Socialiniai tinklai

Aktualijos

Apie žodžio laisvę, partijų įvairovę ir lietuvišką mentalitetą

Avatar

Paskelbta

data

Kovo 2 dieną  „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose  bendruomenės pirmininko bei Tarybos nario G. Lipnevičiaus kvietimu lankėsi  politologas, Vilniaus universiteto doktorantas Vytautas Sinica.  Svečias pristatė savo knygą „Ar mums dar reikalinga Lietuvos valstybė?“, su bendruomenės nariais diskutavo politinėmis temomis.

Knygos atsiradimo priežastys

„Apie šios knygos atsiradimo priežastis pradėsiu nuo priešistorės.  2012 metais su grupele politikos mokslo studentų nutarėme sukurti sambūrį „Pro Patria“, kuris gintų tradicines pažiūras, nes Vilniuje jos darėsi netoleruojamos, tvyrojo jausmas, jog visi turi būti liberalais. Straipsnių rinktinė – žanras, kuris nesensta, knygoje yra 11 skirtingų temų. Pirmiausiai aptariamas demokratijos klausimas. Man rūpėjo, kaip mes, lietuviai, elgiamės su savo valdžia. Lietuvoje įprasta, kad išrenkame valdžią ir pamirštame ją prižiūrėti. Senosiose demokratinėse Vakarų šalyse išsirinkę valdžią žmonės rašo politikams laiškus, protestuoja, mitinguoja, kovoja, stebi, aktyviai bendrauja, ypač su vienmandatininkais, kad šie dirbtų (taigi balsuotų) taip, kaip pažadėjo rinkimuose. Žmonės, einantys į rinkimus, tikisi, kad politikas atstovaus tokias pažiūras, kaip ir jų pačių. Lietuvoje 50 proc. žmonių jau nevaikšto į rinkimus, 50 proc. dar vaikšto, tačiau vėl ir vėl nusivilia. Nenusivilti neįmanoma, kol politikai nebus paimti „už trumpo diržo“ ir jų nebus galima griežtai kontroliuoti.

Dar vienas rašant rūpėjęs klausimas – žodžio laisvė. Praėjusiais metais teko matyti apklausą, kurioje lietuviai didžiuojasi žodžio laisve šalyje. Lietuvoje nėra cenzūros, tačiau žiniasklaida pati save cenzūruoja – yra požiūriai, apie kuriuos galima rašyti, o apie kuriuos – ne, yra žmonės, kuriuos galima kviesti į televizijos laidas, kurių – ne. Įtakingiausias žurnalistas E. Jakilaitis į savo vedamas laidas susikviesdavo bendraminčius, su  kuriais pūsdavo  į „vieną dūdą“. Tokia sistema veikia iki šiol. Politikai Seime žiniasklaidos „magnatų“ bijo labiau ne rinkėjų“, – sakė V. Sinica.

G. Lipnevičius pasiteiravo, dėl kokių priežasčių prie Lietuvos televizijos vyko mitingas.
„2018 m. pabaigoje prie LRT vyko mitingas, inicijuotas  „Vilniaus forumo“  ir jo lyderio V. Radžvilo.  Jo reikėjo, nes žurnalistai įsitikinę, kad jų misija auklėti žmones, tad taip ir daro. Ne visi, bet įtakingiausieji, pavyzdžiui „Panoramos“ užsienio naujienas rengiantis V. Pugačiauskas mano, kad tik jų pažiūros teisingos ir naujienas pateikia per savo prizmę, tendencingai. Apie patinkančius politikus tik gerai, apie nepatinkančius – tik blogai. Tai  juoda – balta tikrovė“.

„Kaip atsitiko, kad LRT laidose matomi tie patys veidai –  Ažubalis, Kubilius, Juknevičienė“,- svečio pasiteiravo bendruomenės pirmininkas.
Pasak politologo, tai lemia asmeninės pažintys: „Asmeniškai pažinodamas pašnekovą, žurnalistas žino, kad jis visada ateis ir pakalbės, kaip tau reikia. Ekonominiais klausimais kalbėti kviečiami banko ekonomistai – buvo Nausėda, Mauricas, Mačiulis. Jie ideologiškai tinka televizijai, jiems mokama, kad eitų į laidas. Net bankų pareigybių dalis – eiti į viešumą ir kalbėti. Universiteto ekonomistams nemoka, todėl jie televizijoje matomi rečiau. Visada turime bankų požiūrį į ekonomines problemas – paprastai liberalų požiūrį. LRT draugiška konservatoriams“.

Pasak G. Lipnevičiaus, LRT yra išlaikoma iš mokesčių mokėtojų lėšų, tad turėtų pateikti nešališką informaciją, o dabar skleidžiama vienos partijos ideologija?

„Jau yra LRT įstatymas, kuris privalo atspindėti įvairių visuomenės nuomonių grupių nusistatymus, turi būti pateikiamos skirtingos nuomonės apie diskutuotiną klausimą. Tačiau LRT to nesilaiko, nėra sukurtas mechanizmas, kad laikytųsi. Žurnalistų etikos komisija nenubaudžia, Seimas neturi valios sukurti tokio mechanizmo. Lietuvos televizijoje pasikeitė veidai, tačiau  nauja direktorė tęsia buvusią liniją“,- pirmininkui pritarė svečias.

