Straipsnis ne tik apie jį, bet ir apie sunaikintą Kutiškių aukuro akmenį, Vaitiekūnų senkapį, Ramulėnų piliakalnį, apleistus vėjo malūnus, parkus ir pan. Praėjus daugiau nei pusės amžiaus nepasikeitė niekas. Netikite, nuvažiuokite pasižiūrėti Mažaičių dvarą, Gražionių ar

Šiaulėnų, jie arčiausiai, bet tokių rajone apstu. Tipinis rugsėjo mėnesio numerio turinys: išmilžiai, pasitinkant V. Lenino gimimo metines, Kauno tekstilininkai (ar pan.), žinios iš viso pasaulio, komunistai – ateistai. Straipsnių pavadinimai „Kadrai-svarbus partinio darbo baras“, „Komunizmo rūmai – puikiausias paminklas Leninui“ ir t. t. Bet ir tarp šios informacijos šis tas įdomesnio.1968-10-17 rašoma apie baleto studija Radviliškio kultūros namuose, buvo… Už dviejų dienų – reportažas iš Giedraičių vėjo malūno – muziejaus. Ir šiandien čia užkampis, bet malūnas lyg ir išlikęs. Ar liko muziejus – nespėliosiu. Rašoma, kad pirmajame muziejaus aukšte buvo namų apyvokos daiktai, antrajame – medžioklės trofėjai ir kampelis velniūkščiams, trečiajame –

menininko S. Žirgulio bareljefai. Pasak nuogirdų, minėtam menininkui priklauso griūnantis malūnas Vaidulių kaime, kada nugrius, bermontininkų ir lietuvių kautynių gerbėjai – imitatoriai galės nusigraužti nagus.

1968-10-31 d. numeryje apie 50 proc.(jei ne daugiau) ploto užima draugo L. Brežnevo kalba. Kaip čia pasakius: „Prisiekiam Leninui, prisiekiam partijai. „Nr.130 – raudonas, papuoštas obalsiu: „Tegyvuoja Didžiojo Spalio 51-osios metinės“. Na, o aš neraudonuodamas kitą pastraipą pavadinsiu gamtos reiškiniu – žaibas.

Žaibas

Tai toks užmirštas karinis – sportinis žaidimas. Ir rašoma apie „Žaibą“, pravestą Antros vidurinės mokyklos mokinių. Man mįslė, kodėl šis žaidimas vykdavo žiemą, kai žaibų mūsų kraštuose faktiškai nebūdavo. Po pamokų – į klases, parengiamuoju laikotarpiu ateidavo kariškiai, turėdavome progą išardyti ir sudėti atgal Kalašnikovo automatą, pamatyti granatų ar prieštankinių minų maketus. Patys žaidimai vykdavo prie karinio dalinio tvoros Poligono (Durpyno) miškelyje, prie apleistos tarpukario Lietuvos kariuomenės šaudyklos (dabar visa šaudykla užaugo medžiais ir krūmais). Pasimėtydavome sniego gniūžtėmis ir patenkinti grįždavome namo. 1968-12-14 informacija apie Gedimino g. pastatytą keturaukštį. Stovi ir šiandien. Anuomet ten glaudėsi

milicija, saugumas (KGB), prokuratūra ir liaudies teismas bei „parininkai“ – asmenys, gavę administracinį areštą, dažniausiai 15 parų. Šiandien tai policijos būstinė, kuri, pasak mero, naktimis užrakina pakabinama spyna. To laikotarpio puslapiuose radau kažkokio piliečio skundą apie tai, kad sudėtinga užsipildyti „tušinius automatinius plunksnakočius“.Tiesa, pildydavo tik tušinio rašiklio šerdelę ir kainavo tas malonumas 8 kapeikas. Šiandien tai panašu į anekdotą, juolab po užpildymo rašymas neretai virsdavo košmaru. Nr.145 pateikti „Žaros“ viešbučio-kavinės ir gastronomo-universalinės parduotuvės maketai.

