Administracijos direktorė: „Nors skamba neskaniai, bet vertinu gerai“

Seniai praėjusių dienų aidas dar skamba Radviliškio savivaldybėje. Rodos jau buvo nustatyti ir paviešinti pažeidimai organizuojant ankstesnį viešą pirkimą dėl mokinių maitinimo savivaldybės mokymo įstaigose. Ir pažeidimai jau kiti „išgaravo“, bet dar liko kartėlis. Pasirodo, kad apie galimai neskaidrius žaidimus, kurių dėka apsukrus valstybės tarnautojas sugebėjo dirbti keliolikoje įstaigų dar taškas nepadėtas.  

Prokuratūra nustatė pažeidimus

Jei trumpam sugrįžti į praeitį, tai kalbama apie savivaldybės juridinio skyriaus vedėjo Arnoldo Matuzevičiaus daugdarbystės sugebėjimus, apie kuriuos šnekama, kad šis žmogus sugeba dirbti po 21 valandą per parą. O šis sugebėjimas gimė iš to, kad paaiškėjus galimai šališkai parengtomis vaikų maitinimo pirkimo procedūros sąlygomis, mokyklos nupirko šią paslaugą, dėl ko vėliau privalėjo spręsti teisinius dalykus, dėl tiekėjo esminių sutarčių sąlygų nevykdymo. Kalba eina apie ekologiško maisto tiekimą vaikams. Po tarybos nario, Lietuvos regionų partijos Radviliškio skyriaus pirmininko Gedimino Lipnevičiaus kreipimosi į prokuratūrą, buvo nustatyti teisės pažeidimai. 2020 metų gegužės mėnesio 29 dieną buvo duotas dvidešimties dienų terminas mokykloms, šiuos pažeidimus pašalinti. Taigi šalinant tuos pažeidimus ir išaiškėjo, kad savivaldybės tarnautojas yra sudaręs darbo sutartis su švietimo įstaigomis, kurias jis neva konsultuoja juridiniais klausimais ir net atstovauja teismuose. Tad paaiškėjus tokioms aplinkybėms, buvo sukurta darbo grupė, kuri aiškinasi, kas teisus, o kas ne. Nors atskiriems darbo grupės nariams „viskas aišku“ ir jie siūlo priimti sprendimus su jau esamomis pasekmėmis, kitiems, savo ruožtu, norisi dar giliau „pasikapstyti“. Dėl šios priežasties paskutiniame darbo grupės posėdyje vyko aštrokos diskusijos.

Kratosi atsakomybės

Darbo grupės nariai išklausė Radviliškio savivaldybės administracijos direktorės Jolantos Margaitienės paaiškinimų. Jei apibendrintai ir glaustai išdėstyti savivaldybės vadovės poziciją – tai ji mananti, kad kaip vadovė yra nuošalyje ir atsiriboja nuo visko. Jos teigimu mokyklų vadovai yra tiesiogiai pavaldūs merui ir administracija šiame klausime negalinti nieko spręsti. Leidimus sudaryti darbo sutartis savivaldybės tarnautojui, išdavusi ji, bet su neva kompetentingos komisijos rekomendacija ar tai nurodymu. Tačiau šios komisijos nebėra, tad paklausti taip pat nėra ko. Anot direktorės J. Margaitienės, jos reikalas vykdyti komisijos rekomendacijas, o kiek žmogus dirba, kur dirba ir kaip dirba, ji neturinti teisių apie tai domėtis. O ir administracijoje pradėtas patikrinimas dėl šio tarnautojo buvo numarintas, neradus jokio juridinio pagrindo, dėl ko jis galėtų būti traukiamas atsakomybėn. Tokia pozicija gali būti pagrįsta tik asmeninėmis paskatomis ir kitomis sąsajomis. O kaip kitaip galima vertinti nenorą gilintis į padarytus darbo pažeidimus kitose įstaigose, iš vadovo pusės valstybės tarnautojo pagrindinėje darbovietėje. Ir tas nenoras akivaizdžiai pademonstruotas, pabrėžiant, neva tai nėra savivaldybės administracijos reikalas.

Už ką atsakinga administracija?