G. Lipnevičius pasiteiravo politologo nuomonės apie kitas televizijas.
„Kitose televizijose truputį daugiau  ideologinės laisvės, tačiau daugiau interesų. LNK televiziją sukūrė Mockus – tai  MG Baltic televizija. Mockus neblogai padirbėjo: sukūrė pavyzdinį Laisvosios rinkos institutą, LNK žiniasklaidos koncerną, 1993 m. perėmė liberalų sąjūdį, kuris šiandien valdytų Lietuvą. Per 3 taškus:  sukūręs mediją ir pasisavinęs partiją žmogus gali valdyti Lietuvą. LNK nemažai Holivudo filmų ir subtiliai pakreiptos žinios. TV 3 televizijoje situacija kiek laisvesnė“,-savo nuomonę išsakė politologas.

„Ar televizijoms mokama už tai, ko nerodyti?“,- paklausė pirmininkas.
Pasak  V. Sinicos, yra žmonių, kurie moka televizijoms, kad kai kurie reportažai nebūtų rodomi. Tai galioja ir ministerijoms. Ministerijos, įgyvendinančios projektus, turi  lėšų viešinimui. Jeigu informacija verta dėmesio, televiziją ją ir taip paims. Jeigu perki projektą viešinimui, moki žiniasklaidai. Štai jeigu Užsienio reikalų ministerija moka konkrečiam portalui už viešinimą, tai į ministeriją žiūrima kaip į užsakovą, kuris neliečiamas. Yra portalų, kur ministro L. Linkevičiaus negalima paliesti, kritiniai tekstai yra atmetami. Visi gali pirkti reklamą, tačiau valstybės įstaigos perka reklamą už mūsų visų pinigus ir taip užčiaupia nepatogią politikų kritiką. Viešinimo išlaidų ministerijose neturėtų būti.

„Kai Radviliškio  miesto centre buvo kertami medžiai, tai nufilmavo atvykusi KK2 komanda, tačiau  ta informacija nepateko į viešumą. Buvo pasakyta, kad  kortelėje išsitrynė medžiaga. Aštriais momentais  apie mūsų rajono valdančiuosius netikėtai atsiranda straipsniai, reportažai  portaluose bei televizijose, kurie parodo teigiamai rajono valdininkus. Žiniasklaidos perkamumas yra per didelis. Įdomus sutapimas – Radviliškio savivaldybė per metus  sumoka televizijai tūkstančius eurų, o  administracijos direktorė  šios televizijos renginyje tampa Moterimi Saule“,- situaciją apie žiniasklaidos paperkamumą pakomentavo ir G. Lipnevičius.

Dar viena knygos atsiradimo priežastis

Be žodžio laisvės problemos politologas įvardino dar vieną knygos „Ar mums dar reikalinga Lietuvos valstybė?“ atsiradimo priežastį: „Jautėsi, kad Lietuvoje yra temų ir požiūrių, kuriems neatstovaujama ar atstovaujama baisiai. Buvo noras parodyti, kad galima rimtai ir argumentuotai kalbėti tokiomis temomis. Esminės temos pavyzdys – vertybiniai karai. Ar galima perauklėti žmones mąstyti pagal naujas vertybes, kitaip tariant: kad žmogui rūpėtų pasaulis be sienų, kad jis pripažintų vienalytes „santuokas“, kad būtų daugiau europietis? Ar galime išlikti savimi, su savo lietuviška pasaulėžiūra? Trečioji knygos dalis – tautiškumas, nacionalizmas, ES likimas. Viena iš šioje dalyje narstomų temų – lenkakalbių integracija. Žinau, kad Žemaitijoje lenkai kartais matomi kaip elfai –  nežinia, ar išvis egzistuoja, tad ne problema (juokiasi), o Vilniaus krašte jų integracijos problema baisi. Lietuvos lenkai – Lenkų rinkimų akcijos įkaitai. Turi priklausyti šiai Akcijai, jeigu nori turėti biudžetinį darbą jos valdomose savivaldybėse. Daugiausia žmonių paaukojo 2 proc. Lenkų akcijai, nes tai kone privaloma. Teigiama, kad  lenkai negali išmokti valstybinės kalbos, nes  ji jiems svetima. Visame pasaulyje kitataučiai mokosi valstybinės kalbos – lietuviai kuo puikiausiai  išmoksta Amerikoje, kitose šalyse. Vietovardžių klausimas – jie  turi būti rašomi lenkiškai vietoje lietuviško įrašo – tai kokioje valstybėje gyvename? Tomaševskis Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose kuria getą, priešindamas lietuvius ir lenkus. Protingesni lenkų tėvai leidžia vaikus į lietuviškas mokyklas, pasidavusiųjų terorui vaikai nukenčia – jiems sunku Lietuvos rinkoje rasti vietą. Iki šiol Lietuvos politikai nesiryžo su tuo kovoti. Naujoji Lenkijos valdžia linkusi kalbėti apie dalykus, kurie mus vienija. Lenkijai svarbu, kad kuo daugiau NATO būtų mūsų regione, svarbus saugumas. Tai silpnina LLRA galimybes kiršinti tautas“, – įsitikinęs Vytautas Sinica.