„Žara“ nugaišo, universalinės parduotuvės vietoje – „Norfa“. Pranešama ir apie 100-bučio statytą Gedimino g. ir planus K. Požėlos g. (Vasario 16-osios g.) paversti pėsčiųjų bulvaru. Planai taip ir liko tuščiais bolševikiniais pliurpalais, niekuo nesiskiriančiai nuo dabartinės valdžios bezdalų maišų. Šiaip būtų metas pabaigai o ir medžiagos – katinas daugiau priverktų, tad intarpą pavadinsiu -prieš pabaigą.

Prieš pabaigą

Nr.146. Išskirtinis tuo, kad aprašo „iškilmingą darbo žmonių mitingą Radviliškyje“. Centre prieš Darbo žmonių deputatų tarybos“ pastatą (dabartinį fontaną Aušros aikštėje). Renginys skirtas paminėti 50-metį, kai Lietuvoje buvo paskelbta sovietų valdžia. Prisipažinsiu, įspūdis nemenkas – prožektoriai iš Dariaus ir Girėno 6-ojo namo, eitynės su deglais, vaizdai ekrane, fejerverkai ir, savaime suprantama, pilstymas iš tuščio į kiaurą. Ir vis dėlto, kito tokio renginio neatsimenu. Apžvalgą užbaigiau 1968-12-26 d. ketvirtadienio numeriu 149. Pabaigą, deja, teks sukonstruoti jau nebesiremiant „Ka“.

Pabaiga

Idealus variantas pabaigai – radviliškietiškos istorijos. Dar geriau – kokio nors radviliškiečio pasakojimais apie tai, kaip 1968 m. smaugė Čekoslovakiją, panorusią žmogiško veido socializmo. Utopijos, nes sovietinio modelio socializmas veido turėti negali – grimasą, kaukę, fizionomiją ar marmūzę taip, bet veido… Ir dar žmoniško… Manau, čia tiktų J. Baltušio citata: „Žmonės supranta, kad Rusijos imperija ne amžius gyvuos, artėja jos subyrėjimas ir artina jį ne kas kitas, o TSKP, seniai praradusi bet kokią nuovoka apie socializmą, tiksliau tarus, atsisakiusi jo iš esmės, ir gramzdina šalį į bedugnę, dangstydamasi jos gebėjimo šūkiais… Kas remiasi melu ir prievarta, to gyvenimas neilgas“. Tiesą pasakius, melo ir prievartos imperija gyvavo dar per dvidešimt metų, bet savo tikslą aš pasiekiau. 1969 m., 1970 m. „Ka“ apžvalgos „Pastebėjimų ir pamąstymų“ pavidalu jau publikuotos, tad palengva artėsime į nūdieną. Beje, ši apžvalga, parašyta 2020-06-08 d., pasieks skaitytojus tik liepos mėnesį  tarsi ilgai negendantis produktas.

Paruošė Vytautas MIKALAUSKIS

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Ieškomas dviračio savininkas

Avatar

Paskelbta

data

Raseinių rajono policijos komisariato pareigūnai siekia nustatyti dviračio savininką. Tamsiai mėlynos spalvos dviratis „Fischer“ buvo rastas liepos 8 d.  Raseinių r., Kniečių k., Girkalnio sen. Kas pasigedote tokio dviračio, prašytume paskambinti Raseinių rajono policijos komisariato administratorei Juditai Girdžiuvienei telefonu (8 700) 61370.

                                             Atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė

Skaityti daugiau

Aktualijos

Gamta dovanoja galimybę pasveikti

Avatar

Paskelbta

data

Kaip manote, ar įmanoma vaistažolėmis ir mityba sumažinti onkologinių ligų riziką? Pasaulio sveikatos apsaugos organizacijos ekspertų komitetas įrodė, kad dauguma tokių ligų – netinkamo gyvenimo būdo padariniai. Vėžys išsivysto kancerogenams ilgą laiką (keliolika metų) veikiant organizmą. Todėl vėžio profilaktika ir įmanoma, ir būtina. Mitybos charakterį keičiant sveika gyvensena net 90 procentų šių ligų būtų galima išvengti. Kancerogeninių medžiagų poveikį aktyviausiai šalina dietinė mityba – pakankamas daržovių, vaisių, nevalytų grūdų ir vitaminų kiekis racione. O maisto kaloringumą – vieną svarbiausių vėžio profilaktikos priemonių – tikslinga sumažinti (ne mažiau 20 procentų visų gyvulinių riebalų, riebios mėsos, aukščiausios rūšies miltų bei cukraus).