Iš tokios situacijos tada atsiranda klausimų, kurių net darbo grupėje neiškilo, bet jie yra akivaizdūs – kaip ant delno padėti. Kam pavaldus yra savivaldybės švietimo skyrius? Atsakymas ir taip aiškus, be to jis parašytas savivaldybės tinklapyje: https://www.radviliskis.lt/struktura-ir-kontaktai/. O štai švietimo skyriuje yra ekonomisto pareigybė ir kaip nurodyta ją užima konkretus asmuo. Pažvelgus į skelbiamą asmens pareiginę instrukciją, matome, kad jo pareigų funkcijos yra kaip tik susijusios su darbuotojų įdarbinimu:

„Analizuoja švietimo įstaigų pedagoginius ir nepedagoginius etatus (pareigybes) ir jų tikslingumą.“  Ir  „konsultuoja švietimo įstaigų vadovus klasių komplektavimo, etatų įvedimo, darbo užmokesčio ir kitais finansiniais klausimais“ – sakoma pareiginės instrukcijos šeštame ir vienuoliktame užduočių punktuose.

Negalėjo nežinoti?

Tad administracijos direktorės bedžiojimas pirštu į seniai pamirštos komisijos rekomendacijas bei atsiribojimas nuo savivaldybės tarnautojo papildomų darbų apimčių, kai pareiginės instrukcijos kalba priešingai, tik pagrindžia įtarimus, kad mokyklose juristo etatai negalėjo atsirasti be administracijos sprendimo, arba švelniai tariant be J. Margaitienės palaiminimo. Na, o teikiant rekomendacijas mokykloms dėl naujų etatų, negalėjo būti neapskaičiuoti darbo krūviai, darbo funkcijų pobūdis ir jo atlikimo trukmė. Tad iš esmės, jei J. Margaitienei negalima domėtis juristo A. Matuzevičiaus darbo krūviu kitose darbovietėse, ji apie darbo krūvius mokyklos juristo pareigybei ne tik negalėjo, bet ir privalėjo žinoti, kaip administracijos vadovas. Juk tam turėjo būti patvirtintas ir atitinkamas biudžetas, ar tai iš savivaldybės ar iš mokyklų biudžetų, kuriuos taip pat kontroliuoja savivaldybės administracija. Kaip ir privalėjo žinoti ugdymo įstaigų skaičių, kuriuose bus steigiamos numatytos pareigybės ir įdarbinami asmenys. Tad šitoje vietoje akivaizdu, kad administracijos direktorė, išsisukinėdama iš vienos situacijos, papuolė į kitą nepatogią padėtį, kurioje gali kilti rimtų klausimų dėl pačios savivaldybės vadovės kompetencijų. Tuo labiau, kiek yra žinoma, organizuoti juridinę pagalbą ugdymo įstaigoms ir buvo įpareigota Radviliškio rajono administracija. Detaliau išsiaiškinus šias aplinkybes, greičiausiai būtų galima aiškiau suprasti faktą, kad būtent savivaldybės administracija priėmė sprendimą kuriuo ir pasinaudojo juridinio skyriaus vedėjas. O gal pats ir sugalvojo tokią schemą dėl kurios dabar turi aiškintis J. Margaitienė.

Įdarbinimo aplinkybės miglotos?

O mokyklose, atsiradusių teisinių pasekmių sprendimui, buvo pasirinkta įdarbinti papildomą asmenį galimai dėl to, kad savivaldybės administracijos juridiniam skyriui, veikiausiai būtų buvęs per didelis darbo krūvis: ir konsultuoti mokyklas dėl tų „nelaimingų“ maitinimo sutarčių ir atstovauti jas teismuose. Tačiau, jei buvo priimtas sprendimas įdarbinti juristą, kyla dar vienas klausimas: o koks buvo paskelbtas konkursas? Na tokio lygio specialistui, kurio įstaigos atstovavimui reikalingas ne tik atitinkamas universitetinis išsilavinimas, bet ir tam tikra darbo patirtis yra viena iš būtiniausių sąlygų. Kadangi daug informacijos galimai paslėpta po konfidencialumo skraiste, pamėginame analizuoti tik viešai prieinamus duomenis Radviliškio mokymo įstaigose. Pasirenkame tris: tai Radviliškio Lizdeikos gimnazija, Grinkiškio Jono Poderio gimnazija ir Radviliškio Gražinos pradinė mokykla. Darbo užmokesčio informacijos skiltyje, kuris skelbiamas per 2021 metus, nerasime duomenų apie juristo darbo užmokestį. Tokių pareigybių net nenurodyta. Todėl galime daryti išvadą, kad toks asmuo galėjo dirbti kokiu nors aptarnaujančio personalo darbuotoju.

Ko norėta išvengti?