Apie Astravo elektrinę

G. Lipnevičius  pasiteiravo V. Sinicos, kokia jo nuomonė apie Astravo atominę elektrinę – konservatoriai sukūrė judėjimą, kuris neva kažką sustabdys?
„Konservatorių judėjimas prieš Astravo atominę – „pakazucha“. Pagrindiniai sprendimai dėl šios atominės elektrinės buvo priiminėjami 2008 – 2012 m., kai valdė konservatoriai, o sustabdyti projekto nebuvo vėlu. Kai konservatoriai atsidūrė opozicijoje, pradėjo raginti kitus kovoti prieš Astravo elektrinės statybą. Dabartinėje stadijoje nieko nebeatšauksi, reikia bendradarbiauti, kad kuo daugiau būtų užsienio ekspertų, kuo daugiau kontrolės, visapusiškas saugumo užtikrinimas. Elektrinė tikrai nėra patikima, ji pavojinga. Tačiau ji jau yra ir veiks. Belieka siekti kuo didesnio saugumo“,- atsakė politologas. 

Apie Rusijos grėsmę

Susitikimo metu buvo paliestas ir Rusijos grėsmės klausimas.
„Susidarė nuomonė, kad artėjant rinkimams žodžiai „rusai puola“ nebeveikia, reikia kitos kortos. Tai buvo Astravo atominė elektrinė. Tai žmonių kvailinimas, siekiant didinti partijos žinomumą“,- sakė G. Lipnevičius.
„Konservatoriai ir padarė Rusijos grėsmę juokinga ir beverte. Socialdemokratai perėmė tai 2015 m. Butkevičius sakė, kad mokytojų protestai dėl mažų algų naudingi Rusijai. Vadinasi, išeitų, kad nereikia viešinti  jokių savo vidaus problemų. Rusijos grėsmė realiai egzistuoja, tai imperinė šalis, kuri gali panorėti atsiimti savo buvusias valdas, tačiau Lietuvoje daug kas rimtai į tai nebežiūri.

„Tėvynės sąjunga yra labiausiai nuo savo pažiūrų nutolusi partija. Liberalai – sąžiningiausia partija Lietuvoje – žada baisius dalykus ir daro baisius dalykus, kuriuos žada. Tuo tarpu Tėvynės sąjunga, deklaravusi  Bažnyčios autoritetą, Sąjūdžio tąsą, patriotizmą viską daro priešingai. Daugiausiai už gėjų partnerystę 2017 m. balsavo būtent Tėvynės sąjungos narių“,- sakė svečias.
„R. Dagys atsiskyrė nuo šios partijos ir įkūrė krikščioniškos pakraipos partiją“,- svečiui paantrino G. Lipnevičius.
„Deja, R. Dagys Seime per 20 metų  išsiugdė labai kompromisinį požiūrį. Sausį – vasarį jis pradėjo kalbėti, kad  V. Pranckietis su juo labai artimų pažiūrų, nors taip nėra. Pranckietis pasisako už abortus, už gėjų santuokas, už galimybę keisti lytį, tačiau R. Dagys eina į kompromisus, kad tik jo šansai rinkimuose didėtų. 2017 m. Seime  Dovilė Šakalienė su Mykolu Majausku stūmė vaikų atiminėjimo įstatymą. Po kiek laiko situacija buvo pataisyta, apkarpyti sparnai atiminėjimui, tačiau ši sistema kainavo apie 60 mln. eurų per metus. Vaikų teisių apsaugos tarnyba centralizuota ir labai padidėjusi, užsiima šeimų terorizavimu. R. Dagys gi pasakė, kad vaiko teisių nebereformuos. Vilniuje organizavau didvyrio rezistento Jono Noreikos atminimo lentos pakabinimą. Kabinome su nuostata, kad nesvarbu, ar bus trukdoma, ar leidžiama. Dagiui ir čia daug kas buvo per radikalu. Taip dirbti tiesiog neišeina. Jam rūpi stiprinti tradicinę šeimą, bet neįmanoma to padaryti esamoje sistemoje. Reikia sustabdyti propagandos mašiną, išlaisvinti žiniasklaidą, suvaldyti įtakingus lobistus, žodžiu, reikia iš esmės keisti situaciją, pasiekti galutinio tikslo, kad valdžia bijotų ir klausytų žmonių. R. Dagiui  tinka būti Seimo nariu, jis ten gerai dirbo, tačiau nematau ryžto tapti lyderiu ir kurti tikrus pokyčius“,- Seimo narių populiarumo siekį pakomentavo politologas.

Apie partijų įvairovę

Popietės dalyviai teiravosi politologo, ar reikia Lietuvoje tokios gausos įvairiausių partijų.
„ V. Radžvilas inicijavo partijos Nacionalinis susivienijimas kūrimą, kovo 7 d. bus steigiamasis suvažiavimas. Janutienė, Krivickas ir Puteikis priklauso Lietuvos centro partijai.  Arvydas Juozaitis – neprognozuojamas žmogus. Jis iki birželio mėnesio buvo su tautininkais, rinkimų naktį – su Puteikiu, rudenį buvo su „tvarkiečių“ frakcija, ketvirtas jo partneris – Kartų Solidarumo partija. Besiblaškydamas Juozaitis kaip politikas pats save nuskandino. Dagys praras Bažnyčios palaikymą, jeigu toliau demonstruos, kad pasiryžęs į rinkimus eiti su bet kuo, kad tik gautų daugiau balsų. Kultūros žmonės palaiko V. Radžvilą, gi Puteikis gana vulgariai taikosi į žmones, kurie yra ties skurdo riba, jis skelbia, jog kovoja už socialinį teisingumą. Nemanau, kad ta kova yra nuoširdi – tai „arkliukas“, ant kurio jojama. Jis „po volu“ pakišo Eglę Krušinskienę, kurios vaikų atėmimo skandalas buvo sukrėtęs šalį, tempdamas ją į politiką. Tai visiškai neatsakinga: su politika ateina kapstymasis po asmeninį gyvenimą ir viešumas, kuriam ji akivaizdžiai nebuvo pasiruošusi. Politiko pareiga tą įvertinti“, – partijų įvairovę ir jų tendencijas trumpai apžvelgė politologas.