Reikėtų mokytis gyventi sveikai!

Tiriant savaime nuo vėžio pasveikusius žmones, – o taip būna, – matyti, kad amoniakas, kaip skilimo produktas, gali sukelti vėžį. Manoma, kad 70 procentų gyvulinių baltymų racione – pavojinga riba. Taip pat didesni valgomosios druskos kiekiai, patekę su rūkyta mėsa, žuvimi, sudaro sąlygas atsirasti skandžio vėžiui.

Kancerogenų aktyvumą didina: nikotinas – pavojingi formaldehido jonai, alkoholis didina kancerogenų aktyvumą organizme, taip pat cholesterolis, antsvoris, neracionali mityba, rūgštinės ir šarminės reakcijos disbalansas. Kraujas rūgštėja, kai augalinės kilmės produktai sudaro mažiau nei pusę raciono. Patariama kasdien suvartoti ne mažiau nei 500 gramų žalių vaisių ir daržovių. Taip pat – lėtinis vidurių užkietėjimas, per didelis gyvulinių riebalų kiekis, persivalgymas – ypač mėsa ir riebalais, dažnas valgymas, nepakankamas kramtymas, per karšto ir per šalto maisto vartojimas, daržovių virimas aliuminio induose, vitaminų trūkumas – ypač A, E, C, fermentų trūkumas – jų yra vaisiuose, daržovėse, piene, meduje (fermentai suyra 50 °C temperatūroje), makro ir mikroelementų trūkumas, ultravioletiniai spinduliai, nes saulėje ilgai kaitintis po 12 valandos žalinga, stresas, nejudrus gyvenimo būdas.

Kancerogenų veiklą slopina: daržovių ir vaisių vartojimas, augalinė ląsteliena maiste, vitaminai, fermentai, mikroelementai, mažas maisto kaloringumas, iškrovos terapijos, kvėpavimo normalizavimas, grynas oras, grūdinimasis, teigiamos emocijos. Svarbiausia gydant vėžį – išgydyti ne susirgusį organą, o atkurti viso organizmo funkcijas. Būtina detoksikuoti, išvalyti organizmą, aprūpinti jį pakankamu mineralų kiekiu (ypač kalio druskų), vitaminais, fermentais ir daug kitų priemonių.

Kokios vaistažolės gali paveikti onkologines ligas?

Gydymuisi gali būti vartojami šie augalai: plačialapis gyslotis, pelkinė ir miškinė sidabražolė, beržo juodgrybis, paprastoji jonažolė (ji iš tiesų yra vaistas nuo 99 ligų), didžioji ugniažolė, didžioji varnalėša, vaistinė medetka, pelynas, takažolė, pelkinis pūkelis, paprastoji kiaulpienė, auksinė šaknis, mandžiūrinė aralija, eleuterokokas, mėlynė, dygliuotasis šaltalankis, paprastasis šermukšnis, juodasis serbentas, paprastoji žemuogė, vaistinė melisa, paprastasis čiobrelis ir kt. Be to, vartojami bičių produktai, homeopatiniai preparatai ir kt. Tačiau prieš gydydamasis vaistažolėmis ligonis turėtų pasikonsultuoti su specialistu.