Toks variantas yra pilnai įmanomas ir galėtų būti realiu machinacijų veiksmu juristo naudai. Taip atsirastų galimybė išvengti galimos konkurencijos pareigybės konkurse, o svarbiausia išvengti atsakomybės už atliktą darbą. Paklausite kodėl? Ogi todėl, kad visų įstaigų juristams yra keliami atitinkami reikalavimai, apie kuriuos parašyta kiek aukščiau. Šie reikalavimai ne iš piršto laužti, o yra sureguliuotas reikalavimų procesas asmenims, atstovaujantiems įstaigas, apibrėžiantis jų teisinių kompetencijų ir atsakomybių ribas. Juk atstovauti teismuose įstaigą gali tik vadovas, ar teisininkas, turintis atitinkamą išsilavinimą ir patirtį. Būtent daugiausia rūpesčių sudaro teisinio universitetinio lygio išsilavinimo reikalavimas. Tad neretai, dėl šios priežasties, įstaigos ar organizacijos sudaro juridinių paslaugų sutartis su advokatų kontoromis ar pavieniais advokatais. Radviliškio ugdymo įstaigų atveju, susidaro gana patogi situacija apsukriam savivaldybės juristui, kurio darbo krūvis yra toks, kad už savivaldybės tarnautojo atlygį jam nėra laiko konsultuoti mokyklas. Tačiau įsidarbinus  kokiu nors aptarnaujančiu specialistu, visiškai paranku susižerti į kišenę papildomas pajamas, nesigilinant į mokyklų biudžetus. Reikalavimų sąlygas dėl išsimokslinimo ir stažo teismuose tikriausiai įvykdytos, o toliau kas gilinsis? Tačiau tai vis tiek išlieka dar viena aplinkybe, kuri visam šiam „projektui“ priduoda aštrumo prieskonį. Ir nors niekur nėra parašyta ir įvardinta, kad čia pasinaudota išvardintomis galimybėmis, bet tokia aplinkybių visuma, apie kurią šiandien diskutuojama, kaip tik rodo pirštu ten, kur daugelis tapatina su korupcijos apraiškomis. Kas galėtų paneigti?

Buvusio mero nenori klausytis

Diskusijų metu išaiškėjo, kad vaikų maitinimo problemas spręsti buvo pavesta merui ir administracijos direktorei. Pasirodo, kad tuo metu mero pareigas ėjo konservatorius Antanas Čepononis. Darbo grupės nariui Gediminui Lipnevičiui parūpo sužinoti kokį čia vaidmenį atliko A. Čepononis ir panoro jį apklausti darbo grupės posėdyje. Jam pavyko pasiekti balsavimo procedūros, nors buvo prieštaraujančių. Deja, balsavimo procedūros metu toks pasiūlymas buvo atmestas, nes už balsavo tik vienas G. Lipnevičius. Kiti darbo grupės nariai darbietė  Zita Žvikienė, vicemeras Vytautas Krikščiūnas, socialdemokratas Kazimieras Račkauskis ir konservatorė Skaidra Dišlė nepanoro, kad buvęs meras pasiaiškintų dėl savo darbelių, liečiančių vaikų maitinimą. Taip pat dauguma darbo grupės narių nepanoro išklausyti ir Žanetos Buniuvienės, kuri buvo komisijos pirmininke. Tos komisijos, kuri teikė teigiamas rekomendacijas administracijos direktorei dėl juristo įsidarbinimo. Ji galėjo darbo grupei argumentuotai paaiškinti, kodėl buvo leista A.Matuzevičiui dirbti kitose savivaldybės kontroliuojamose įstaigose ir taip sudarant sąlygas jau nustatytiems pažeidimams.

Asmeninių interesų siekiai?

Itin retas svečias darbo grupės posėdžiuose socialdemokratas K. Račkauskis sugebėjo nustebinti ir šiame posėdyje. Jis neturėjo klausimų administracijos direktorei J. Margaitienei dėl veiklos, nors po jos apklausos liko dar daugiau klausimų nei atsakymų. Bet politiko matomai nedomina jos veikla. Ar jo pozicijos kaita yra kintama priklausomai nuo J. Margaitienės dalyvavimo. Mat šis politikas „pragydo“ tik po to, kai direktorė paliko darbo grupės posėdį. Tuomet jis puolė reikštis su neparuoštu pasiūlymu, dėl kurio reikalavo iš karto ir balsuoti. Tačiau dauguma narių tam nepritarė.  Ir dar įdomi konservatorės S. Dišlės pozicija, kuri nematė reikalo užtarti savo partietę bent žodeliu. Gal todėl, kad susvyravus J.Margaitienės direktorės kėdei, ji taptų realiausiu kandidatu į jos vietą. Darbo grupė formuoja išvadą merui, kuris spręs ar teikti ją tvirtinti Taryboje. Ir nuo balsavimo Taryboje priklausys ar J. Margaitienei teks ieškotis kito darbo.

Robertas Samuilis

Total
1
Dalinasi
Related Posts