Apie Kinijos potencialą

Bendruomenės nariai teiravosi, ar  nereikėtų pradėti mokytis kinų kalbos – ši didelė šalis gali okupuoti Europą.
„Kinija turi milžinišką potencialą, ji  okupaciją vykdo per rinkas. Ši šalis turi daug jėgos, žmonių, dirbančių vergiškomis sąlygomis, kurie gali sukurti bet ką. Kinija turi problemų su žaliavomis – kažkiek jai parduoda Rusija, tačiau to užtenka tik iš dalies. Išsprendusi savo problemas,  Kinija eis visur, nematau priežasčių, kas ją sustabdytų. Atsakant į jūsų klausimą, taip, vaikams verta pradėti mokytis kinų kalbos“,- sakė V. Sinica.

Apie netikras žinias

„Viešoje erdvėje kartas nuo karto pasirodo netikros žinios. Kaip į jas reaguoti?“ – klausė popietės dalyviai.
Pasak politologo, bendras principas – skaityti skirtingus šaltinius, juos lyginti, žiūrėti, kur yra prieštaravimų. Šaltinius reikia skaityti angliškai, rusiškai (Ukrainos, ne Rusijos) – originalo kalba. Mus pasiekia ne visos naujienos, susidaro iškreiptas vaizdas. Pavyzdys – graikų ir turkų pasienis – ES buvo pažadėjusi daug mokėti, jeigu turkai sulaikytų pro juos einančius migrantus. Tačiau turkai migrantus praleidžia, sakydami, kad ES nesilaiko pažadų. Graikai migrantų nepraleidžia ir niekas nesipiktina. Nuo karo bėga tik sirai ir jų mažuma. Lietuva buvo įsipareigojusi priimti tūkstantį migrantų, atvežė apie 800. Jie registravosi, tai buvo gerieji migrantai, kurie nebėgo į Vokietiją, o registravosi ES pasienyje. Tačiau daugelis išvažiavo į Vokietiją, Švediją – Lietuvoje neliko. Apie tai žiniasklaida taip pat mažai kalba. ES siunčia pareigūnus padėti Graikijai gintis nuo migrantų antplūdžio – tai didžiulis pokytis. Pasak V. Sinicos, nekalbama ir apie tai.

Apie pokyčius Europarlamente

„Kaip po rinkimų pasikeitė Europarlamentas?“- teiravosi radviliškiečiai.
„Galbūt nepasikeitė taip ženkliai, kaip prognozuota. Tačiau reikia matyti tendenciją: visur tradicinės partijos praranda pozicijas. Vokietijoje iškyla „žalieji“, buvę komunistai, „Alternatyva Vokietijai“; Prancūzijoje – nacionalistai, komunistai; Italijoje – naujos partijos. Tradicinės visur nyksta. Konservatoriai ir socialdemokratai praranda pozicijas, ateina naujos partijos. Europos Parlamente tas pokytis dar nepasijautė, dar sugeba išsilaikyti tradicinė konfigūracija. Bet visur naujos partijos išstumia senąsias. Vidinę sistemą išsaugojo tik britai, tačiau patys paliko ES“,- į klausimą atsakė svečias.

Apie etikečių klijavimą

„Kodėl pasisakantiems už tautiškumą klijuojamos fašistų, nacistų etiketės“,- teiravosi popietės dalyviai.
Pasak V. Sinicos, anksčiau „nacionalistas“ buvo baisus žodis, buvo siekiama, kad su tautiškumu susijusių idėjų žmonės privengtų. Nei Europarlamente, nei Seime nėra tautiškumo idėjų, tačiau  visuomenės palaikymas yra. Slovakijoje nacionalistų partija laimėjo rinkimus, Baltijos kelio dalyvius vadino nacionalistais, gi šiandien LRT reklamose apie „kardelius“ tas žodis sąmoningai nutylimas. V. Sinicos  kuriama partija vadinsis „Nacionalinis susivienijimas“ ir jis neslepia, kad yra nacionalistas. 