Šaltalankių aliejus malšina skausmą, mažina uždegimus, skatina audinių regeneraciją, padeda gyti žaizdoms. Pavyzdžiui, sergant stemplės vėžiu aliejus geriamas prieš valgį 2–3 kartus per dieną (prieš vartojant praskiedžiamas saulėgrąžų aliejumi santykiu 1:1). Šaltalankių aliejaus galima pasigaminti taip: iš prinokusių vaisių spaudžiamos sultys, likusi masė sudžiovinama, susmulkinama kavamale, užpilama saulėgrąžų aliejumi (1:1,5), laikoma 3 savaites kambario temperatūros patalpoje, tamsoje, kartais pamaišoma. Paskui nukošiama ir supilstoma į tamsius butelius.

Mėlynių uogos gerina medžiagų apykaitą ir šalina iš organizmo kenksmingus junginius. Juose itin daug žmogaus organizmui naudingų medžiagų.

Žemuogė taip pat labai vertinga gydomoji uoga – ji stiprina organizmą, stabdo žarnyne puvimo procesus, padeda pašalinti iš jo įvairias kenksmingas medžiagas ir cholesterolį. Žemuogėse yra fitoncidų, kurie sunaikina daugelį ligas sukeliančių bakterijų. Daugelį amžių jonažolėmis gydomos įvairios ligos. Pavyzdžiui, jonažolės trauktinė su spiritu buvo vartojama vietoj jodo. Ji tebėra galinga ir šiandien. Tarkime, sergant depresija, jonažolių užpilu kartais galima pakeisti sintetinius antidepresantus. Jonažolėmis gydomi ir piktybiniai navikai. Tačiau šią vaistažolę reikia vartoti atsargiai – ji didina organizmo imlumą UV spinduliams, neigiamai veikia regos nervą, netinka žmonėms, kurių padidėjęs kraujospūdis.

Liaudies medicinos šalininkai tiki, kad surinkti žydintys varnalėšų lapai turi ypatingų galių. Jų nuoviru gydomi įvairūs piktybiniai navikai, kepenų ligos, žaizdos. 2 šaukštus susmulkintų lapų užplikykite 0,5 litro verdančio vandens, 30 minučių kaitinkite verdančio vandens vonelėje, po to nukoškite. Gerkite po 0,5 stiklinės 2–3 kartus per dieną.

Žmogus turi gauti 90 veikliųjų medžiagų: 60 mineralų, 16 vitaminų, 13 būtinų amino rūgščių, 3 nesočiąsias – ir visa tai greta mūsų. Tai ir garšva, ir dilgėlės, kiaulpienės, varnalėšos, balanda, žliugė. Nereikia bijoti kartumo – jo turintys augalai valo ir stimuliuoja kepenis, gerina darbingumą, ištvermę. Anot Rytų medicinos, kartumynai pašalina iš organizmo nuovargio toksinus, pagerina medžiagų apykaitą, slopina puvimo procesus žarnyne. Paprastųjų kiaulpienių jauni lapai tinka salotoms, tai – pasakiškas augalas. Kad nebūtų kartūs, lapus pusvalandį pamirkykite sūdytame vandenyje, tada nuplaukite. Tokios salotos ypač tinka pavasarį, kai trūksta vitaminų, mikro ir makroelementų. Valgant šias salotas pagerėja ir sąnarių medžiagų apykaita. Pavasarį kasdien suvalgykite 10 paprastųjų kiaulpienių lapų ar iš jų padarytų salotų. Kiaulpienėms pražydus, galima valgyti maždaug po 5 jų žiedus, vėliau vėl valgyti sveikus jaunus lapelius.

Virškinimo sistema – organizmo fabrikas, centras, nes žarnyno veikla ir flora veikia visas apykaitines reakcijas. Jei šioje sistemoje atsiranda disbalansas – gali užpulti daugybė ligų. Jei viduriai užkietėję, kepenys pavargusios, žarnyne susikaupė toksinų, nuodijančių organizmą, gali sutrikti širdies ritmas ir kraujotaka, prasidėti sąnarių ligos, alergijos. Todėl labai svarbu, kad žarnynas būtų gerai išvalytas, detoksikuotas – tuomet susitvarkys daug bėdų.

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019