Nuleista kartelė

Buvo aptartas ir 3 procentų kartelės nuleidimas partijoms Seimo rinkimuose.
„Lietuvai to klausimo svarba nedidelė. Politologų buvo sakoma, kad tai tragedija, demokratijos pabaiga – praeis apsivogę. Bet visi vagys jau praėjo:  Darbo partija – byla, Liberalų partija – byla, „tvarkiečiai“ – byla, socdemų lyderis Paluckas nuteistas už korupciją. Tik Tėvynės sąjunga ir „valstiečiai“ neturi korupcijos skandalo. Manipuliacijos mastas buvo baisus. Jeigu būtų patvirtinti 3 proc., konservatoriai būtų praradę 3 vietas. Mažoms partijoms būtų geriau – Radžvilas perkopė 3,3 proc., taigi jau kaip ir būtų Seime.  Nausėda palaikė 5 proc. kartelę, bet tai visiškas jo pasidavimas žiniasklaidos ir konservatorių spaudimui. Dagys 3 kartus balsavo už 3 proc. kartelę, 4 kartą balsavo po veto, o tada jam paskambino ir jis „nespėjo įkišti kartelės“ – jo vienintelio balsu buvo pralaimėta ir kartelė liko 5 procentai.  Ar prezidentas, ar jo padėjėjas, ar vyskupai paskambino – galima tik spėti, bet tas balsas lėmė šito klausimo likimą“, – situaciją paaiškino politologas.

Apie Vyčio likimą Vilniuje

Vilniuje kilo skandalai dėl  Vėtros lentos pakabinimo, Škirpos alėjos pervadinimo, Vytis neatranda vietos Vilniuje. Kokia jūsų nuomonė, apie šiuos faktus, nemanau, kad Vilniaus  meras politinis savižudis?“- pasiteiravo bendruomenės pirmininkas.
„Meras gerai žino, kad žmonės savivaldoje balsuoja už atliekas, už šaligatvių tvarkymą.  75 proc. vilniečių pasisako, kad Vytis būtų Lukiškių aikštėje. Šiuo metu Vilniaus merui Šimašiui nėra patrauklaus alternatyvaus kandidato. Buvo vienintelė alternatyva Zuokas, kuris žinomas kaip korumpuotas politikas, praskolinęs Vilnių. Kai atsiras kitas kandidatas, Šimašius kris. Kalbant apie Vyčio skulptūrą Vilniuje, Kultūros ministerija buvo tos nuomonės kaip Šimašius – realistinis menas yra atgyvena, ne lygis, provincialu ir gėda. Sukūrė balsavimą, kur 50 proc. lemia žmonių nuomonė, 50 proc. – ekspertų iš Šiuolaikinio meno centro. Žmonės balsavo už Vytį, bet ekspertai – už bunkerį. Tai buvo manipuliacija. Šimašius paskelbė, kad  vilniečiai pasisakė už bunkerį, tačiau menotyrininkų balsas buvo svarbesnis. Seime buvo surinkta per 90 parašų, kad būtų parengtas įstatymas, pagal kurį  Lukiškių aikštėje atsirastų Vytis. Bet tai būtų pažeminimas Vyriausybei, kuri už tai atsakinga. Dabar yra trapus susitarimas: Skvernelis nefinansuoja kalnelio, Seimas nepriima Vyčio įstatymo. Kalnelio nebus, bet ir Vyčio nėra kaip išsikovoti“, – atsakė svečias.

Apie lietuvių mentalitetą

Popietės pabaigoje buvo aptartas lietuvių mentalitetas. Pasak politologo, graikai išlepę žmonės, tačiau kai kas nors yra daroma prieš jų interesus, jie eina ir protestuoja. Atplaukė prie Lesbo salos migrantai, ES žadėjo jiems pastatyti stovyklą. Graikai atplaukė į salą, susimušė su policija ir  neleido tai stovyklai atsirasti. Lietuviškas mentalitetas kitoks – burbame, tačiau, kai kas nors organizuoja protestus, niekas neatvyksta. Jeigu taip bus, nelaimėsime. Keli įtakingi žmonės, verslo federacijų vadovai, nugali daugybę neįtakingų žmonių, nes mes patys už save nepakovojame ir nesugebame išeiti iš virtuvių.

Popietės dalyviai svečiui už įdomią paskaitą padėkojo gausiais aplodismentais, o bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius padovanojo  medaus stiklainį.

Už popietei paruoštą kavą bei arbatą, už tvarkingą salę bendruomenės nariai dėkoja V. Goštautienei, G. Chodosovskajai, V. Girštautienei, J. Bagdžiūnienei.

„Radviliškio krašto“ informacija

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Antrajame mero rinkimų ture konservatoriai susikaus su „žaliaisiais“

Avatar

Paskelbta

data

Balandžio 11 d. įvyko Radviliškio rajono savivaldybės mero rinkimų pirmasis turas. Jame dalyvavo 7 kandidatai. Į antrą rinkimų turą pateko savivaldybės administracijos direktorė, Moteris – Saulė Jolanta Margaitienė bei savivaldybės Turizmo ir paveldosaugos poskyrio vedėjas, buvęs meras Vytautas Simelis.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (konservatorių) kandidatė Jolanta Margaitienė surinko 30,66 proc. visų rinkimuose balsavusių rajono gyventojų balsų, o V. Simelis, rinkimuose dalyvaujantis su Lietuvos žaliųjų partija, surinko 22,30 proc. visų rinkimuose balsavusiųjų rajono gyventojų balsų.

Apie praėjusius rinkimus bei kandidatus:

Jolanta Margaitienė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (konservatorių) partijos kandidatė

Į antrą turą patekusi kandidatė  J.Margaitienė  priklauso  konservatorių partijai, kurios nariai rajone pagarsėjo, kai kartu su meru A.Čepononiu buvo teisiami dėl korupcijos net aštuonerius metus…  J. Margaitienė  rinkimų metu stengėsi pelnyti rinkėjų palankumą rajono seniūnijose dalindama saldainius ir zefyrus su pasibaigusiu galiojimo terminu bei lakstydama po įvairias statybvietes – neva apžiūrėti objektų. Ši konservatorė  rajono gyventojams žinoma kaip uoli buvusio mero A. Čepononio įsakymų vykdytoja. Kad J. Margaitienė neturi lyderio savybių bei savo, kaip merės, veiklos strategijos, radviliškiečiai galėjo įsitikinti debatų metu – ji lyg užsukta vis kartojo „Tęsiu Antano pradėtus darbus“. Ir tęsia – įsigijo butus Vilniuje ir Palangoje, visai kaip anksčiau Antanas.

Beje, J. Margaitienė jau du kartus buvo išrinkta į Tarybą, tačiau atsisakė Tarybos nario mandato – apgavo savo rinkėjus. Konservatoriams A.Čepononiui bei J.Margaitienei valdant Radviliškio savivaldybę, rajonas nusirito beveik į paskutinę vietą pagal atlyginimų vidurkį, lyginant su kitomis 59  Lietuvos savivaldybėmis.

Vytautas Simelis, Lietuvos Žaliųjų partijos kandidatas

Į antrą turą taip pat pateko V. Simelis, kurį daugelis rajono gyventojų prisimena kaip buvusį merą, tad patirties, kaip vadovauti rajonui, šis kandidatas turi. V. Simelis rinkimuose į mero postą dalyvavo su Lietuvos žaliųjų partija, nors daugelį metų buvo socialdemokratų partijos narys – kaip sakoma, iš raudono tapo žaliu. Kadangi ši mero kadencija bus trumpesnė, truks tik dvejus metus, belieka tikėtis, jog išrinktas meru V. Simelis gal ir nepakels rajono iš bedugnės, tačiau ir jam nepakenks.

Kazimieras Račkauskis, Socialdemokratų partijos kandidatas

Rinkimų  metu bene daugiausia plakatų bei skrajučių buvo su K. Račkauskio atvaizdu, sukurtas net filmukas, tačiau tai jam  nepadėjo net patekti į antrą turą. Tai ambicingas, pasipūtęs politikas, savo oponentams dažnai rašantis labai piktus laiškus. K. Račkauskis rajone žinomas kaip posėdžius praleidinėjantis politikas bei kaip Kontrolės komiteto neveiklus pirmininkas. Tiesa, K. Račkauskis siūlė atidaryti Vaikų ligų skyrių, kurį  konservatoriai ir  jo bendrapartiečiai socialdemokratai prieš kelerius metus  uždarė.

Tai jau treti  iš eilės šio kandidato pralaimėti rinkimai, kai jis antrame ture pralaimėjo konservatorių kandidatui, o paskutinius du  kartus – Seimo nario  ir mero rinkimuose –  net  nepateko į antrą turą. Radviliškio skyriaus socialdemokratų partijos nariai kalba, jog dėl prastų rezultatų rinkimuose, K. Račkauskis gali netekti ir Socialdemokratų partijos Radviliškio rajono skyriaus pirmininko pareigų.

K. Račkauskis sulaukė 17,14 proc. rinkėjų palaikymo.

Gediminas Lipnevičius, nepartinis

Vienintelis rinkimuose dalyvavęs nepartinis G. Lipnevičius pirmajame  ture surinko balsų tiek, kiek dvi parlamentinės partijos – „valstiečiai“ ir liberalai ar Darbo partija kartu sudėjus. Prieš dvejus metus pirmą kartą dalyvavęs mero rinkimuose šis kandidatas sulaukė 10,9 proc. balsų, o šį kartą gerokai daugiau – net 12,86 proc. balsų  nuo visų atėjusiųjų į rinkimus.

Kaip niekas kitas G. Lipnevičius  sulaukė  trukdymų, apie jį buvo aktyviai skleidžiama dezinformacija. Šie rinkimai, daugelio radviliškiečių nuomone, nebuvo švarūs. Rinkimų komisija elgėsi tendencingai, atokiai nuo balsavimo apylinkių gyvenantiems piliečiams nebuvo sudaryta galimybė atiduoti savo balsą. Todėl dalyvavusių rinkimuose kraštiečių šiemet buvo kaip niekad mažai. Visa tai tarnavo sisteminių partijų atstovams. Nepartinis Tarybos narys G. Lipnevičius pasiryžęs toliau dirbti Radviliškio krašto žmonėms ir tęsti savo pradėtus darbus bei duotus pažadus būdamas  Radviliškio rajono gyventojų  atstovu Radviliškio rajono savivaldybės taryboje.  

Aurimas Gaidžiūnas, Lietuvos valstiečių ir Žaliųjų sąjungos kandidatas

„Valstietis“ A. Gaidžiūnas pirmajame rinkimų ture į Radviliškio rajono savivaldybės merus liko penktas – nepadėjo net darbo Seime patirtis. Ką ir bekalbėti, kai už Baisogaloje gyvenantį kandidatą aktyviai nebalsavo net patys baisogaliai. Kalbama, jog dėl tokio skaudaus pralaimėjimo rinkimuose A. Gaidžiūnas gali netekti ir skyriaus pirmininko posto. Beje, ketverius metus sėdėjęs Seime, A. Gaidžiūnas ne kartą pašieptas LNK KK2 laidoje, o rajone išgarsėjo ne aktyvumu kaip Seimo narys, o tuo, kad įsigijo itin prabangų BMW automobilį beveik už 100  tūkst. eurų, kuriuo sugebėjo  numušti  net dvi stirnas. Labiausiai nustebino  šio kandidato kolega „valstietis“  M. Pauliukas, einantis mero pareigas, kuris labai  nenoriai agitavo už savo bendrapartietį.

A. Gaidžiūnas surinko 10,11 proc. rinkėjų balsų.

Mantas Reutas, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidatas

Priešpaskutinis  liko M. Reutas, kuris  rinkimų į merus kampanijos metu taip pat norėjo būti matomas bei žinomas, tačiau radviliškiečiai vis tiek vieni kitų klausinėjo „Kas tas Mantas Reutas?“ Šiam jaunam politikui dar trūksta patirties susiremti su patyrusiais kandidatais. Gal jaunam kandidatui koją pakišo ir tai, kad jis yra  liberalų partijos, kurios idėjos daugeliui piliečių svetimos dėl požiūrio į šeimą ir homoseksualias santuokas, atstovas.

M. Reutas surinko tik 3,23 proc. rinkėjų balsų.

Jurgis Baublys, Darbo partijos kandidatas

Kaip ir buvo galima tikėtis, paskutiniu rinkimuose  liko Darbo partijos Radviliškio skyriaus pirmininkas Jurgis Baublys. J. Baublys jau ne pirmą kadenciją dirba savivaldybės Taryboje ir posėdžiuose dažniausiai tyli. Tiesa, pasisako, kai sprendimai liečia jo, kaip verslininko, interesus, o šio kandidato pagyvėjimas posėdžiuose pasimatė prieš savivaldybės mero rinkimus – ir jis panoro būti žinomas.

J. Baublys surinko 3,03 proc. rinkėjų balsų.

Balandžio 25 d. antrame rinkimų ture susikaus buvęs meras, „žaliasis“ Vytautas Simelis ir administracijos direktorė, konservatorė Moteris – Saulė Jolanta Margaitienė.

„Radviliškio krašto“ informacija


Skaityti daugiau

Aktualijos

Žmonių gyvenimą pakeitusi pandemija koregavo ir kriminogeninę situaciją

Avatar

Paskelbta

data

Pandeminiu laikotarpiu policijos pareigūnams buvo deleguota daug papildomų funkcijų, tarp kurių – įvairių Lietuvos vyriausybės sprendimų vykdymas, organizuojant kontrolės priemones karantino situacijai valdyti. Tam teko skirti nemažai tarnybos laiko ir buvo baiminamasi, ar užteks žmogiškųjų išteklių tiesioginėms savo uždaviniams vykdyti – operatyviai reaguoti į iškvietimus, užtikrinti viešąją tvarką ir nusikalstamų veikų tyrimą,  šalinti nusikalstamas veikas įtakojančius rizikos veiksnius. Šiaulių apskrities  policijos  kolektyvui tai pavyko. Suokalbininkas šioje situacijoje buvo ir pati pandemija bei su ja susijęs visuomenės gyvenimas karantino sąlygomis.

Pagrindinė žinutė gyventojams – nusikalstamumas  sumažėjo

Pirmojo ketvirčio rodikliai byloja, kad kriminogeninė situacija tiek šalyje, tiek Šiaulių apskrityje keitėsi į gerąją pusę. Šiaulių apskrities policijos kolektyvą džiugina šio laikotarpio  nusikalstamumo rodikliai su minuso ženklu.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, Šiaulių apskrityje nusikalstamų veikų skaičius sumažėjo 21 proc. ir jų buvo užfiksuota 787. Trečdaliu sumažėjo nusikalstamų veikų, padarytų viešosiose vietose, tarp jų ir gatvėse. Mažiausiai nusikalstamų veikų viešosiose vietose užfiksuota Joniškio (4), Pakruojo (6) ir Raseinių (8) rajonuose.

Ikiteisminių tyrimų dėl viešosios tvarkos pažeidimų aptarnaujamoje teritorijoje  sumažėjo nuo pernai buvusių 33 iki 13, vagysčių – nuo 173 iki 91. Tokiuose rajonuose, kaip Pakruojo ir Raseinių, šių nusikalstamų veikų sumažėjo keturis kartusi, Joniškio rajone  – tris kartus. Mažiau buvo pavogta transporto priemonių, mažiau įsibrauta į gyvenamąsias patalpas. Turto sunaikinimo atvejų apskrityje šiemet registruota 22, kai per praėjusių metų pirmąjį ketvirtį jų buvo 42.

Bendras nusikalstamų veikų skaičius turi tendenciją mažėti, tačiau sunkių ir labai sunkių nusikaltimų skaičius bei jų lyginamasis svoris bendroje nusikalstamumo statistikoje didėja. Šios kategorijos nusikaltimų per  pirmąjį ketvirtį registruota 48 (pernai per tą laikotarpį – 42) ir jų lyginamasis svoris išaugo nuo 4,2 proc. iki 6 proc. Nužudymų užregistruota 4 (pernai – 2), sunkių sveikatos sutrikdymų – 3 (pernai – 1), plėšimų 8 (pernai -6). Tačiau  sunkių nusikaltimų šiemet daugiau ir atskleista. Bendru nusikalstamų veikų atskleidimo rodikliu Šiaulių apskrities policijos komisariatas pirmauja tarp didžiųjų  šalies apskričių komisariatų.  Kolektyvas atskleidė 86,6 proc. visų registuotų nusikalstamų veikų. O Telšių apskrities policijos kolektyvas, su kuriuo nuo rudens Šiaulių AVPK dirba eksperimento sąlygomis, kaip vienas administracinis vienetas, pasiekė net 97 proc. nusikalstamų veikų atskleidimo rodiklį. Geriausiais nusikalstamų veikų ištyrimo rodikliais Šiaulių AVPK gali pasigirti Šiaulių miesto ir rajono PK kolektyvas, atskleidęs 91 proc. nusikalstamų veikų, ir Joniškio PK kolektyvas, pasiekęs 94.6 proc.  nusikalstamų veikų atskleidimo rodiklį. Atskleistų nusikalstamų veikų analizė rodo, kad sumažėjo nusikalstamumo keliu pasukančių nepilnamečių skaičius. 2020 m. 1 ketv. jie įvykdė 70 nusikalstamų veikų, šiais  metais – 41.  Anksčiau teistų asmenų ir girtų asmenų padarytų nusikaltimų skaičius taip pat sumažėjo, tik padaugėjo nusikalstamų veikų, kurias įvykdė asmenys, apsvaigę nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

Kadangi karantino sąlygomis prekyba didžiule dalimi persikėlė į interneto erdvę, tai šių metų pirmą ketvirtį buvo stebimas sukčiavimo atvejų (2020 m. 1 ketv. – 33, 2021 m. 1 ketv. – 41) dažnėjimas. 

Šiaulių apskrities policijos pareigūnai per 1 ketv. ieškojo 63 dingusių be žinios žmonių. 78 proc. jų surasta, kitų paieška tebetęsiama. Šiaulių miesto ir rajono PK ieškojo 34 asmenų (surasta 28), Radviliškio PK – 12 (surasta 12), Raseinių r. PK – 8 (surasta 5), Pakruojo PK -3 (surastas 1), Joniškio r. PK – 1 (surastas 1).

Eismo dalyviai buvo atsargesni ar tiesiog mažiau keliavo?

Optimistinė avaringumo statistika  Šiaulių apskrities policijos aptarnaujamos teritorijos keliuose pasiekta intensyvia policijos pareigūnų kontrole. Ribojant judėjimą tarp savivaldybių, natūraliai sumažėjo ir eismo dalyvių. O išvykusiuosius į kelionę  drausmino žinia apie padidintų pareigūnų pajėgų budėjimą keliuose. 

Per 1 šių metų ketvirtį įskaitinių eismo įvykių (kuriuose sužaloti ar žuvo žmonės) sumažėjo daugiau, negu per pusę (2020 m. 1 ketv. – 68, 2021 m. 1 ketv. – 27).

                               2020 m. 1 ketv.                                        2021 m. 1 ketv.                                       

Šiauliuose                                    34                                                             12

Radviliškio rajone 13                                                             5

Šiaulių rajone                               10                                                             3

Raseinių rajone       7                                                               3

Joniškio rajone       3                                                               0

Tik  Pakruojo rajone stebimas įskaitinių eismo įvykių augimas (2020 m. 1 ketv. – 1, 2021 m. 1 ketv. – 4).

Žuvusiųjų eismo įvykiuose sumažėjo nuo pernai buvusių 3 iki 1 šiemet (mirtis eismo įvykyje fiksuota Šiaulių rajone), sužalotųjų – nuo 81 iki  31. Sumažėjo ir įskaitinių eismo įvykių dėl neblaivių vairuotojų kaltės: 2020 m. 1 ketv. – 5, 2021 m. 1 ketv. – 2. Abu girtų asmenų sukelti eismo įvykiai fiksuoti Pakruojo rajone.

Šiaulių apskrities keliuose pareigūnai per šių metų 1 ketv. sulaikė 196 neblaivius vairuotojus, kurių 58-iems buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, nes jų girtumas siekė per 1,5 prom. Vidutinio ir sunkaus girtumo vairuotojų daugiausia sulaikyta Šiaulių mieste ir rajone (22), Raseinių rajone (13) ir Radviliškio rajone (11), mažiau – Joniškio rajone (6) ir Pakruojo rajone (5).

Kritika – grūdina, o padėka – motyvuoja

Policijos pareigūnai džiaugiasi vis daugiau pilietiškėjančia visuomene. Nuolat jaučiamas jos palaikymas  ir pagalba, dalinantis savo pastebėjimais apie jų aplinkoje vykstančius abejotinus procesus, teisės ir saugaus eismo pažeidimus. Visuomenės pastabumas padeda policijai, ieškant nusikalstama veika įtariamų asmenų. Pareigūnai dėkingi visiems, kurie aktyviais savo veiksmais įsitraukia į dingusiųjų be žinios paiešką.  Tik tarpusavio supratimas ir bendradarbiavimas  sudaro terpę saugios aplinkos kūrimui. Kritinės gyventojų pastabos policijos kolektyvą grūdina ir priverčia keistis, o padėkos, kurių irgi netrūksta, motyvuoja dirbti.

                      Atstovė spaudai Gailutė Smagriūnienė

Skaityti daugiau

Skaitomiausi